- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-610/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- Vilkaviškio
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-256-173/2009 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2008 m. vasario 19 d. pateikė teismui ieškinį (b. l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. V. 105 819 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog Vilkaviškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje atlikto tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.09-1-03116-07 duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 12 d. kilęs gaisras yra tiesioginė J. V. veiksmų pasekmė, kadangi jis, rūkydamas R. A. priklausančio buto, esančio Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini)-2, verandoje, medinėje peleninėje paliko neužgesintą nuorūką. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. lapkričio 14 d. nutarime buvo konstatuota, kad J. V. veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 188 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 407 ir 417 straipsniais (tyrimui perėjus iš valstybinio į privatų kaltinimą). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kilęs gaisras sugadino ir sunaikino svetimą turtą. Nukentėjusiems nuo gaisro asmenims - R. A. , R. K. , I. B. , D. P. , L. P. ir K. M. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. B-TS-154 ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. B-ĮV-830 iš savivaldybės biudžeto buvo skirta ir išmokėta vienkartinė finansinė parama – 20 700 Lt. Gaisro metu buvo sunaikintas daugiabučio gyvenamojo namo stogas, dėl to Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija su UAB „Vilkasta“ 2007 m. spalio 4 d. sudarė rangos sutartį Nr. 10-28/J2-721 ir už atliktus stogo remonto darbus sumokėjo 69 119 Lt, be to, dar 16 000 Lt UAB „Vilkasta“ buvo pervesta pagal pirmiau minėtus Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos ir administracijos įsakymus.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 28-29). Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (rūkymo) ir kilusio gaisro, o su išvada, jog gaisras kilo dėl peleninėje atsakovo paliktos neužgesintos nuorūkos, jis nesutinka. Atsakovas pripažino, jog galėjo nevisiškai pilnai užgesinti nuorūką, tačiau ir tokiu atveju nuorūka negalėjo sukelti gaisro, nes jis rūko nebrangias cigaretes, kurios savaime užgęsta. Atsakovas teigė, kad gaisras galėjo kilti nuo senos elektros instaliacijos gedimo. Be to, atsakovas nesutiko ir su reikalaujamu žalos dydžiu, nurodydamas, jog iš pareikšto ieškinio neaišku, kokio dydžio reali žala buvo padaryta namui ir konkretiems butams, taip pat neaišku, kiek kainavo butų remontas. Gyvenamasis namas, kuriame kilo gaisras, yra medinis, senas, 1994 m. R. A. privatizuoto buto techninės apskaitos byloje buvo nurodyta, kad tuo metu namo susidėvėjimas siekė 80 procentų. Nuo 1994 m. iki gaisro praėjo dar 13 m., todėl skaičiuojant nusidėvėjimo laipsnį tokiomis pačiomis proporcijomis, jis nusidėvėjo dar beveik 15 procentų ir gaisro dienai jo nusidėvėjimas siekė 95 procentus. Dėl to, atsakovo nuomone, yra nesąžininga reikalauti tokios didžiulės sumos už tiek nusidėvėjusio namo remontą. Be to, prieš pradedant rangos darbus ieškovas galėjo pasiūlyti žalą atlyginti geranoriškai, tačiau to nepadarė, o pasamdė brangiai kainuojančią statybinę organizaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 91-93). Teismas nurodė, jog Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. lapkričio 14 d. nutarime nurodyta aplinkybė, kad gaisras kilo dėl atsakovo neužgesintos nuorūkos, nėra prejudicinis faktas, kadangi ši aplinkybė nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Be to, teismo paskirtos ekspertizės aktu Nr. 11-3285 (08) (b. l. 70-80) nebuvo patvirtinta ikiteisminio tyrimo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovo neužgesintos nuorūkos. Apygardos teismas nurodė, jog ieškinio netenkina, nes atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus, atsakovas J. V. nėra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą, kadangi nenustatyta, jog gaisras kilo dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 95-97). Nurodo, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Apeliantas savo skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kaltės prezumpciją turi paneigti atsakovas, kuris to nepadarė. Nors teismo paskirta gaisro ekspertize dėl objektyvių priežasčių nenustatyta gaisro židinio vieta bei kilimo priežastys, tačiau ir nepaneigtos pirminės gaisro tyrimo medžiagos bei gaisrų techninio specialisto išvados, kad gaisras kilo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., buto Nr. 2 verandoje dėl neatsargaus atsakovo rūkymo. Todėl atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis veikė tokiu rūpestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo būtinas, o žala atsirado dėl paprasto įvykio (casus) ar kvalifikuoto įvykio (nenugalima jėga), kurie pašalintų jo atsakomybę (CK 6.263 str., CPK 177 str.).
2. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.).
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nenagrinėjo žalos dydžio klausimo. Byloje būtina ištirti papildomus faktus, kurie apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą. Atsakovo teigimu, nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas neįrodė, jog nėra jo kaltės dėl žalos, padarytos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai. Atsakovo kaltės nebuvimą įrodo teismo paskirtos ekspertizės, kuri atlikta išsamiai ištyrus visus duomenis, akto išvados.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso bei materialinės teisės normas.
Bylose dėl žalos atlyginimo įrodynėtinos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.
Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą atsakovui, remdamasis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.245 - 6.248 bei 6.263 straipsniuose. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieškovas, teigdamas, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žalos, privalėjo įrodyti ne tik žalos faktą ir dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltę.
Atsakovo neteisėtus veiksmus (bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą) ieškovas grindė baudžiamojoje byloje Nr. 09-1-03116-07 surinktais duomenimis apie tai, kad atsakovas J. V. , rūkydamas R. A. priklausančio buto verandoje, paliko neužgesintą nuorūką, bei šių duomenų pagrindu padaryta tikėtina išvada, jog dėl šių atsakovo neatsargių veiksmų ir kilo gaisras bei buvo padaryta žalos (baudžiamosios bylos l. 14, 59).
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas J. V. elgėsi nerūpestingai, kad yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą, kadangi nenustatyta, jog gaisras kilo dėl atsakovo galimos neužgesintos nuorūkos ar kitokių jo nerūpestingų (neteisėtų) veiksmų (CPK 178 str.), todėl neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio, pareikšto jame nurodytam atsakovui ieškinyje nurodytu pagrindu.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. lapkričio 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta aplinkybė, kad gaisras kilo dėl atsakovo neužgesintos nuorūkos, nėra prejudicinis faktas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi ši aplinkybė nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, o tik prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo tirti minėtą aplinkybę, paskirdamas teismo ekspertizę gaisro priežastims ir vietai nustatyti (b. l. 60-61).
Atlikus teismo ekspertizę, buvo nustatyta tik kilusio gaisro židinio zona, t. y. R. A. priklausančio buto Nr. 2 verandos vidus, tačiau gaisro priežasties ekspertai nenustatė dėl pradinių duomenų stokos (b. l. 70 - 80). Teismas turėjo pagrindo atsižvelgti į ekspertų išvadą, jog negalima versija, kad gaisras kilo dėl medinės peleninės užsidegimo nuo joje paliktos nuorūkos žarijos, net jei ta nuorūka ir buvo neužgesinta (b. l. 75), kadangi ji nepaneigta kitais bylos įrodymais. Taigi nors ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis buvo padaryta tikėtina išvada, kad gaisro priežastimi buvo neatsargus atsakovo rūkymas, paliekant peleninėje neužgesintą cigaretės nuorūką (baudžiamosios bylos l. 14, 59), šie duomenys buvo paneigti teismo ekspertizės išvadomis, kurios tinkamai įvertintos visumoje su kitų bylos įrodymų duomenimis. Ieškovas nepateikė teismui kitų įrodymų, patvirtinančių, jog gaisras kilo dėl A. V. neteisėtų veiksmų (CPK 178 str., 314 str.). Todėl apygardos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, pareikštą pirmiau minėtais teisiniais ir faktiniais pagrindais, kadangi nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (rūkymo) ir kilusių pasekmių (CK 6.247 str.).
Neturi pagrindo apelianto motyvai, jog nagrinėjamu atveju teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, kadangi, apelianto teigimu, ne ieškovas turėjo įrodyti atsakovo kaltę, bet pastarasis privalėjo įrodyti, kad jis veikė tokiu rūpestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo būtinas, o žala atsirado dėl paprasto įvykio (casus) ar kvalifikuoto įvykio (nenugalima jėga), kurie pašalintų jo atsakomybę.
Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens kaltė preziumuojama tuo atveju, kai yra nustatyta, jog gaisras kilo tam asmeniui priklausančiose patalpose (asmuo yra turto, kuriame kilo gaisras, savininkas arba valdytojas). Tokiu atveju nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti priežasties, dėl kurios kilo gaisras atsakovo (savininko ar valdytojo) patalpose, kadangi tuomet asmuo, kurio patalpoje kilo gaisras, turi įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis (tarp jų teismo ekspertizės išvadoje; b. l. 80) nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame Vilkaviškyje, Basanavičiaus g. 28, 2007-08-12 kilusio gaisro židinio zona buvo R. A. priklausančio buto Nr. 2 verandos viduje, tačiau atsakovu byloje patrauktas J. V. nėra šios patalpos savininkas ar valdytojas (baudžiamosios bylos l. 17). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo atžvilgiu netaikė kaltės prezumpcijos. Ieškovui neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, taigi - atsakovo civilinės atsakomybės dėl žalos padarymo sąlygų, teismui nebuvo pagrindo svarstyti ir padarytos žalos dydžio klausimo.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą.