Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990 m. spalio 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį –laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu; 1991 m. kovo 29 d. nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą 3 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti; pritaikius 1993 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, neatlikta bausmė sumažinta 1/3; 1993 m. spalio 27 d. paleistas lygtinai 1 mėnesiui 19 dienų;

2) 1995 m. vasario 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

3) 1995 m. balandžio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; bausmę subendrinus su 1995 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.; 1997 m. sausio 28 d. paleistas lygtinai 11 mėn.;

4) 2000 m. gegužės 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; 2002 m. sausio 4 d. paleistas atlikus bausmę;

5) 2002 m. spalio 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 2002 m. gruodžio 12 d. veiką perkvalifikavus į BK 271 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams su ½ turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo 2002 m. lapkričio 7 d. „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6;

6) 2003 m. kovo 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 1/2 turto konfiskavimu; bausmę subendrinus su 2002 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu; 2004 m. sausio 8 d. veikas perkvalifikavus ir subendrinus su 2002 m. spalio 9 d. ir 2002 m. gruodžio 12 d. paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2004 m. vasario 17 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai 1 metams 1 mėnesiui 28 dienoms;

8) 2006 m. gegužės 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; bausmę subendrinus su 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 2008 m. vasario 4 d. paleistas atlikus bausmę;

11) 2013 m. gruodžio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2014 m. gegužės 16 d. paleistas atlikus bausmę;

12) 2015 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – areštu 40 parų; 2015 m. spalio 19 d. paleistas atlikus bausmę;

13) 2015 m. gruodžio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – bauda 10 MGL (376,60 Eur);

14) 2017 m. sausio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – areštu 20 parų; 2017 m. kovo 31 d. paleistas atlikus bausmę;

15) 2017 m. spalio 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – areštu 40 parų; subendrinus paskirtą bausmę su 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 40 parų ir 10 MGL bauda; 2017 m. gruodžio 22 d. paleistas atlikus arešto bausmę;

16) 2017 m. spalio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams 20 dienų; 2018 m. rugpjūčio 10 d. paleistas atlikus bausmę;

17) 2018 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – areštu 30 parų; subendrinus su 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – areštas 30 parų ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda;

18) 2019 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto; į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikoma, kad atlikęs 1 (vieną) parą arešto; subendrinus paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 MGL (376,60 Eur) bauda, galutinė bausmė – areštas 59 paroms ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda; Šiaulių apylinės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi bauda pakeista į 60 valandų viešųjų darbų; 2019 m. liepos 23 d. pristatytas atlikti 59 parų arešto bausmę, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

R. N., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada nėra turėjęs, bet vairuoti automobilį moka. Nuo 2019 m. birželio 29 d. jis gyvena pas pažįstama A. K., adresu (duomenys neskelbtini). Jį A. yra priėmęs gyventi, nes neturėjo kur gyventi, giminystės ryšio su A. K. nėra. Nurodytu adresu yra buvę gamybinės patalpos, šiuo metu yra įrengti poilsio kambariai, teritorija neaptverta. Teritorijoje stovi du automobiliai – „VW LT 35“ ir džipas, jis galvojo, kad jie priklauso A. K.. Džipas buvo sulūžęs, o „VW LT 35“ važiuojantis. 2019 m. liepos 1 d. apie 21 val. jam paskambino pažįstamas ir susitarė su juo susitikti prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Kadangi jis tuo metu neturėjo sąskaitoje pinigų, todėl negalėjo paskambinti bei paprašyti pažįstamų jį nuvežti pas draugą į (duomenys neskelbtini), taip pat jis negalėjo paskambinti A. ir paprašyti jo paskolinti jam priklausančio automobilio „VW LT 35“. Apie tai, jog jis pasinaudojo A. priklausančiu automobiliu, būtų pranešęs kitą dieną. Jis, būdamas blaivus, sėdo į A. priklausantį automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Minėtame automobilyje buvo palikti užvedimo rakteliai, automobilis buvo nerakintas. Apie tai, jog automobilis „VW LT 35“ priklauso ne A., jis sužinojo iš pranešimo apie įtarimą, visą laiką galvojo, jog automobilis priklauso A. A. K. gyvena su sugyventine A. M. (duomenys neskelbtini). Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis susitiko draugą, kuris jam pasiūlė išgerti degtinės, jie dviese kartu išgėrė 1 butelį 0,7 l. talpos degtinės. Jis nesijautė apsvaigęs, todėl sėdo už automobilio vairo ir važiavo į namus, kitų asmenų, galinčių jį parvežti į namus, nebuvo. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jam iš galo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sustabdė. Tuo metu automobilyje jis buvo vienas, kiek pareigūnams pripūtė pirmą kartą, jis nepamena, o antrą kartą pripūtė 2,03 promiles. Su alkotesterio parodymais sutiko ir pasirašė knygoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 1, b. l. 184-185).

Motyvuojamoji dalis

R. N. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. liepos 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Aivaro Misiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo R. N. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (t. 1, b. l. 26);

2019 m. liepos 2 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad automobilis „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio dokumentais ir jame buvusiais automobilio užvedimo rakteliais ir rudos spalvos rankine, grąžinti automobilio savininkės A. M. įgaliotam asmeniui A. K. (t. 1, b. l. 49-50, 52);

2019 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tyrėjas apžiūrėjo automobilyje „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastus daiktus – rudos spalvos rankinę, automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę (t. 1, b. l. 56-57);

Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) ir Valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimo kopijomis (t. 1, b. l. 59-60);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija ir Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. 1.29 val. R. N. nustatytas 2,10 promilių girtumas, o 2019 m. liepos 2 d. 1.49 val. 2,03 promilių girtumas (t. 1, b. l. 62-64, 68);

2019 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, iš kurių matyti, kad R. N. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 2 d. vairavo automobilį „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jį vairuoti ir automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b. l. 65-67);

2019 m. liepos 2 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo uždrausta R. N. vairuoti transporto priemonę (t. 1, b. l. 69);

VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2019 m. liepos mėnesio duomenimis automobilio „VW LT 35 TDI“, gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2290 Eur (t. 1, b. l. 168);

2019 m. liepos 2 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. M. (t. 1, b. l. 160);

2019 m. liepos 2 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. N. piniginėms lėšoms (2290 Eur sumai), esančioms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. N. 2019 m. liepos 2 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. liepos 23 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (t. 2, b. l. 2, 4-6).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. N. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, o tai laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pripažintina R. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. N. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas 18 kartų teistas, teistumas neišnykęs, už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką bausmė neatlikta, šiuo metu atlieka arešto bausmę (t. 1, b. l. 84-102), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (t. 1, b. l. 157-162), nedirba (t. 1, b. l. 163-163), užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 165).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, jog bausmės atlikimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. N. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina artima bausmės vidurkiui, skiriama asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. N. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 2 d. 1.49 val. iki 2019 m. liepos 2 d. 14.25 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad R. N. yra atlikęs vieną arešto parą.

R. N. 2019 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 parų arešto bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikyta, kad jis atlikęs vieną parą arešto. Paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 MGL (376,60 Eur) bauda ir paskirta galutinė bausmė – areštas 59 paroms ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Šiaulių apylinės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi bauda pakeista į 60 val. viešųjų darbų. 2019 m. liepos 23 d. R. N. pristatytas atlikti 59 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. N. paskirta ir sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, t. y. prie likusios neatliktos arešto bausmės dalies (51 para), kuri yra didesnė, pridedama visa šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir sumažinta arešto bausmė; ir paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeista 60 valandų viešųjų darbų bausme, t. y. prie griežtesnės R. N. 2019 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeistą 60 valandų viešųjų darbų bausmę, pastarąją keičiant į griežtesnę arešto bausmę, laikant, kad šešios viešųjų darbų valandos prilyginamos vienai arešto parai. Bausmes subendrinus, kaltinamajam skirtina maksimali įstatyme nustatyta 90 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis R. N. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis jau yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo, vėl neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kad jis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles, dėl ko kyla baudžiamoji atsakomybė. Šios aplinkybės neabejotinai parodo, kad iš ankstesnių teistumų bei paskirtų administracinių nuobaudų R. N. jokių išvadų nepadarė, o tai jį apibūdina, kaip asmenį atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo, laikytis įstatymų. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas neblaivumo lygis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant R. N. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis). Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, skyrimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 2 d., iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino išskaitant laiką, kai R. N. realiai atliks jam paskirtą arešto bausmę.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo R. N., priklauso A. M., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nuskalstamai veikai vykdyti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2019 m. liepos mėnesio duomenimis automobilio „VW LT 35 TDI“ gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2290 Eur, todėl ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo R. N..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. N. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo rakteliams, registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei ir rudos spalvos rankinei, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems A. K., ir apie tai praneština transporto priemonės savininkei.

2019 m. liepos 2 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. N. piniginėms lėšoms (2290 Eur sumai), esančioms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. N. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur dydžio suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktinas galioti kol bus sumokėta arba išieškota 2290 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu aikštelėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 30,00 Eur (be PVM) už automobilio nuvežimą bei 0,41 Eur (be PVM) išlaidos už 1 paros saugojimą, iš viso su PVM 36,80 Eur (b. l. 73), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 103 straipsnio 5,6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam R. N. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. 1.49 val. iki 2019 m. liepos 2 d. 14.25 val., ir laikyti, kad R. N. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos arešto bausmės dalimi ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeista 60 valandų viešųjų darbų bausme, kuri keičiama į griežtesnę arešto bausmę, bei ir paskirti R. N. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti R. N. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš R. N. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2290 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, skyrimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 2 d., iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino išskaitant laiką, kai R. N. realiai atliks jam paskirtą arešto bausmę.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. N. palikti galioti kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo rakteliams, registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei ir rudos spalvos rankinei, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems A. K. ir pranešti apie tai transporto priemonės savininkei.

Prokuroro 2019 m. liepos 2 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. N. piniginėms lėšoms (2290 Eur sumai), esančioms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. N. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur dydžio suma, esančia šioje banko sąskaitoje, palikti galioti iki bus sumokėta arba iš kaltinamojo išieškota 2290 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 36,80 Eur (trisdešimt šešių eurų 80 ct) išlaidas už automobilio „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą bei saugojimą ir priteisti jas iš R. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui, j. a. k. 190521648, nurodant priteistą sumą pervesti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti R. N., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. N. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.