- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-20846-886/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13099-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Č. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina L. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties į notarų biurą nesikreipė, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu. Palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, ji priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti: mokėjo mokesčius už butą, jį prižiūrėjo ir juo disponavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra; paršo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt/Teismų pranešimai).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai L. Š. ir A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) o L. Š. – (duomenys neskelbtini) Po A. Š. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. L. Š. 1994 m. vasario 18 d. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui V. Č.. Po L. Š. mirties palikimą priėmė pareiškėjas V. Č..
Nekilnojamojo turto registre L. Š. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įgytas pagal 1992 m. vasario 7 d. pirkimo pardavimo sutartį, jai esant santuokoje su A. Š., todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo motina rūpinosi butu kaip savo turtu, patvirtina rašytiniai įrodymai – apmokėtos sąskaitos už buto komunalinius patarnavimus.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-186425 straipsnio (reglamentuojančio civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normų taikymą) 3 dalyje nurodyta, jog civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Šio įstatymo 38 straipsnio (reglamentuojančio civilinio kodekso taikymą paveldėjimo santykiams) 1 dalyje nurodyta, jog civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Butas įgytas 1992 m., o A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) todėl šiuo atveju aktualios galiojusių teisės aktų, t. y. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (1969 m. liepos 16 d. įstatymas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau - Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodeksas) ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (1964 m liepos 7 d įstatymas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) (toliau - Lietuvos TSR CK) nuostatos dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės bei paveldėjimo ir palikimo priėmimo.
Lietuvos TSR CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės - mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), todėl mirusio A. Š. turto paveldėtoja po jo mirties pagal tuo metu galiojusio Lietuvos TSR CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo jo sutuoktinė L. Š., kaip pirmos eilės paveldėtoja. Taigi pareiškėjo motina L. Š. paveldėjo pagal įstatymą visą savo mirusio sutuoktinio A. Š. turtą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (Lietuvos TSR CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnis).
Palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalis ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, jog tam kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, tad laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Pagal galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 3 dalies nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Taigi, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūra, prievolių, susijusiu su namu, vykdymą (mokesčiu mokėjimą ir pan.).
Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Po A. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ prieštaravimų nereiškė.
Palikimo priėmimo fakto, kad L. Š. po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nustatymas pareiškėjui sukuria teisines pasekmes – pareiškėjas įgyvendins teisę paveldėti po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėjo reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.