- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 2-256-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovui V. K., atsakovui J. V., jo atstovui advokatui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. V. 105 819 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, jog Vilkaviškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.09-1-03116-07 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje požymius dėl daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame J.Basanavičiaus g.28, Vilkaviškyje, 2007 m. rugpjūčio 12 d. kilusio gaisro. Ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad atsakovas, rūkydamas R. A. priklausančio buto, esančio J.Basanavičiaus g. 28-2, Vilkaviškyje, verandoje, medinėje peleninėje paliko neužgesintą nuorūką, dėl ko bute kilo gaisras ir buvo sugadintas bei sunaikintas svetimas turtas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo taip nustatyta, kad kilęs gaisras yra tiesioginė J. V. veiksmų pasekmė, jo veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 188 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros pavaduotojo A. Ž. 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 407 ir 417 straipsniais (tyrimui perėjus iš valstybinio į privatų kaltinimą). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kilęs gaisras sugadino ir sunaikino svetimą turtą. Nukentėjusiems nuo gaisro asmenims R. A., R. K., I. B., D. P., L. P., K. M. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.B-TS-154 ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr.B-ĮV-830 iš savivaldybės biudžeto buvo skirta ir išmokėta vienkartinė finansinė parama – 20 700 Lt. Gaisro metu buvo sunaikintas daugiabučio gyvenamojo namo stogas, dėl to Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija su UAB „Vilkasta" 2007 m. spalio 4 d. sudarė rangos sutartį Nr.lO-28/J2-721 ir už atliktus stogo remonto darbus sumokėjo 69 119 Lt.
Atsakovas J. V. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad civilinei atsakomybei atsirasti privaloma sąlyga yra kaltės nustatymas (CK 6.248 str.). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar buvo priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (rūkymo) ir kilusio gaisro. Su išvada, kad buvo palikta peleninėje neužgesinta nuorūka galėjo suketi gaisrą, atsakovas nesutinka. Teigia, kad jis yra senas rūkorius ir instinktyviai visą laiką užgesina nuorūkas. Atsakovas sutinka, kad gal ir galėjo nevisiškai pilnai užgesinti nuorūką, tačiau ir tokiu atveju ji niekaip negalėjo sukelti gaisro, nes jis rūko nebrangias cigaretes, kurios netraukiamos, net ir visai negesinamos, tuoj savaime užgęsta. Medinė peleninė buvo gana didelė, keturkampė, pirkta parduotuvėje, tuo metu ji buvo visiškai tuščia, ir, kad ji užsidegtų nuo neužgesintos nuorūkos yra neįmanomas dalykas. Be to, tarp rūkymo ir gaisro pastebėjimo bei gaisrininkų iškvietimo buvo praėjusios apie trys valandos, todėl jeigu gaisras būtų kilęs dėl neužgesintos nuorūkos, jis būtų pastebėtas daug anksčiau. Rūkymo vietą atsakovas verandoje buvo pasidaręs daugiau nei prieš metus. Medinė peleninė savaime užsidegti nuo neužgesintos nuorūkos negali.
Neįvertinta, jog apdegęs namas yra medinis, pastatytas dar 1924 metais, todėl vasaros pabaigoje jis būtų užsidegęs labai greitai. Gaisro metu labiausiai degė ta namo siena, kuri jungiasi su veranda, o ant jos buvo pritvirtinti elektros laidai ir elektros jungtukas. Dėl to, atsakovas mano, kad gaisras galėjo kilti ir nuo elektros instaliacijos, kuri buvo sena, gedimo. Šią versiją sustiprina ir tas faktas, kad gaisro metu beveik visai nesudegė verandos grindys, jų net nereikėjo keisti. Jeigu gaisro priežastis būtų buvusi neužgesinta nuorūka palikta peleninėje, kuri stovėjo ant stalo verandoje, tai neišvengiamai būtų sudegusios ir verandos grindys.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Iš pareikšto ieškinio yra visiškai neaišku, kokio dydžio reali žala buvo padaryta namui ir konkretiems butams, taip pat neaišku, kiek kainavo butų remontas. Gyvenamas namas, kuriame kilo gaisras yra medinis, labai senas, be jokių patogumų. R. A. buto įkainavimo akte nurodoma, kad namas pastatytas dar 1924 metais. Prasidėjus butų privatizavimui, namas buvo avarinės būklės, todėl jo gyventojams ilgai nebuvo leista privatizuoti butų. Ir tik 1994 metais savivaldybė leido nusipirkti butus. 1994 m. R. A. privatizuoto buto techninės apskaitos byloje yra nurodoma, kad tuo metu namo susidėvėjimas siekė 80 procentų. Nuo 1994 m. iki gaisro praėjo dar 13m., todėl skaičiuojant nusidėvėjimo laipsnį tokiomis pačiomis proporcijomis, jis nusidėvėjo dar beveik 15 procentų ir gaisro dienai sudarė 95 procentus. Dėl to, atsakovo nuomone, yra labai nesąžininga reikalauti tokios didžiulės sumos už tiek nusidėvėjusio namo remontą. Be to, prieš pradedant rangos darbus ieškovas galėjo pasiūlyti žalą atlyginti geranoriškai, tačiau to nepadarė, o pasamdė brangiai kainuojančią statybinę organizaciją.
Gaisro ekspertizės metu nenustatyta, kad gaisras kilo dėl jo neužgesintos nuorūkos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Ieškinys pareikštas civilinės atsakomybės pagrindu. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais –ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo(CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais(veikimu, neveikimu), nulėmusiais skilininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skilininko veiksmų(veikimo, neveikimo)rezultatu(6.247 straipsnis).
Ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija nurodo, kad gaisras kilo dėl neteisėtų atsakovo J. V. veiksmų. Ikitesiminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas J. V. 2007 m. rugpjūčio 11 d., apie 24 val. rūkydamas R. A. priklausančio buto, esančio J.Basanavičiaus g.28-2, Vilkaviškio m., verandoje medinėje peleninėje paliko neužgesintą nuorūką, dėl to bute kilo gaisras ir buvo sugadintas bei sunaikintas svetimas turtas.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Nutarime nutraukti baudžiamąją bylą nurodoma, kad tiriama veika tiesiogiai susijusi su atsakovo J. V. veiksmais. Jis verandoje rūkydamas medinėje peleninėje paliko neužgesintą nuorūką, dėl ko bute kilo gaisras bei buvo sugadintas ir sunaikintas svetimas turtas. Jo veikoje nenustatytas privalomasis nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymis-tiesioginė tyčia, dėl ko baudžiamoji atsakomybė. Šiame nutarime nurodyta aplinkybė, kad gaisras kilo dėl atsakovo neužgesintos nuorūkos, nėra prejudiciu faktu, kadangi ši aplinkybė nėra atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje(CPK 182 straipsnio 3 punktas).
Teismas buvo paskyręs ekspertizę gaisro priežastims nustatyti. Ekspertizės metu nustatyta, kad išanalizavus pateiktus duomenis apie nuorūkos palikimą medinėje peleninėje padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina, jog tariamojo gaisro kilimo dėl medinės peleninės užsidegimo nuo joje paliktos nuorūkos žarijos versija, jeigu ta nuorūka ir buvo neužgesinta yra negalima, tikimybės šios išvados pobūdis yra sąlygotas pateiktų duomenų neišsamumo.
Atliktos ekspertizė metu nepasitvirtino atlikto ikiteisminio tyrimo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovo neužgesintos nuorūkos. Ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamajame name Basanavičiaus g. 28, Vilkaviškyje, 2007 m. rugpjūčio 12d. kilusio gaisro židinio zona buvo R. A. priklausančio buto Nr. 2 verandos viduje, bet nustatyti konkrečią gaisro židinio vietą šios zonos ribose negalima dėl pradinių duomenų stokos ekspertizei pateiktoje civilinės ir baudžiamosios bylų medžiagoje. Gyvenamame name kilusio gaisro priežasties nustatyti negalima dėl pradinių duomenų stokos. Tiriamuoju atveju gaisro kilimo dėl elektros instaliacijos, elektros prietaisų avarinio darbo režimo ar šiluminio poveikio degiomis medžiagoms neavariniame darbo režime versijos ištirti nebuvo galimybės dėl pradinių duomenų nebuvimo.
Iš išdėstyto darytina išvada, kad atsakovas J. V. nėra atsakingas dėl gaisro padarytos atlyginimo, kadangi nenustatyta, jog gaisras kilo dėl atsakovo galimai neužgesintos nuorūkos(nėra kaltės ir priežastinio ryšio), todėl ieškinį tenkinti nėra pagrindo.
Iš ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atsakovui J. V. priteistina 1536, 70 Lt išlaidų, kurių atsakovas turėjo apmokėdamas už ekspertizės atlikimą, 33, 55 Lt išlaidų, susijusiu su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
n u s prendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188774441, atsakovui J. V. 1536,70 Lt(vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt šešis litus ir septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.