Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-303-1124/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
e1-303-1124/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00469-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-303-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00469-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. sausio 28 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent – 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 19.00 val. prie autobusų stotelės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyčia, be priežasties, I. A. akivaizdoje kumščiu ne mažiau negu vieną kartą smogė D. C. į veidą, dėl ko D. C. griuvo ant betoninio grindinio, susitrenkė galvą, nuo suduoto smūgio kairės akies apatinio voko srityje atsirado poodinė kraujosruva.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsniu, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

4. Kaltinamojo R. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 284 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Kaltinamasis paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. vakare kartu su I. A. namuose vartojo alkoholį. Pasibaigus alkoholiniams gėrimams, jis ir I. A. nusprendė eiti į prekybos centrą „MAXIMA“ nusipirkti alkoholio. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, ties autobusų stotele, kaltinamasis pamatė priešais ateinantį D. C., kurį pažinojo „iš matymo“. Kaltinamasis nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o D. C. gyvena šalia – (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad apie D. C. jam buvo pasakojusi I. A., konkrečiai – kad D. C. smurtauja prieš savo sugyventinę D. L.. Tokio D. C. poelgio kaltinamasis nepateisino, taigi, pamatęs D. C. ir prisiminęs I. A. pasakojimus apie jį, nesusilaikė, priėjo prie D. C. ir, nieko jam nepasakęs, sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį D. C. į veido sritį. Nuo smūgio D. C. nugriuvo ant betoninio grindinio. Kaltinamasis nesitikėjo, kad suduos tokį stiprų smūgį, todėl iš karto pasilenkė prie D. C., atsiprašė, pasiūlė jam padėti atsistoti ir palydėti jį iki namų, tačiau D. C. jo pagalbos atsisakė. Tuo metu, kai kaltinamasis sudavė smūgį D. C., šalia jo buvo I. A., ji matė, kaip R. A. sudavė D. C., tačiau, kol R. A. siūlė savo pagalbą D. C., I. A. jo nelaukdama nuėjo į prekybos centrą „MAXIMA“. Kaltinamajam būnant šalia D. C., nuo prekybos centro „MAXIMA“ atėjo jo kaimynas I., jis padėjo atsikelti D. C.. Kai D. C. atsistojo, R. A. matė, kaip D. C. kartu su I. nuėjo namo, o jis nuėjo į prekybos centrą „MAXIMA“. R. A. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jis nuoširdžiai gailisi, labai apgailestauja, nori atsiprašyti D. C. už tokius savo veiksmus (b. l. 99-102).

4.2. R. A. 2020 m. sausio 3 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, palaiko pirmosios apklausos metu duotus parodymus, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 113-115).

4.3. Nukentėjusysis D. C. apklausos metu davė parodymus bei nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. vakare, apie 19.00 val., jis ėjo iš namų į prekybos centrą „MAXIMA“, esantį (duomenys neskelbtini). D. C. ėjo kartu su I., jo pavardės nežino. Apsipirkęs D. C. išėjo į namus, o Ivanas liko parduotuvėje. D. C. einant Elektrinės gatve, praėjus autobusų stotelę, jis pamatė priešais jį ateinantį „iš matymo“ pažįstamą R. A., kuris ėjo kartu su jam nepažįstama moterimi link prekybos centro „MAXIMA“. Jiems prasilenkiant, R. A. kažką pasakė ir kumščiu sudavė D. C. į kaktą. D. C. neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant žemės ir galva trenkėsi į gatvės betoninę dangą. R. A. nieko nesakęs toliau nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. D. C. pajautė skausmą galvos pakaušio srityje, sąmonės nebuvo praradęs. Įvykio metu D. C. kitų asmenų aplink nematė. D. C. stojantis nuo žemės, prie jo priėjo I. ir padėjo jam atsistoti. I. palydėjo D. C. į namus, namuose buvo jo sugyventinė D. L., jai jis pasakė, kad, einant gatve, sutiko R. A., kuris jam sudavė į galvą. D. L. apžiūrėjo D. C. galvą ir pamatė, kad pakaušio srityje yra kraujo. Plaukai buvo kraujuoti, tačiau žaizdos nesimatė. Veide jokių sužalojimų taip pat nesimatė. D. L. nuvalė kraują, tačiau galvos skausmą D. C. vis dar jautė. Iškart į medikus D. C. nesikreipė, kadangi sužalojimas buvo nežymus, galvos skausmas greit praėjo. Tą pačią dieną ir vėliau D. C. vartojo alkoholį. Maždaug po savaitės, ryte, jis pajuto, kad akyse ėmė dvejintis, svaigo galva, atsirado akių žvairumas. D. L. iškvietė medikus ir medikai D. C. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje D. C. buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Atlikus tyrimus, D. C. buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę, joje buvo gydomas nuo alkoholinės abstinencijos. Šiuo metu D. C. jaučiasi gerai, tačiau vis dar vartoja raminančius vaistus (b. l. 31-33, 50-53).

4.4. Nukentėjusysis D. C. 2020 m. sausio 8 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neprieštarauja, jog baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, pažymėjo, kad civilinio ieškinio neteiks (b. l. 67-69).

4.5. Liudytoja D. L. apklausos metu nurodė, kad ji yra D. C. sugyventinė. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 19.00 val. ji buvo namuose, kai į namus kartu su jos sugyventiniu D. C. atėjo I. T.. I. pasakė, kad, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, prie autobusų stotelės, jis pamatė gulintį, kraujuojantį D. C.. I. D. C. pakėlė ir parvedė į namus. I. teigė nežinantis, kas nutiko D. C.. D. L. pamatė, kad D. C. veidas kraujuotas. Apžiūrėjusi galvą, taip pat pamatė, kad pakaušyje, po plaukais, yra nedidelė žaizda, iš kuriuos tekėjo kraujas. D. L. prie žaizdos pridėjo vatos su peroksidu ir pasiūlė iškviesti medikus, tačiau D. C. atsisakė, skundėsi, kad jam skauda galvą. D. C. jai papasakojo, kad jis su I. ėjo į prekybos centrą „MAXIMA“. Nusipirkęs alaus, jis vienas išėjo iš parduotuvės ir ėjo link namų, o I. liko parduotuvėje. D. C. einant iš prekybos centro „MAXIMA“,(duomenys neskelbtini) gatvėje jis sutiko R., jo pavardės nežinojo. R. A. pažinojo „iš matymo“, nes jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. R. A. ėjo kartu su moterimi ir nieko nesakęs priėjo prie D. C. bei ranka jam sudavė į galvą. D. C. nuo smūgio krito ir trenkėsi į betoninę dangą. Nieko nesakęs R. A. nuėjo. D. C. sakė, kad greičiausiai jis buvo praradęs sąmonę, kadangi prisiminė tik tai, kad I. priėjo prie jo ir jį pakėlęs parvedė namo. Su R. A. jis nieko nekalbėjo ir tarp jų jokio konflikto nebuvo. D. C. teigė nežinantis ir nesuprantantis, kodėl R. A. jam sudavė. Po to įvykio D. C. skundėsi galvos skausmu, tačiau į medikus nesikreipė. 2019 m. spalio 7 d. ryte, apie 10.00 val., D. L. pažiūrėjo į D. C. akis ir pastebėjo, kad abi akys žvairuoja, D. C. ėmė svirduliuoti. D. C. jokiu skausmu nesiskundė, tačiau ji iškart iškvietė medikus. Atvykę medikai D. C. nuvežė į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, ligoninėje jį apžiūrėjo, padarė tyrimus ir nuvežė į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, tačiau, kokia D. C. sveikatos būklė ir diagnozė, gydytojas jai nepasakė (b. l. 14-17).

4.6. Liudytojas I. T. apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 19.00 val. jis ėjo į prekybos centrą „MAXIMA“ apsipirkti. Prie įėjimo sutiko D. L. sugyventinį, kurį pažįsta „iš matymo“, nes gyvena šalia, daugiabutyje, tačiau D. C. vardo ir pavardės jis nežinojo. Jam įeinant į parduotuvę, D. C. išeidinėjo iš parduotuvės. Jis apsipirko parduotuvėje ir maždaug po 8-10 minučių ėjo link namų (duomenys neskelbtini) gatve. Eidamas pamatė prie autobusų stotelės gulintį D. C., jis gulėjo ant nugaros, jo galva buvo ant dviračių tako, pirkinių krepšys gulėjo šalia. D. L. sugyventinis mėgino keltis, tačiau jam nepavyko. D. C. buvo sąmoningas, kažką kalbėjo, jo pakaušis ir plaukai buvo kraujuoti, tačiau jokios žaizdos galvoje nesimatė, šiek tiek tekėjo kraujas iš nosies. I. T. neklausė, kas D. C. atsitiko, padėjo jam atsikelti ir palydėjo jį iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini). D. C. pats įvedė durų kodą ir jie abu įėjo į laiptinę. Užlipus į ketvirtą aukštą, buto duris atidarė D. L.. D. L. paguldė savo sugyventinį į lovą. I. T. pasiūlė iškviesti medikus, tačiau, ar D. L. medikus iškvietė, jam nežinoma. Kas D. C. sudavė ir dėl kokios priežasties, I. T. neklausinėjo, kadangi netrukus išėjo į namus (b. l. 20-23).

4.7. Liudytoja I. A. apklausos metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. A.. Kitame name, (duomenys neskelbtini), gyvena „iš matymo“ pažįstamas D. C.. Liudytoja nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. vakare ji kartu su R. A. namuose vartojo alkoholį, jam pasibaigus, jie nusprendė nueiti į prekybos centrą „MAXIMA“ nusipirkti alkoholio, tuo metu jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jiems einat (duomenys neskelbtini) gatve, ties autobusų stotele, liudytoja pamatė priešais ateinantį D. C., kuris buvo vienas. R. A. nieko nesakęs priėjo prie D. C. ir kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą. Po smūgio D. C. nugriuvo ant betoninio grindinio, tai pamačiusi liudytoja sutriko, išsigando ir greitu žingsniu nuėjo link prekybos centro „MAXIMA“, eidama neatsisuko, todėl nematė, kas vyko toliau. Liudytojai esant prekybos centre „MAXIMA“, prie jos priėjo R. A., jis pasakė, kad D. C. į namus palydėjo kaimynas I. T. (b. l. 90-92).

4.8. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 6 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad iš parodytų atpažinti nuotraukų D. C. atpažino, jog asmuo, (2019 m. rugsėjo 28 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje) netoli autobusų stotelės sudavęs jam ranka į veidą, yra nuotraukoje Nr. 4. D. C. atpažino asmenį, kadangi ne kartą anksčiau jį yra matęs, jį „iš matymo“ pažįsta, pažino jį iš bendrų veido bruožų, trumpai kirptų plaukų, stambaus kūno sudėjimo (b. l. 36-42).

4.9. 2019 m. gruodžio 2 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu protokolas patvirtina, kad liudytojui D. C. tarnybinėse patalpose pasiūlius parodyti įvykio aplinkybes, įvykusias 2019 m. rugsėjo 28 d., tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta prie autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) g.. D. C. parodė kryptį, kuria jis ėjo (duomenys neskelbtini). (nuotrauka Nr. 1). Liudytojas D. C. taip pat parodė, kuria kryptimi ėjo įtariamasis R. A., t. y. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 2). D. C. parodė ir vietą, kurioje įtariamasis R. A. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį ir jis nugriuvo (nuotrauka Nr. 3) (b. l. 57-64).

4.10. Remiantis 2019 m. gruodžio 3 d. medicininių išrašų apžiūros protokolu, D. C. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatinio voko srityje. Pažymėta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama R. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš D. C., sukeldamas jam skausmą, o tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika), t. y. kaip vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų. Kaltinamojo R. A. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Teismas sprendžia, kad R. A. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirti kaltinamajam laisvės apribojimą – įpareigoti kaltinamąjį devynis mėnesius (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – šešis mėnesius) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi jis sutinka (b. l. 121-123).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkią nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo termino vidurkis, terminui, įpareigojant kaltinamąjį devynis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-105), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesisiję su mokslu ar darbu.

Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę bausmę – šešerių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesisiję su mokslu ar darbu.

R. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Be to, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė