- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- e2-72-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00644-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energovia“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pusbroliai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energovia“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-2305-264/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energovia“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pusbroliai“ dėl kainų skirtumo atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Energovia“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Pusbroliai“ 239 849,16 Eur kainų skirtumą, 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 239 849,16 Eur sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ar turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis dėl atsakovės finansinių galimybių įvykdyti jai (ieškovei) palankų teismo sprendimą. Teigė, kad VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės grynasis pelnas 2014 metais buvo 787 355,48 Eur, o apskaityto ilgalaikio turto vertė – 208 331,21 Eur. Šių duomenų pagrindu ieškovė teigė, kad atsakovė nebus pajėgi įvykdyti 239 849,16 Eur įsipareigojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.
Teismas sprendė, kad ieškovė, nurodydama atsakovės 2014 metų balanse apskaityto ilgalaikio turto vertę, rėmėsi kitos įmonės – UAB „PSBL Baltic“, balansu. Remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise, teismas nustatė, kad 2014 metais bendrovė „Pusbroliai“ turėjo 3 673 102,70 Eur vertės turto, kuriame ilgalaikio turto vertė 979 434,66 Eur, o trumpalaikio – 1 693 668,04 Eur; per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 081 787,53 Eur. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 7 žemės sklypai, įregistruoti 2 juridiniai faktai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisminių ginčų dėl turtinių reikalavimų sakovei nėra. Įvertinęs paminėtus duomenis teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, kad atsakovė nebus pajėgi įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo, ar kad tokio sprendimo vykdymas bus apsunkintas. Atsakovės turto, o ypač lėšų, arešto taikymas apribotų atsakovės ūkinę komercinę veiklą, dėl ko ji, galbūt, patirtų didelių nuostolių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Energovia“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino, kad atsakovė 2014 metų balanse apskaitė 1 168 498,60 Eur materiali turtą, kurį sudaro žemė, mašinos, įrengimai ir transporto priemonės. Mašinos, įrengimai ir transporto priemonės, kurių vertė 1 053 789,09 Eur, naudojamos atsakovės veikloje, todėl šis turtas nėra labai likvidus. Tokio turto turėjimas nepanaikina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jei ieškinys bus patenkintas. Atsakovės turimos žemės vertė – 106 252,89 Eur. Tokios sumos visiškai nepakanka palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių garantijų, kad atsakovė neparduos ar kitaip neperleis turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškinio reikalavimus.
2. Teismas neįvertino atsakovės finansinių įsipareigojimų masto. Pagal 2014 metų balanso duomenis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 081 787,53 Eur. Be to, lyginant 2014 ir 2013 metų balanso duomenis, atsakovės skolos tiekėjams padvigubėjo. Atsakovės ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 654 741,07 Eur. Iš viso atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1 736 528,60 Eur, o likvidaus turimo turto (žemės) vertė – 106 252,89 Eur. Atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys leidžia teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bent ieškinio sumai neareštavus atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kyla grėsmė, kad jai (ieškovei) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovės turto areštas atitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Draudimas atsakovei disponuoti turtu niekaip neapsunkins jos veiklos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Pusbroliai“ prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, o teismui nusprendus patenkinti atskirąjį skundą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti kad ieškovė per vieną savaitę pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą 208 317,23 Eur sumai. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. 2014 metų bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad bendrovės veikla nėra nuostolinga. Iš 2015 metų pirmų dviejų ketvirčių balanso akivaizdu, kad tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas didėja – per pusę metų jis padidėjo 459 986,30 Eur. Paminėtas balansas taip pat įrodo, kad bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 2 375 609 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 751 480 Eur, t. y. nuosavas kapitalas yra 624 219 Eur didesnis nei įsipareigojimai ir tris kartus viršija ieškinio sumą. Bendrovės turtas nėra suvaržytas, ji (bendrovė) ir toliau sėkmingai didina, įsigydama brangią įrangą. Šią faktinę aplinkybę įrodo 2015 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ji (atsakovė) įsigijo naują JENZ smulkintuvą už 312 205 Eur.
2. Ieškinio suma bendrovei nėra didelė, tačiau jos turto suvaržymas gali sukelti didelių neigiamų padarinių ir padaryti nemenką žalą, kurią tektų atlyginti ieškovei. Ji (atsakovė) dalyvauja Klimato kaitos specialiosios programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos projektuose, siekdama gauti paramą vykdomai veiklai. Bet koks jos (atsakovės) teisių apribojimas, sustabdytų ūkine komercinę veiklą. Dėl areštuotų žemės sklypų nebūtų gauta prašoma bendra 208 317,23 Eur parama. Jei teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš ieškovės pareikalautinas jos (atsakovės) nuostolių atlyginimo užtikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus rašytinius įrodymus – 2015 m. birželio 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2015 m. birželio 3 d. smulkintuvo pirkimo–pardavimo sutartį, paraišką Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojama projektui „Biokuro ruošos iš miško kirtimo atliekų modernizavimas, kompensuojant įrangos įsigijimą biokuro gamybai“, Nacionalinės mokėjimų agentūros kvietimą teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs tai, kad naujais įrodymais atsakovė atsikerta į atskirojo skundo argumentus dėl ieškinio sumos dydžio, jais grindžia atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl žalos, galinčios atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti papildomi dokumentai priimami ir vertinami (CPK 177, 178, 314 str.).
Dėl skundo argumentų
CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei (apeliantei) prašančiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad paminėtos sąlygos egzistuoja.
Pirmosios instancijos teismas, nenustatė, kad yra grėsmė ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinęs atsakovės 2014 metų balanso, pelno (nuostolių) atskaitos, turto ir kitus duomenis, teismas sprendė, kad ieškiniu reikalaujama suma – 239 849,16 Eur, atsakovei nėra didelė, ir netaikė teismų praktikoje suformuluoto prezumpcijos, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Neigdama tokią teismo išvadą, apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino 2014 metų atsakovės balanse apskaityto ilgalaikio turto sudėties, bendro įsipareigojimų mąsto. Apeliantės įsitikinimu, atsakovės ilgalaikio turto vertė mažintina nuo 1 168 498,60 Eur iki 106 252,89 Eur, t. y. likvidaus atsakovo turto – žemių sklypų, verte, nes kitas ilgalaikis turtas: mašinos, įrengimai ir transporto priemonės, yra nelikvidus ir negarantuoja, kad atsakovė disponuoja šio turto verte, todėl, apeliantės įsitikinimu, nėra pagrindo teigti kad atsakovei ieškinio suma nėra nedidelė ir nekyla grėsmė tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės pozicija nesutinka. Apeliantės išskirti atsakovės 2014 metų finansinės atskaitomybės rodikliai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Spręsdamas dėl atsakovės finansinės padėties, teismas pagrįstai vertino visą turtą, kurio vertė 3 673 102,70 Eur. Aplinkybė, kad dalis atsakovės ilgalaikio turto (mašinos, įrenginiai), galbūt yra mažiau likvidi, savaime nepaneigia tokio turto vertės ir atsakovo galimybės juo disponuoti. Jei pripažinti, kad atsakovė realiai nedisponuoja trumpalaikiu turtu, tokiu kaip per vienerius metus gautinos sumos, kurios pagal 2014 metų balanso duomenimis sudarė 752 503 Eur, kito atsakovės turto vertė, atskaičius per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 1 081 787,53 Eur. Tai žymiai viršija ieškinio sumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turto ir įsipareigojimų santykį, pagrįstai rėmėsi trumpalaikių įsipareigojimų suma, nes ilgalaikių įsipareigojimų įvykdymo terminai nėra suėję, tačiau net palyginus atsakovo įsipareigojimus, kurie sudaro 1 736 528,60 Eur, su viso turto mase, kurio yra 3 673 102,70 Eur, nėra pagrindo spręsti, kad įvykdžiusi įsipareigojimus kitiems kreditoriams, atsakovė neturėtų finansinių galimybių įvykdyti teismo patenkintą apeliantės reikalavimą.
Apeliantės argumentą, kad ieškinio suma atsakovei yra didele, paneigia atsakovės pateikti 2015 metų pirmų dviejų ketvirčių balanso, pelno (nuostolių) atskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė veikia pelningai; bendrovės turtas padidėjęs iki 4 133 089 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo nežymiai. 2015 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė už 312 205 Eur įsigijo JENZ smulkintuvą, taip pat įrodo, kad atsakovė didina savo turtą, įsigydama naują įrangą. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, buvo pagrįsta ir kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 177, 178 str.).
Apeliantė taip pat neįrodinėjo reikšmingo fakto – atsakovės nesąžiningumo ir nepateikė duomenų, kad atsakovė ketinta turtą slėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų atsakovei pareiškimas, nesuteikia ieškovei pranašumo prieš kitą bylos šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovė vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmę teismo sprendimo įvykdomumui, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo. Apeliantė neįrodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo pagrįstai.
Skundo argumentą, kad draudimas atsakovei disponuoti turtu neapsunkins jos vykdomos veiklos, paneigia kartu su atsiliepimu į skundą atsakovo pateiki įrodymai apie dalyvavimą Klimato kaitos specialiosios programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos projektuose, siekiant gauti paramą biokurui tiekti, aplinkai valyti. Kompetentingų institucijų nustatytos paminėtų programų įgyvendinimo taisyklės įrodo, kad areštavus atsakovės turtą – žemės sklypus, ji netektų teisės pretenduoti į finansinę paramą.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.