Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. T. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-34038-964/2019 pagal pareiškėjo antstolio G. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymų nevykdymą, suinteresuoti asmenys skolininkas N. T., išieškotojas J. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis G. P. (toliau – Antstolis) atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0019/16/01172 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4704-494/2015 kuria, ieškinio reikalavimų užtikrinimui, uždrausta N. T. (toliau – Skolininkas) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), statybą, ieškovui J. A. (J. A.) priklausančio žemės sklypo, esančiame (duomenys neskelbtini), ribose. Antstolis nurodė, kad skolininkas piktybiškai nevykdo antstolio 2016-08-23 Patvarkymo vykdyti teismo nutartį Nr. 19-S-5731 ir 2017-07-14 Pakartotinio patvarkymo vykdyti teismo nutartį Nr. 19-S-3664, kuriais jis yra įspėtas vykdyti 2015-10-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo bauda už antstolio patvarkymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Byloje nustatyta, kad Antstolis nuo 2016-08-23 atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0019/16/01172 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo J. A. prašymu (v. b. l. 120-122). 2016-08-23 priimtas Patvarkymas vykdyti teismo nutartį Nr. 19-S-5731, kuris skolininkui įteiktas pasirašytinai (v. b. l. 109-111). Išieškotojas ne kartą kreipėsi į Antstolį, informuodamas, kad skolininkas nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir toliau vykdo garažo statybos darbus (v. b. l. 95, 82). 2017-07-14 Antstolis priėmė pakartotinį patvarkymą dėl nutarties vykdymo, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas pranešti, ar vykdo 2015-10-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, ir jei nevykdo, nurodyti priežastis dėl kurių minėta teismo nutartis neįvykdyta (v. b. l.47). Šis Antstolio patvarkymas Skolininkui buvo įteiktas asmeniškai (v. b. l. 46). Antstolis 2018-07-20 gavo pranešimą apie tolesnį 2015-10-21 teismo nutarties nevykdymą (v. b. l. 26). Antstolis 2019-05-08 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo, aktą, kuriuo buvo nustatyta, jog skolininkas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdė (v. b. l. 15). 2019-05-08 buvo priimtas pakartotinas antstolio patvarkymas dėl teismo nutarties vykdymo Nr. 19-S19-499 (v. b. l. 14). Antstolis pakartotinai 2019-06-27 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo, aktą, kuriuo dar kartą nustatė, jog skolininkas teismo nutarties nevykdo (v. b. l. 8). 2019-06-27 Antstolis priėmė pakartotinį patvarkymą dėl teismo nutarties vykdymo Nr. 19-S19-887 (v. b. l. 7). 2019-08-21 surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo, aktas, kurio buvo nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra vykdoma (v.b.l. 1-4).

8. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą šių priemonių rūšį – draudimą imtis tam tikrų veiksmų – ir priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. <...> Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40, 43 punktai).

10. Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018).

11. Iš Skolininko atskirojo skundo argumentų matyti, kad jis Antstolio prašymą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą laiko neteisėtu tuo pagrindu, kad nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-4704-494/2015, kai tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-348-723/2015. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-348-723/2015 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui N. T. dėl savininko nuosavybės teisių gynimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą N. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini), pusės nukelti tvorą pagal UAB Geo2 parengto ir patvirtinto ieškovo žemės sklypo plano nustatytas ir iki teisės pažeidimo buvusias ribas ir pašalinti iš ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini) ribų atsakovo neteisėtai išlietus pamatus. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ji buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui (2016 metais civilinei bylai suteiktas Nr. 2-536-855/2016).

13. Civilinėje byloje Nr. e2-4704/2015 (2016 metais civilinei bylai suteiktas Nr. e2-78-494/2016) ieškovas pateikė reikalavimą įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis nugriauti savavališkai perstatytą garažą esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

14. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-17 nutartimi konstatavo, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-78-494/2016, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2-536-855/2016 to paties ieškovo reikalavimai reiškiami tam pačiam atsakovui – N. T., abiejose bylose pareikšti reikalavimai, susiję su nuosavybės teisės gynimu, šiose bylose turi būti tiriamos panašios aplinkybės, taigi šios bylos yra vienarūšės ir tarpusavyje susijusios. Tuo pagrindu teismas, siekdamas įgyvendinti proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentruotumo principus, visapusiškai, išsamiai ir teisingai bylas išnagrinėti, sujungė civilinę bylą Nr. e2-78-494/2016 (Nr. e2-4704-494/2015) ir civilinę bylą Nr. 2-536-855/2016 (Nr. 2-348-723/2015) į vieną bylą, suteikiant sujungtai bylai Nr. e2-78-494/2016 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-03773-2015-0). Taip pat pažymėtina, kad Skolininkas 2015-10-21 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties ar neteisėtumo kitais pagrindais neginčija. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti Skolininko argumentai dėl neteisėtai priimtos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, kai yra iškelta kita byla dėl to paties dalyko.

15. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti Skolininko atskirojo skundo argumentai, jog Antstolis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Skolininkas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo samprotavimus dėl tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Antstolis priėmė patvarkymus, kuriais konstatavo Skolininko nevykdomą privalomą teismo nutartį. Kitų pagrįstų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Antstolio veiksmų teisėtumu, Skolininkas nenurodė. Be to, pažymėtina tai, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, nevertina teismų priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, o sprendžia tik dėl antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) teisėtumo.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad įvertinus Antstolio reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias reikalavimo įvykdymo galimybes bei Antstolio reikalavimų nevykdymo trukmę (įpareigojimai nevykdomi daugiau nei 3 metus), pirmą kartą paskirta vienkartinė 100,00 Eur dydžio bauda yra adekvati bei proporcinga procesinė teisinė priemonė padarytam pažeidimui bei atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nors CPK 145 straipsnio 9 dalis numato galimybę skirti 300,00 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną, tačiau įvertinus tai, kad baudos skyrimo tikslas nėra nubausti asmenį, o baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, taip pat teismo nurodytus argumentus, sąlygojusius baudos skyrimą, spręstina, jog šiuo atveju paskirtos fiksuotos baudos dydis gali užtikrinti teismo įpareigojimo įvykdymą bei neprieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, skirdamas skolininkui vienkartinę 100,00 Eur baudą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-20 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.