Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) T. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-3047-1037/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo sąlygų

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi teisę spręsti, ar nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

12. Nagrinėjamoje byloje apeliantas. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

13. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui (pareiškėjui) teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-60-180/2018).

14. Taigi, apelianto prašomas taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, įrodžius pateisinamas priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas skunde nurodė, kad jis neturėjo galimybės grįžęs iš užsienio per trumpą laiko tarpą surinkti visų reikiamų įrodymų, galutiniam ieškinio dalyko suformulavimui, o pateikti įrodymai patvirtiną, grėsmę apelianto turtiniams interesams, kadangi atsakovei pardavus Butą ir jai neturint lėšų, nebūtų galima įvykdyti galimai palankų apeliantui būsimą teismo sprendimą.

15. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytą aplinkybę, jog negali pateikti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra surinkti visi reikiami įrodymai, pagrįsti nepripažino svarbia, juo labiau, prašyme apeliantas nenurodė, kokius įrodymus jis ketina papildomai rinkti, kuriais pagrįstų ieškinio dalyką. Taip pat pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato ieškovui pareigos kartu su ieškiniu teismui pateikti visus be išimties įrodymus, kuriais yra grindžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumas, įrodymus ieškovas gali pateikti ir bylos nagrinėjimo metu.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes sutrukdžiusias apeliantui pateikti teismui ieškinį, taip pat nelaiko svarbiomis, kadangi tiek iš prašymo, teik iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad apeliantui apie jo galimai pažeidžiamą teisę yra žinoma nuo 2022 m. balandžio 18 d., kai jis nusprendė nutraukti santykius su atsakove ir Butą pasidalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nuo balandžio mėnesio iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą prašymu 2022 m. gegužės 30 d., turėjo galimybę ir nebuvo jokių objektyvių kliūčių trukdžiusių surinkti reikiamus įrodymus bei pateikti teismui ieškinį. Taip pat pažymėtina tai, kad apeliantas būdamas užsienyje ir žinodamas apie jo galimai pažeidžiamas teises, galėjo sudaryti susitarimą su advokatu, kuris būtų galėjęs gauti reikiamus įrodymus būtinus ieškinio reikalavimams pagrįsti ir parengti ieškinį.

17. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš prašymo turinio nėra aiškus būsimo ieškinio pagrindas bei ieškinio dalykas ir nurodo, kad ieškinio pagrindas – 29 000 Eur vertės Buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu dalyje dėl pirkėjo ir dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal šią sutartį ieškovui, o faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą yra banko mokėjimo pavedimai, patvirtinantys, kad 29 000 Eur sumokėjo jis iš savo sąskaitos ir savo asmeninių lėšų.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog iš prašymo turinio yra aiškus būsimo ieškinio dalykas. Prašyme apeliantas nurodė, kad jis sieks prisiteisti iš atsakovės 29 000 Eur sumą, kurią jis sumokėjo už perkamą Butą, o tikslius reikalavimus atsakovei suformuluos pateikdamas ieškinį teismui. Pažymėtina, kad apeliantas tik atskirajame skunde sukonkretino ieškinio reikalavimą – Buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu dalyje dėl pirkėjo ir dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal šią sutartį ieškovui, kai tuo tarpu prašyme apeliantas nebuvo nurodęs, konkretaus ieškinio dalyko. Prašyme nesant suformuluoto konkretaus ieškinio dalyko, iš esmės nėra įmanoma įvertinti, ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas, pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, nesant suformuluoto konkretaus būsimo ieškinio reikalavimo, teismas negali įvertinti, ar apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, ar jos nepažeis atsakovės interesų. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nesant konkretaus ieškinio dalyko ir pagrindo, nėra pagrindo spręsti, jog apelianto būsimų reikalavimų įvykdymas nebus užtikrintas.

19. Be to, tam, jog būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudaro pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad jam yra žinoma, jog atsakovė neturi asmeninių lėšų ir kito turto, ir žinodama apie jo ketinimus bylinėtis dėl Buto, gali Butą perleisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant vien šioms nurodytoms aplinkybėms bei nesant kitų įrodymų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, apie tai, kad atsakovė gali imtis realių veiksmų, siekdama sumažinti savo turto vertę, turtą paslėpti, perleisti, įkeisti, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės veiksmų nesąžiningumo bei tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiras grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantas neįrodė būtinų sąlygų prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo patenkinti, t. y. jog ieškinio dėl pateisinamų priežasčių negalėjo būti paduotas iš karto, jog įrodymai patvirtina grėsmę apelianto turtiniams interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apelianto prašymą tenkinti.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio ir užstato grąžinimo

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

24. Žyminio mokesčio grąžinimo atvejai nurodyti CPK 87 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokia CPK 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, sąlygojanti galimybę grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas, išsprendė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės, todėl netenkinus šio prašymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas pateikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos sumokėjo pusę už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio užstatą – 435 Eur (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas netenkinęs pareiškėjo prašymo nesprendė dėl sumokėto užstato grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atskirojo skundo ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantui grąžintinas 2022 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 394 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtas 435 Eur užstatas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 394 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 435 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) užstatą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.