Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei A. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

26. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

28. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju proceso dalyvių teikiami nauji įrodymai nors labiau yra susiję su ginčo esme, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, tačiau įvertinus bylos kategoriją, priimami siekiant visapusiškai išnagrinėti kilusį klausimą.

Dėl ginčijamos nutarties

30. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijama nutartimi taikytos trys laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas vaikui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka.

31. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

32. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

33. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas nepilnametės K. J. gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su ieškovu. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, iš esmės argumentuoja tuo, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo jai nepranešęs ir jos neišklausęs, kad ją ir dukterį sieja itin glaudus ryšys, ji turi tinkamas sąlygas gyventi su vaikais, ieškovas neįrodė, kad jos gyvenamoji aplinka būtų nesaugi dukrai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais nesutinka.

34. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinybės pranešti apeliantei apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jokių procesinių teisės normų nepažeidė. Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus. Nagrinėjamu atveju apeliantė būtent ir pasinaudojo šia teise. Pažymėtina, kad apeliantės cituojama CPK 148 straipsnio 1 dalies redakcija negalioja nuo 2011 m. spalio 1 d., todėl negali būti taikoma.

35. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Priešingai apeliantės teiginiams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugospriemonių tikslingumo, nustatė ir įvertino vaiko gyvenimo sąlygas tiek su ieškovu, tiek su atsakove.

36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 15 d. rezoliucija priėmė ieškinį ir nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti rašytinio proceso tvarka per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo bei įpareigojo išvadą teikiančią instituciją skubiai, t. y. iki 2022 m. balandžio 22 d. įskaitytinai, pateikti teismui nuomonę dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pateikti papildomus duomenis, būtinus prašymo išnagrinėjimui (duomenis dėl šalių ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų, kt.). Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog atsakovė su trimis nepilnametėmis dukterimis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. balandžio 21 d. policijos pareigūnai atliko kratą (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose gyveno atsakovė, ji buvo laikinai sulaikyta, pareikšti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė šioje įstaigoje gyventi nebegalės. 2022 m. balandžio 21 d. surašyta informacija Nr. 5TSD-679 dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo nagrinėjimo metu, nurodyta, kad nustatyta mažametės K. J. nesaugi aplinka su motina A. M. Po įvykio dvi atsakovės dukterys M. M. ir M. M. laikinai apgyvendintos (duomenys neskelbtini), jauniausia duktė K. J. motinos sulaikymo metu svečiavosi pas tėvą, todėl laikinai buvo palikta tėvo priežiūrai.

37. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė, kad aplinka, kurioje vaikas gyveno su ja iki 2022 m. balandžio 16 d., kol jis nepaėmė vaiko iš gyvenamosios vietos bendravimo laikotarpiui, būtų nesaugi dukrai, netinkama jos vystymuisi, pažymėtina, jog po nurodytos datos ieškovui pasiėmus dukterį atsakovės situacija būtent ir pasikeitė – ji 2022 m. balandžio 21 d. buvo sulaikyta ir neteko laikinos gyvenamosios vietos socialinę priežiūrą teikiančioje institucijoje. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. balandžio 22 d. pateiktoje nuomonėje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, jog atsakovė būsto problemos nėra išsprendusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šią situaciją, buvusią būtent ginčijamos nutarties priėmimo metu, o apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės atsirado iš esmės po skundžiamos nutarties priėmimo ir bus vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą buvo gauta institucijos nuomonė, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslingos ir geriausiai atitinka vaikų interesus, į šią nuomonę pirmosios instancijos teismas būtent ir atsižvelgė. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o ne ginčas iš esmės.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad iki apgyvendinimo socialinę priežiūrą teikiančioje institucijoje (2022 m. vasario 1 d. vaikams organizuota laikinoji priežiūra kartu su motina) atsakovė su dukterimis gyveno pas savo tėvus, tačiau 2022 m. sausio 27 d. įvykus atsakovės konfliktui su jos tėvu ir šiam pareikalaus išsikelti, atsakovė su dukterimis apgyvendinta socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje dėl to, kad vaikams nebuvo sudarytos saugios ir ramios gyvenimo sąlygos dėl atsakovės ir jos tėvų tarpusavio konfliktų, o neturėjo kitos gyvenamosios vietos. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad tėvas prieš ją ir dukteris smurtavo, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba nurodė, jog kaltinimai nepasitvirtino. Taip pat priešingai atsakovės teiginiams, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog mažametei dukteriai ji, kaip mama, būtų sudariusi netinkamas sąlygas, dariusi žalingą įtaką, nesirūpinusi ar kitaip neigiamai veikusi vaiką, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. balandžio 26 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. sausio 29 d. nustatyti galimi K. J. nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo metu atsakovės situacija galbūt yra pasikeitusi, ji susirado darbą ir gyvenamąjį būstą, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nepilnametės K. J. teises ir inetresus šiuo metu geriau užtikrina jos tėvas, su kuriuo vaikas gyvena nuo 2022 m. balandžio 16 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistai 2022 m. balandžio 25 d. lankėsi K. J. tėvo T. J. gyvenamojoje vietoje, patikrino šeimos aplinkos sąlygas, nustatė, kad jos yra tinkamos auginti vaiką, mergaitė nuo 2022 m. gegužės 16 d. pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismo nuomone, atsižvelgus į vaiko amžių, šiuo metu yra ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas.

40. Atsakovei, prašančiai panaikinti pritaikytą laikinąją priemonę, tenka pareiga įrodyti, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu bus pažeisti vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad vaiko gyvenamoji vieta su tėvu yra nesaugi, kad vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaiko gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

41. Apeliantei teigiant, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria nepatogumų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sukelia tam tikrus suvaržymus, tačiau apeliantė nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kad priteistas laikinas išlaikymas dukteriai objektyviai jai yra per didelė finansinė našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas, priešingai, priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo, racionalaus dydžio, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnametės dukters poreikius ir laikinai apsaugotų jos interesus.

42. Papildomai pabrėžtina, kad kiti atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su šalių turtinės padėties nustatymu, kitų jos dukterų poreikiais, nėra papildomai nagrinėjami bei vertinami, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra sąlyga, leidžianti užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikams dydį ar tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Be to, šalys gali taikiai išspręsti ginčą. Ginčijama nutartimi nėra paneigiama ar ribojama atsakovės teisė ir galimybė matytis ir bendrauti su dukterimi, priešingai, nustatyta laikina bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

44. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Ieškovui prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti 2022 m. birželio 16 d. A. M. atstovės pateiktus naujus įrodymus.