Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 5 d., apie 22.15 val., Plytinės g. 52, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo tėvui A. B., tačiau automobiliu dažniausiai naudojasi jis (L. B.). Apie tai, kad jis (L. B.) vairuos automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, jo tėvas A. B. nežinojo, kadangi tas automobilis dažnai būna pas jį, tėvas nesidomi, kur jis minėtu automobiliu važiuoja. 2024 m. gruodžio 3 d. jis susipyko su savo drauge ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – alų. Alų gėrė kelias dienas iš eilės, kuomet, 2024 m. gruodžio 5 d. vakare, valandos tiksliai nepamena, nusprendė važiuoti į miestą prasiblaškyti. Žinojo, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų. Alkoholinius gėrimus vartojo namuose ir automobilyje. 2024 m. gruodžio 5 d., namuose išgėrė apie dešimt butelių 0,5 litro alaus „Švyturio Extra Draft“, o automobilyje tokio pat alaus išgėrė tik vieną 0,5 litro butelį. Jis išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Apsisuko Plytinės gatvės žiede, kadangi nusprendė vis dėlto važiuoti atgal namo, kad neprisidarytų sau rūpesčių. Važiuojant Plytinės gatve, Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 3,08 promilių neblaivumas, antru pūtimu promilių jau buvo daugiau, kiek tiksliai – nepamena. Jis labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, įprastai alkoholį vartoja labai retai, o susipykęs su mergina dėl nervų vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vienas, niekas apie tai, kad jis išvažiavo iš namų automobiliu neblaivus, nežinojo. Žino, kad pasielgė blogai, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau būdamas neblaivus neapgalvojo galimų pasekmių, negalėjo priimti racionalaus sprendimo. Nuoširdžiai gailisi dėl šio savo sprendimo, pasižada daugiau taip nesielgti. Po įvykio alkoholio nebevartoja. Šiuo metu vartoja jam gydytojų priskirtus vaistus. Išreiškia norą, kad šis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, yra supažindintas su galimybe šį tyrimą baigti laidavimu, bet pageidauja, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Norėtų, kad būtų paskirta bauda, nes turi galimybę ją padengti, taip pat sutinka su konfiskuotino turto vertės išieškojimu.

Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2024 m. gruodžio 5 d., 15 val. iki 2024 m. gruodžio 6 d., 3 val. dirbo kartu su vyr. patruliu A. Š. bei vyr. patrule E. K.. 2024 m. gruodžio 5 d., apie 22.15 val., važiuojant Plytines gatve, Vilnius, pastebėjo važiuojantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kartais pristabdydamas, įtartinai vingiavo po kelią. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams įjungus tarnybinėje transporto priemonėje įrengtus garsinius ir šviesos signalus, iškart sustojo šalikelėje esančioje autobusų stotelėje pavadinimu „Aukštagiris“. Kolega A. Š. priėjo iki automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo vyras. A. Š. paėmė vairuotojo dokumentus, grįžo iki jų tarnybinės transporto priemonės ir pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus. Tada jis (V. M.) iš tarnybinio automobilio pasiėmė alkoholio kiekio matavimo prietaisą ir kartu su kolega A. Š. nuėjo iki automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas sėdėjo vienas, o bendraujant su pastaruoju jautėsi stiprus alkoholio kvapas, vyras kalbėjo nerišliai, o pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti. Automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį, kurį gėrė prieš 15 minučių. Jie nuvedė automobilio vairuotoją iki jų tarnybinės transporto priemonės ir patikrino pastarojo blaivumą. Pirmu pūtimu automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui buvo nustatytas 3,08 promilių neblaivumas. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo, L. B. avėjo raudonus sportbačius, dėvėjo raudoną megztinį bei juodas kelnes. Apie įvykį pranešė Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, o netrukus į įvykio vietą buvo iškviestas kitas ekipažas. Patikrinus L. B.neblaivumą antrą kartą, pastarajam buvo nustatytas 3,29 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Vėliau L. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į pirmąjį policijos komisariatą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės E. K. 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 22.15 val., Plytinės gatvėje, Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kartais pristabdydamas, įtartinai vingiavo po kelią. Automobilis buvo sustabdytas ties „Aukštagiris“ stotele, esančia Plytinės gatvėje, Vilnius. Priėjus prie automobilio Plytinės gatvėje, už automobilio vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai L. B.. Bendraujant su L. B., nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, L. B. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. L. B. pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,08 promilių girtumas. Apie įvykį pranešta VPK OVS budėtojui, o į vietą buvo iškviestas tralas, kuris automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nuvežė į Minsko pl. 21, Vilnius. L. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į 1-ąjį policijos komisariatą. Prie tarnybinio pranešimo pridedama šaukimo šaknelė, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktai, alkotesterio patikros sertifikatas, įvykio vietos ir daikto apžiūros protokolai, 2 vienetai alkotesterio pūtimo čekių.

2024 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas, fotografuotas kaltinamojo L. B. vairuotas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti alkoholiniai gėrimai - alus „Švyturio Drought“, kurių dalis buvo nugerta.

2025 m sausio 21-22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai bendrauja su sustabdyto automobilio vairuotoju, kuris nurodo, kad ką tik vartojo alkoholį. Pareigūnai tikrina vairuotojo blaivumą, nustato 3,08 prom. girtumą, antru tikrinimu nustato 3,29 prom., nurodo, kad girtumas kyla.

2024 m. gruodžio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 22.58 val. L. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui tiksliai nepaaiškinus, kada vartojo alkoholį, patikrinus asmens blaivumą pirmojo tikrinimo metu 22.48 val. buvo nustatytas 3.08 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 23.14 val. jam buvo nustatytas 3.29 prom. neblaivumas. Byloje esančiuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0308 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2024 m. lapkričio 18 d. patikros sertifikato Nr. 2200378 matyti, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0308 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2025 m. gegužės 18 d. (galiojo įvykio metu).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. B..

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, 2020 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 16 942 eurų su PVM.

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad L. B. yra jo sūnus, su kuriuo kartu negyvena. Automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, tačiau šiuo automobiliu naudojasi tiek jis, tiek sūnus L. B.. Automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas sūnų L. B. buvo virš savaitės. L. B. jam sakė, kad reikia susitvarkyti kažkokius reikalus, tačiau kokius – nedetalizavo. Nežinojo, kad sūnus L. B. vairuos automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pastarasis niekada anksčiau nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus. Nebūtų net pagalvojęs, kad sūnus L. B. gali taip pasielgti. Apie įvykį ir tai, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)yra saugojimo aikštelėje, sužinojo iš sūnaus L. B., kuris paskambinęs paprašė atvykti į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą. Prašo išduoti leidimą atsiimti automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš saugojimo aikštelės, esančios Minsko pl. 21, Vilnius. Jokios reikšmingos informacijos apie tai, kad sūnus L. B. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, jis nežino. To nesitikėjo, net nežinojo, kad sūnus L. B. vartoja alkoholinius gėrimus. L. B. alkoholinius gėrimus vartoja retai.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis L. B., 2024 m. gruodžio 5 d., apie 22.15 val., Plytinės g. 52, Vilnius, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,08 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino L. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis L. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2024 m. gruodžio 3 d. jis susipyko su savo drauge ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – alų, tai darė kelias dienas iš eilės, o 2024 m. gruodžio 5 d. vakare, valandos tiksliai nepamena, nusprendė važiuoti į miestą, nors žinojo, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų. 2024 m. gruodžio 5 d. namuose išgėrė apie dešimt butelių 0,5 litro alaus „Švyturio Extra Draft“, o automobilyje tokio pat alaus išgėrė tik vieną 0,5 litro butelį. Jis išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Apsisuko Plytinės gatvės žiede, kadangi nusprendė vis dėlto važiuoti atgal namo, tačiau, važiuojant Plytinės gatve, Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 3,08 promilių neblaivumas, antru pūtimu promilių jau buvo daugiau, kiek tiksliai – nepamena. Automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vienas, niekas apie tai, kad jis išvažiavo iš namų automobiliu neblaivus, nežinojo. Tai, kad L. B. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,08 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos bei kirų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis L. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis L. B. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, taip pat prašo išdėstyti konfiskuotino turto išieškojimą 24 mėnesiams.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, administracine tvarka baustas, daugiausia už KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą), paskirtos baudos sumokėtos, SODRA duomenimis šiuo metu nedirbantis, iki 2024 m. gruodžio 9 d. vykdė individualią veiklą. Pagal byloje esančius duomenis nuo L. B. (duomenys neskelbtini) buvo gydytas (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad L. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojama (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būsenos L. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu L. B. konstatuojama (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės L. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. L. B. gali būti apklausiamas, dalyvauti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, atlikti bausmę. L. B. gali duoti parodymus, tačiau parodymų teisingumo vertinimas teismo psichiatrų, teismo psichologų vertinimui nepriklauso. L. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prokuroro siūlomas baudos dydis – 120 MGL, kuris yra daugiau nei dvigubai didesnis už minimalų baudos bausmės, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), įvertinus tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, yra per griežtas. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui – 75 MGL. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamajam L. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis L. B. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis per dvylika mėnesių. Teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nėra numatyta galimybė baudos bausmę išdėstyti dalimis. Tačiau BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį, negu du mėnesiai, savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. B. tokių argumentų nepateikė. Nors teismas neturi duomenų apie kaltinamojo turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie leistų pilnai įvertinti kaltinamojo finansinę padėtį, vis dėl to, įvertinus tai, kad SODRA duomenimis kaltinamasis šiuo metu nedirba ir nevykdo individualios veiklos, darytina išvada, jog kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir kaltinamojo išreikštą norą savarankiškai sumokėti jam paskirtą baudą, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis 12 mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį jis vairavo nakties metu, tačiau tai darė mieste, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokio jo elgesio padarinių. Be to, automobilį jis vairavo praėjus nedideliam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, kaip pats nurodė, didelį kiekį alkoholio vartojo tą pačią dieną, kurią ir vairavo, todėl jis privalėjo suvokti, jog tokios būklės automobilį vairuoti yra itin pavojinga ir draudžiama, tačiau vis vien sėdo už vairo. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga L. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 9 d. L. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu jis nuo šios dienos realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gruodžio 9 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis L. B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – jo tėvui A. B.. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. B. nurodė, kad automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ir jis, ir sūnus, bet jie gyvena atskirai. Iki įvykio automobilis pas sūnų buvo apie savaitę, L. B. jam sakė, kad turi sutvarkyti kažkokius reikalus, bet nesakė, kokius. To, kad L. B. automobilį vairuos neblaivus, nežinojo ir neįtarė, nes L. B. apskritai nedažnai vartoja alkoholį. Byloje nėra šiuos automobilio savininko A. B. parodymus paneigiančių duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 16 942 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo L. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis L. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas. Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui neprieštaravo ir pats kaltinamasis.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš L. B. išieškotina automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 16 942 eurų.

Kaltimasis L. B. prašė išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą 24 mėnesių laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Remiantis išdėstytomis teisės normomis, darytina išvada, kad baudžiamajame įstatyme nėra numatytos galimybės nustatyti termino, per kurį nuteistasis privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl kaltinamojo prašymas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo išdėstymo 24 mėnesių terminui netenkinamas.

Kaltinamajam L. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos nepakeistos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – L. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. B. paskirti galutinę 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirti L. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dviem metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. B. išieškoti automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 16 942 Eur (šešiolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt du eurus).

Kaltinamajam L. B. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – L. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti AB „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: ): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „ Artea“ bankas (buvęs „Šiaulių“ bankas), banko kodas 71800; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (16 942 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „ Artea“ bankas (buvęs „Šiaulių“ bankas), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, mokėjimo paskirtis – „e1-3448-1123/2025“. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.