- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- e2-1959-1006/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15579-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- L. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Pagalba paaugliams iniciatyva“, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15579-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6
2024 m. birželio 17 d.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,
atsakovams L. K. ir A. K., atsakovų atstovams advokatui Eimantui Šriupšai ir advokatei Renatai Janušytei,
trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovėms Jovitai Jonynaitei ir Aušrinei Grigaliūnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pagal patikslintą ieškinį atsakovams L. K. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys – VšĮ „Pagalba paaugliams iniciatyva“, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi su ieškiniu atsakovams L. K. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys – VšĮ „Pagalba paaugliams iniciatyva“, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią: A. K. ir L. K. vaiko G. K. atžvilgiu; 2) priteisti iš A. K. ir L. K. išlaikymą vaikui G. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti G. K. nuolatinę globą, jos globėju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; 4) nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą nustatyti VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; 5) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
2. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. K. ir L. K.. Nepilnametė G. K. yra netekusi tėvų (atsakovų) globos. Atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Vaiko tėvai vaiko atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina ir geriausių vaiko interesų neužtikrina.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) 2022 m. gruodžio 22 d. gautas pranešimas, kad 2022 m. gruodžio 21 d. dėl atsakovų namuose vykstančio konflikto (atsakovas buvo neblaivus, agresyvus, kibo prie atsakovės, gąsdino vaiką (G. K.).
4. Nepilnametės G. K. atžvilgiu 2020 m. sausio 28 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2022 m. sausio 21 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. kovo 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas ir skirtos socialinės paslaugos.
5. Reaguojant į gautą pranešimą, buvo bendrauta su nepilnamete. Nepilnametė nurodė, jog pas juos atvyko policija, kadangi tėtis susipyko su mama, o ji stengėsi nebūti šalia, todėl išėjo nuo jų toliau. Pasak mergaitės, namuose barniai kyla gana dažnai. G. teigė, kad barniai dažniausiai kylą dėl tėčio alkoholio vartojimo. Anot paauglės, dažniau tėtis būna išgėręs, nurodė, jog praėjusią savaitę tėtis daugiau buvo išgėręs, o šią savaitę per naujus metus taip pat gėrė, vakar ji skambino tėčiui, o jis jau buvo girtas. G. teigė, kad kai tėtis būna girtas, jis pradeda ant jos rėkti, aiškinti, kad ji kažkada iškvietė jam policiją. Pasak mergaitės, su mama sutaria visai normaliai, būna apie ką pasikalbėti. Paauglė nurodė, jog turi draugų. Pasak nepilnametės, mokykloje jai sekasi normaliai, mokyklą lanko. Anot G., pasitaiko, kad praleidžia pamokas, bet kai blogai jaučiasi ar serga arba kai susipyksta su tėčiu. Mergaitė teigė, kad jos pažymiai yra normalūs, gal turi kelis neigiamus pažymius. Nepilnametė nurodė, jog naujoje mokykloje jai labai patinka, kadangi pamokos prasideda vėliau, taip pat nėra viskas labai griežtai. Pasak G., jų namuose lankosi socialiniai darbuotojai, paklausus kaip dažnai jie atvyksta nurodė, jog kartą per mėnesį. Nepilnametė teigė, kad ji su mama stengiasi tvarkytis namus, tačiau kai tėtis grįžta girtas namo, jis viską sukuičia. Anot paauglės, būna, jog tėtis geria ir namuose, pasakojo, jog kai tėtis sako, kad jis važiuoja į darbą ar į parduotuvę, jis grįžta apie penktą valandą ir tada jis jau būna girtas. Mergaitė papasakojo, jog yra buvę, kad tėtis atsivedė savo draugų į namus neva padėti su namo statybomis, po to jie užgerdavo, tačiau mama juos išvarydavo.
6. Buvo bendrauta su vaiko motina. Pasak L. K., namuose susitvarkyti negali, nes kiti šeimos nariai jai nepadeda, jie neranda bendros kalbos kartu. Moteris nurodė, jog jokios pagalbos iš vaiko tėvo nesulaukia, ji nuolat turi pati atlikti visus buities darbus, vaiko tėvas neatlieka jokių darbų, neprisideda prie namo priežiūros, neatlieka namo remonto darbų, nors namuose reikia daug ką daryti.
7. L. K. nurodė, jog 2015 m. siūlė A. K. eiti į mediaciją, bet jis neturėjo nei noro, nei laiko kreiptis pas specialistus. Pasak moters, nuo to laiko ji su vaiko tėvu gyvena bendruose namuose, tačiau skirtinguose kambariuose, maistą perka įvairiai, kartais kartu, kartais atskirai. Vaiko motina, teigė, kad nežino ar jos sutuoktinis dirba, kartais išvažiuoja sakydamas, kad į darbą, tačiau jis pinigais nesidalina. Anot L. K., jie gyvena „kiekvienas sau“, o vaikas valgo pas abu tėvus.
8. Pasak L. K., A. K. galimai turi įsiskolinimų. Moteris teigė, kad vyras dažnai vartoja alkoholį, jis dažniausiai „prisigeria kažkur", o tada neblaivus grįžta namo, grįžęs neblaivus, ima visiems šeimos nariams priekaištauti, kaltinti kitus. Anot vaiko motinos, kai ji paskutinį kartą kvietė policijos pareigūnus, jis kabinėjosi, naudojo psichologinį smurtą, buvo agresyvus. Pasak moters, vyras anksčiau naudojo ir ekonominį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, jei jie iškviesdavo policiją, kai jis būdavo neblaivus, jis neduodavo valgyti ir neduodavo pinigų. L. K. teigė, kad jai ir vyrui priklauso namas, kuriame jie gyvena, todėl būtų sudėtinga skyrybų metu, nes pasidalinti namus parduodant, vyras tikriausiai nesutiktų. Pasak vaiko motinos, ji buvo pasikreipusi į teisininkus dėl konsultacijos dėl skyrybų, tačiau jai buvo paaiškinta, kad su vyru turi susitarti gražiuoju. Moteris teigė, kad vykdo individualią veiklą. Anot L. K., juos lanko socialiniai darbuotojai. Moteris nurodė, jog nuo 2014 m. lankosi pas psichologą ir lanko individualias konsultacijas dėl sunkumų namuose. Vaiko motina teigė, kad dukros elgesys taip pat yra susijęs su situacija šeimoje. Pasak moters, tėvai neturi nei bendro auklėjimo, nei bendrų taisyklių vaikui, mergaitė blaškosi tarp tėvų. Moteris nurodė, jog paskutiniu metu dukra stengiasi visus ignoruoti. L. K. nurodė, jog G. mokymosi sunkumai prasidėjo gal kokioje trečioje klasėje, pasikeitus mokytojai. Paskutiniu metu su mergaitės mokykla buvo sudėtinga tiek su lankomumu, tiek su pažymiais, todėl ji buvo perkelta į jaunimo mokyklą. Pasak moters, dukra su tėvu, kai jis būna blaivus, bando bendrauti, gauna iš jo pinigų. Anot vaiko motinos, mergaitė ant mamos turi pykčio, nes mama atleido tėvui ir nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, ji norėjo, kad tėvas šiuose namuose negyventų.
9. Bendraujant su A. K., vyras nurodė, jog tą dieną kai buvo atvykę policijos pareigūnai, juos iškvietė dėl to, kad jis buvo išgėręs. Anot A. K., jis bendrauja su vaiko mokykla, buvo mokyklos susirinkime praėjusiais metais. Pasak jo, dukra turėtų įsilieti į mokyklos kolektyvą. Vyras teigė, kad dukra serga „viskuo, eiliniais peršalimais“. Pasak vaiko tėvo, jis veža dukrą gydymo įstaigas, apsiperka, nurodė, kad pieš Naujus metus buvo „NewYourker“ ir „Humanos“ parduotuvėse. Pasak vyro, ant sienų esančius užrašus, užrašė žmona. Pasak A. K., jis lanko AA grupes, nurodė, jog turi lapelį, kuriame yra parašai dėl lankymosi, tačiau jį pametė. Vyras nurodė, jog jis buvo išgėręs gruodžio 21 d., tačiau alkoholiu nepiktnaudžiauja, kartais išgeria alaus. Vaiko tėvas teigė, kad tą dieną, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis prie nieko nesikabinėjo, teigė, kad tuo metu gamino maistą. Pasak vyro, jis jokios baudos negavo. Pasak jo, vyrui namuose neleidžia tvarkytis. Atkreiptinas dėmesys, kad užėjus į vyro kambarį, jis miegojo, viso pokalbio metu, vyras gulėjo lovoje, kambaryje jautėsi alkoholio kvapas.
10. Lankantis šeimos gyvenamojoje vietoje, pastebėta, kad namai netvarkingi. Visame name ant grindų pridėta daug įvairių daiktų, mėtosi šiukšlės, dėl ko kyla sunkumų norint praeiti. Namuose esančioje virtuvėje buvo pastebėta, tiek ant virtuvinių baldų, tiek ant stalo paviršiaus užkrauti daiktai, maisto trupiniai ir likučiai, neplauti indai, apipeliję maisto produktai. Ant viryklės paviršiaus yra įsisenėję ir sudžiūvę riebalai, trupiniai, neplauti puodai su neaiškiu turiniu. G. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, staliukas, tačiau ir mergaitės kambarys nėra tvarkingas, ant grindų matėsi trupiniai, popierėliai ir kt. Pastebėta, kad ir namo kieme yra išmėtyti daiktai, šiukšlės: kriauklės, vielos, dėžės ir kt., kiemas pilnas šuns išmatų.
11. 2023 m. sausio 5 d. Skyriuje buvo gauta informacija iš Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkės (toliau – Informacija). Iš gautos Informacijos matyti, kad L. K. rekomenduota gilinti tėvystės įgūdžius individualių konsultacijų metu, aktyviai bendradarbiauti su ugdymo įstaigos specialistais, siekiant spręsti G. kylančius sunkumus, susijusius su ugdymo procesu ir elgesiu, užtikrinti vaikui psichologinę pagalbą esant poreikiui. A. K. rekomenduota toliau spręsti galimo piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, lankyti AA susirinkimus ir individualias konsultacijas priklausomiems asmenims.
12. G. K. situacija 2023 m. sausio 24 buvo įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), buvo surašyta 2023 m. sausio 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaiko įstatyminiai atstovai sutiko su vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymu ir nurodė asmenį, galintį laikinai prižiūrėti vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad rizikos veiksniai kyla iš abiejų įstatyminių atstovų, laikinoji priežiūra buvo nustatyta pas G. K. pilnametę seserį G. K..
13. Nustačius vaikui laikinąją priežiūrą su L. K. ir A. K. mėnesį laiko dirbo Skyriaus Mobiliosios komandos specialistai (toliau – MK). MK darbo metu stebėtas žemas L. ir A. K. sąmoningumas daromos neigiamos įtakos dukros G. psichologinei savijautai, kritiškumo asmeniniam elgesiui trūkumas. MK specialistams dirbant su L. ir A. K. šeima nustatyti šie rizikos veiksniai: 1. L. K. psichinė sveikata – klientei praeityje diagnozuotas psichikos sutrikimas. Stebimos labilios emocijos, kyla sunkumų kontroliuojant kylančius jausmus, agresyvios, hiperbolizuotos reakcijos, nerimastingumas; 2. A. K. galima alkoholio vartojimo problematika, problemos neįsisąmoninimas, neigimas; 3. L. ir A. K. konfliktiniai tarpusavio santykiai – klientai įvardina ilgamečius tarpusavio nesutarimus, kylančius konfliktus, kurių liudininke yra ir nepilnametė dukra. Sutuoktinių santykiai grįsti nuoskaudomis ir principais, negebama įsiklausyti į vienas kito poreikius. Eskaluojamas skyrybų klausimas, nesutariama dėl nekilnojamojo turto dalybų; 4. gyvenamojo būsto sąlygos neatitinka geriausių vaiko interesų – tiek namai, tiek aplinka aplink namą – apleista, viduje nešvara, pertekliniai, savo vietos neturintys daiktai. Klientai dėl netvarkos kaltina vienas kitą, nesitvarko norėdami auklėti vienas kitą; 5. G. K. psichologinė būsena – mergina žaloja save, stebimas nenuoseklus dalyvavimas ugdymosi procese, epizodinis delinkventinis elgesys, kylantys sunkumai kalbėti apie patiriamus išgyvenimus, vengimas priimti pagalbą. Galimai patiriamas lojalumo konfliktas.
14. Sutuoktiniai gyvena nuosavame name, kurio viduje ir kieme stebima didelė netvarka, pertekliniai daiktai, šiukšlės. Namuose visa erdvė užpildyta pertekliniais daiktais, pro kuriuos sunku praeiti, kambariuose pilna šiukšlių, virtuvėje – seno maisto, nėra tuščios tvarkingos erdvės atsisėdimui, laisvalaikio leidimui. A. K. kaltina sutuoktinę daiktų kaupimu, neleidimu išmesti nereikalingų daiktų. L. K. kaltina vyrą neveiksnumu ir namų nepriežiūra. MK darbo metu pora namų nesitvarkė, sprendimų dėl tolimesnio savo elgesio aplinkos tvarkymo klausimais – nekėlė. MK darbo metu specialistai pažymėjo, kad laikinosios priežiūros metu G. emocinė būsena galimai pagerėjo. Mergaitė įvardina, kad gyvendama pas seserį jaučiasi gerai, saugiai, turi žmogų su kuriuo gali pasikalbėti. Mergaitė teigė, kad savęs nebežaloja, randai užgijo. G. rekomenduota psichologinė pagalba, kurios mergaitė atsisakė, vietoj to siūlydama lankyti tinklinio būrelį. L. K. neįsisąmonina savo elgesiu daromos žalos dukters fizinei ir emocinei savijautai, trūksta empatijos ir atjautos dukrai. Moteris linkusi kaltinti dukrą nenuosekliu mokyklos lankymu, savo kambario nesitvarkymu. L. K. auklėjimo stilius grįstas savo jaunystės elgesio modelio primetimu ar taikymu dukrai. A. K. nesidomėjo kur laikinosios priežiūros metu gyveno G., teigė su dukra palaikantis gražius santykius, neįsisąmonino savo elgesiu daromos žalos mergaitės gerovei, neigė problemas, nesigilino į dukters savijautą ar likimą. Vaiko tėvai nesiėmė konkrečių veiksmų siekiant spręsti šeimoje esančias problemas ir užtikrinti geriausius dukros G. interesus. MK darbo metu klientų pasisakymuose dominavimo principų laikymasis, vienas kito kaltinimas ir pasyvumas imantis realių veiksmų situacijai gerinti. L. K. pakartotinai įvardino priekaištus nepilnametei dukrai, stebėta tendencija perkelti atsakomybę už sprendimus vaikui, svyruojanti motyvacija, kad dukra augtų namuose. Vaiko motina linkusi siekti formuoti neigiamą specialistų nuomonę apie sutuoktinį, galimai siekia apriboti tėvo ir dukros bendravimą dėl ko paauglė galimai išgyvena lojalumo konfliktą. L. K. mąstymas kategoriškas, paremtas nuoskaudomis, pykčiu, noru, jog šeimos namas priklausytų jai. Įvardina finansų trūkumą. Kalbant apie galimus sprendimus linkusi akcentuotis į kliūtis ir grėsmes, stebimi užsiciklinimai tam tikrose temose. L. K. praeityje gydyta Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, šiuo metu lanko psichologo konsultacijas. Vaiko tėvas alkoholio vartojimo problematiką neigė, vengė kalbėti apie šeimos situaciją atvirai - supažindinamas su specialistų turima informacija bandė ją minimizuoti, kaltino sutuoktinę arba viską neigė. Konsultacijos ir gydymo dėl alkoholio vartojimo problematikos atsisakė. A. K. trūksta kritiškumo vertinant tolimesnę santykių ir gyvenimo su sutuoktine perspektyvą.
15. Atkreiptas dėmesys, jog L. K. linkusi slėpti reikšmingą informaciją apie dukrą nuo sutuoktinio. Dukros G. gerovė, emocinis ir psichologinis saugumas atsakovams netapo prioritetu. Atsakovas buvo motyvuojamas laikytis blaivybės, lankyti I. P. konsultacijas dėl žalingo alkoholio vartojimo, dalyvauti AA susitikimuose. Vaiko tėvo teigimu, jis lankė AA grupes du kartus per mėnesį, tačiau socialinei darbuotojai nepateikė tai įrodančio dokumento. 2023 m. vasario 23 d. taip pat buvo kviesta policija, A. K. buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas
16. Atsižvelgiant į tai, kad L. ir A. K. nesiėmė konkrečių veiksmų sprendžiant šeimoje esančias problemas, neįsisąmonino asmeniniu elgesiu daromos neigiamos įtakos dukros G. fizinei ir emocinei gerovei, prioretizavo tarpusavio nesutarimus ir nekilnojamojo turto dalybų klausimus, šeimoje ir toliau išliko rizika dukters fizinių ir emocinių poreikių neužtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. vasario 27 d. priimtas sprendimas dar mėnesiui pratęsti laikinąją G. K. priežiūrą, kuri toliau organizuojama A. K. motinos J. K. namuose. Tėvai buvo paraginti nedelsiant spręsti šeimos problemas. A. K. kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (toliau – RPLC) psichiatro konsultacijai, priimti gydymą, gydytis ambulatoriškai RPLC Minesotos programoje, vėliau tęsti psichologo konsultacijų lankymą. L. K. apsilankyti psichiatro konsultacijoje ir pasitarti dėl savo emocinės būsenos, esant poreikiui, priimti reikalingą gydymą, lankyti psichologo konsultacijas dėl konfliktų sprendimo būdų, abiem tėvams dalyvauti mediacijoje dėl skyrybų ir turtinių dalykų, gilinti tėvystės įgūdžius lankant pozityvios tėvystės mokymus tėvams, auginantiems paauglius, užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, be alkoholio, ir be konfliktų, užtikrinti G. nuoseklią ilgalaikę psichologinę pagalbą
17. 2023 m. kovo 23 d. vykusio L. ir A. K. šeimos atvejo vadybos posėdžio metu A. K. informavo, kad 2023 m. kovo 21 d. buvo nuvykęs anonimiškai į RPLC psichiatro konsultacijai kur gavo medicinos dokumentų išrašą kuriame pažymima, jog gydymas jam nėra reikalingas, nėra reikalinga dalyvauti RPLC Minesotos programoje. A. K. nepaminėjo fakto, kad medicinos dokumento išraše yra rekomendacija lankyti psichologo konsultacijas. Pažymime tai, kad prieš apsilankant RPLC Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja Ž. L. siūlė A. K. palydėti jį į konsultaciją tam, kad padėtų atskleisti realią žalingo alkoholio vartojimo situaciją, tačiau vyras atsisakė.
18. G. K. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. lankė (duomenys neskelbtini) progimnaziją, tačiau dėl kylančių elgesio ir mokymosi problemų buvo nuspręsta perkelti nepilnametę į kitą mokyklą. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. G. lankė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, tačiau dėl mokyklos nelankymo, motinos sprendimu, dukra nuo 2022 m. lapkričio 25 d. mokosi Vilniaus J. I. jaunimo mokykloje (toliau – mokykla). Laikinosios priežiūros metu ugdymas buvo vykdomas nuotoliniu būdu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad laikinosios priežiūros metu nepilnametės tėvai turėjo teisę dalyvauti dukros gyvenime, tačiau du kartus į savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais G. į mokyklą lydėjo sveikatos sutrikimų turinti močiutė, kuri vyko ir į mokyklos organizuojamus tėvų susirinkimus. L. K. informavo, jog G. mokyklos nelanko todėl nemato poreikio bendradarbiauti su ugdymo įstaiga.
19. Pagalbos šeimai plane buvo iškeltas uždavinys pasirūpinti G. popamokiniu užimtumu – tinklinio treniruotėmis, A. K. informavo, kad vežti dukrą į treniruotes iš laikinosios prižiūrėtojos namų ir atgal jam yra nepatogu. Pažymime, kad A. K. neužtikrino vaiko teisės į saviraiškos laisvę, poilsį. Pažymime, kad L. K. daug kartų buvo siūlyta kartu su G. vykti į Vilniaus miesto krizių centrą, tačiau moteris nesutiko. j siūlymą išsinuomoti kartu su G. atskirą būstą, L. K. taip pat atsakydavo neigiamai. Kaip alternatyva buvo siūlyta iš bendrų namų išsikraustyti A., tačiau jis nesutiko. Pasak L. K. G. atvykus pasisvečiuoti jos elgesys nesikeičia, ji kelia chaosą. Nepilnametės mama teigia, kad šią akimirką neturi tinkamo įrankio suvaldyti dukrai ir nėra pasiruošusi, kad G. grįžtų į namus. Nori, kad laikinosios globos nustatymas jai būtų bausmė, kad pagyventų atskirai bei lankytų psichologą.
20. Posėdžio metu, vaiko motina dar kartą atsisakė vykti į Vilniaus miesto krizių centrą arba apsigyventi atskirai ir sutiko, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl G. laikinosios globos. A. K. paklaustas kokia yra jo nuomonė apie laikinąją globą, atsakė, jog mato, kad taip ir bus, nes L. nenori, kad G. grįžtu į namus ir pasiūlė specialistams daryti pagal save, vaiko tėvas savyje rizikos veiksnių neįžvelgė.
21. 2023 m. kovo 23 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas teikti teismui prašymą leisti paimti nepilnametę G. K. iš jos atstovų pagal įstatymą, kadangi visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Šiam sprendimui pritarė specialistai ir vaiko įstatyminiai atstovai.
22. Skyriuje 2023 m. kovo 30 d. gautas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Motyvuotas siūlymas (toliau – Motyvuotas siūlymas). Motyvuotame siūlyme nurodoma, kad 2023 m. kovo 16 d. telefonu bendrauta su nepilnamete, ji nurodė, jog pas senelius šiuo metu jaučiasi gerai, tačiau norėtų grįžti gyventi į savo namus. Pasak nepilnametės, jis stengiasi atlikti visas užduotis, kurias skiria mokytojai ir pasitaisyti savo pažymius. Kaip matyti iš Motyvuoto siūlymo, laikinoji mergaitės prižiūrėtoja J. K. teigė, kad kartu su G. reguliariai lankosi mokykloje, atlieka paskirtas užduotis bei vaikaitė už jas atsiskaito. Pasak laikinosios prižiūrėtojos nepilnametė paklusni, bendraujanti, išsako savo poreikius senelei, kurie pagal galimybes yra atliepiami. J. K. teigia, kad jai sunku dėl turimų sveikatos problemų ir jeigu būtų nuspręsta kreiptis dėl G. laikinosios globos nustatymo jos šeimoje, ji greičiausiai nesutiktų būti globėja. A. K. nuomone laikinosios globos klausimą dukrai turėtų spręsti specialistai. L. K. teigimu, sutinka, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo ir G
23. laikinosios globos nustatymo. Pažymėtina, kad Motyvuotame siūlyme nurodoma, jog nepilnametė atsigauna kai būna pas laikinuosius globėjus, o ne šeimoje.
24. Skyrius, vertino vaiko situaciją, o užbaigus vaiko situacijos vertinimą, atsižvelgus į nustatytus rizikos veiksnius buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, todėl atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus, Skyrius vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.2541 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. kovo 31 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo leidimo paimti nepilnametę G. K. iš jos tėvų L. ir A. K., išdavimo.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9175-1157/2023 Skyriaus prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametę G. K. iš jos įstatyminių atstovų (atsakovų). 2023 m. balandžio 20 d. nepilnametė laikinai buvo apgyvendinta VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, budinčių globotojų šeimoje. 2023 m. balandžio 24 d. Skyriuje gautas raštas iš VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, kuriame nurodoma, kad nepilnametė apgyvendinta budinčių globotojų šeimoje bei domimasi ar nepilnametė gali susitikti su tėvais (atsakovais). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 30-967/23, nepilnametei G. K. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.
26. 2023 m. gegužės 29 d. buvo lankomasi pas nepilnametę, jos gyvenamojoje vietoje, pas budinčius globotojus. Pasak nepilnametės, su motina bendrauja mobiliuoju telefonu (mama jai sako, kad ieškosi darbo, remontuojasi butą, greitai ją pasiims). G. taip pat pažymėjo, jog tėvai su ja nemėgina susitikti, nederina pasimatymų. Nutarta tęsti laikiną nepilnametės globą.
27. Paėmus vaiką iš atsakovų, pažymėtina, kad atsakovams buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas. Atvejo vadybos posėdžiai, kurie vyko po vaiko paėmimo: 2023 m. birželio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. Antrojo atvejo vadybos posėdžio metu šeimos socialinė darbuotoja Informavo, kad L. ir A. K. 2023 m. birželio 16 d. įvykusio atvejo vadybos posėdžio metu sudarytame pagal iškeltus įsipareigojimus vykdo iš dalies. Atsakovai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, sudaro sąlygas darbuotojai apsilankyti šeimoje. Siekiant pagerinti savo emocine būseną L. K. nuo 2023 m. sausio mėn. lanko individualias psichologo A. A. konsultacijas VšĮ SOTAS. 2023 kovo mėn. socialinė darbuotoja užregistravo atsakovę i patyriminius pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimus Dingusių žmonių šeimos paramos centre, šiuo metu ji laukia eilėje. Atsakovo teigimu, jis pakartotinai į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kreiptis neplanuoja. Pastebėta, kad lankantis šeimos namuose A. K. nuo paskutinio teikto informacinio pranešimo nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio ar pagiringos būsenos. Pokalbių metu su socialine darbuotoja vyras neneigia, kad kartais vartoja alkoholį. 2023 m. kovo mėn. socialinė darbuotoja užregistravo atsakovą į pozityvios tėvystės įgūdžiu stiprinimo grupę. Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“, šiuo metu jis laukia eilėje. Siekiant pagerinti emocinę ir psichologinę būseną A. K. nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. pradėjo lankyti individualias vyresniosios psichologės A. B. konsultacijas BI Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos seimai skyriuje (toliau – Pagalbos šeimai skyrius). Darbo su šeima metu stebima, atsakovų namuose dėl tvarkos situacija nesikeičia. Siekiant padėti atsakovų šeimai išspręsti netvarkos problemą 2023 m. birželio 28 d. jų šeimoje lankytasi kartu su Pagalbos šeimai skyriaus individualios priežiūros darbuotoja V. G.. L. K. pagalbos atsisakė teigdama, kad į namus svetimų žmonių ir jų pagalbos nepriims. Atsakovai yra nuolatos motyvuojami tvarkytis namuose, bet į rekomendacijas šeima neatsižvelgė. Sutuoktinių teigimu, jie tvarkosi namuose, tačiau aiškiai matomi pokyčiai nepastebimi. Atsakovės teigimu, ji su dukra ryšio šiuo metu nepalaiko, o A. K. teigimu, su dukra bendrauja telefonu, ir kartais susitinka. Atsakovų šeimoje situacija išlieka nepasikeitusi, vaiko tėvai į socialinės darbuotojos rekomendacijas neatsižvelgia, vykdo Pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus tik iš dalies. Atsakovai ir toliau bus motyvuojami keisti požiūrį į tvarka namuose, spręsti iškilusias problemas ir susigrąžinti dukrą į namus.
28. 2023 m. rugsėjo 28 d. Skyriuje gauta informacija į (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kurioje nurodoma, kad nepilnametė minėtoje ugdymo įstaigoje mokosi nuo š. m. rugsėjo pirmosios dienos. Su klasės auklėtoja nuo mokslo metų pradžios bendrauja laikinoji globotoja, kuri domisi mergaitės ugdymu, nusiteikusi bendradarbiauti. Informacijos apie tai, kad vaiko tėvai domėtųsi vaiko ugdymu nėra, todėl darytina išvada, jog šioje dalyje vaiko tėvai nusišalinę nuo vaiko.
29. 2023 m. spalio 3 d. Skyriuje gauta informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Antakalnio poliklinikos, kurioje nurodoma, kad nepilnametė stebima ir gydoma poliklinikoje nuo gimimo. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. apžiūrai atvyksta su atstovais (globėjom), siunčiama specialistų konsultacijoms nuvyksta, rekomendacijų laikosi. Vizitų pas gydytoją metu nebuvo pastebėti vaiko nepriežiūros požymiai. Mergaitės biologiniai tėvai dėl dukros sveikatos poliklinikoje nesilankė ir nesikreipė.
30. 2023 m. spalio 3 d. buvo lankomasi pas nepilnametę jos gyvenamojoje vietoje, pas budinčius globotojus bei 2023 m. spalio 9 d. peržiūrima nepilnametės globa. Apsilankymo metu nustatyta, kad nepilnametės sveikata ir aprūpinimu rūpinamasi tinkamai. įvertinta, kad budinčių globotojų šeima tinkamai vykdo savo kaip globėjų pareigas, todėl nutarta tęsti vaiko laikinąją globą. Pokalbio metu su G. buvo paaiškinta, kad grįžti gyventi į namus pas tėvus artimiausiu metu ji negalės, todėl artimiausiu metu bus siekiama jai surasti naują šeimą arba globos centrą. Merginos buvo pasiteirauta, ar ji labiau norėtų gyventi šeimoje ar sutiktų su globos centru (merginai paaiškinta, kas yra globos centras). Mergina atsakė, kad prioritetas būtų nauja šeima, o jeigu tokios neatsirastų, tuomet tik sutiktų su globos centru. Pasak nepilnametės globotojos, G. santykis su tėvais yra labai skirtingas. Ji bendrauja su tėvu, o kad bendrautų su mama net nėra girdėjusi, nors visiems pasakoja atvirkščiai. Budinčiai vaiko globotojai atrodo, kad G. visiems meluoja apie santykį su mama, nes tai yra jos svajonėse, ji matyt labai norėtų, kad tai būtų tiesa ir tuo tiki. Realiai budinti mergaitės globotoja nėra girdėjusi, kad G. būtų kalbėjusi su mama, bet su tėvu kalbasi dažnai. Kiek moteris žino, tėvas G. SEB banke atidarė sąskaitą, yra pervedęs rugsėjo mėnesį mokyklinėms prekėms 50 Eur. Taip pat tėvas G. padarė staigmeną, žinodamas, kad G. labai nori įsiverti auskarą į nosį, jis su tuo sutiko ir suorganizavo šią procedūrą. Taip pat, tėtis kartas nuo karto duoda kažkiek pinigėlių G., kartais nuperka kokį drabužį. Peržiūrėjus nepilnametės globą nuspręsta: kreiptis į Savivaldybę su nurodymu dėl nuolatinio globėjo paieškos; kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir nuolatinės globos G. K. nustatymo; tęsti G. K. laikiną globą VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, budinčios globotojos šeimoje, iki kol nebus surastas nepilnametei nuolatinis globėjas.
31. 2023 m. lapkričio 14 d. Tarnyboje gautas trečiojo asmens sutikimas tapti nuolatiniu vaiko globėju.
32. Surinkus atsakovą A. K. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, pagal Sodros duomenų išrašą, vienintelės vyro pajamos – pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Surinkus atsakovę L. K. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė Užimtumo tarnyboje nėra registruota, kadangi ji nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsidarbino (subsidijuojant).
33. Akivaizdu, kad atsakovai savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė (vaiko tėvai yra nusišalinę nuo vaiko gyvenimo, išlaikymo vaikui neteikia (tik atsakovas, pasak vaiko laikinosios globotojos, yra pervedęs tam tikras smulkias lėšas, tačiau vaiko motina prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda).
34. Atsižvelgiant į nepilnametės amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių priteistinas išlaikymas iš atsakovų dukros išlaikymui po 250 Eur (abu atsakovai darbingi, tai vienintelis abiejų atsakovų vaikas), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Tarnybos vertinimu tikslinga G. K. nuolatiniu globėju skirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
35. Nekilnojamo turto registro 2023 m. spalio 20 d. duomenimis, nepilnametė G. K. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.
36. Atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog motinos L. K. valdžios apribojimas vaiko G. K. atžvilgiu atitiks geriausius šio vaiko interesus, o priteistino išlaikymo suma turėtų būti mažintina iki 150 Eur sumos.
37. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.
38. Trečiasis asmuo VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka vaisiškai, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
39. Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad geriausius nepilnametės G. K. interesus užtikrintų patikslinto ieškinio tenkinimas pilna apimtimi. Iš patikslinto ieškinio argumentų bei įrodymų akivaizdu, jog tėvai yra nusišalinę nuo savo pareigų vykdymo nepilnametės atžvilgiu, nevykdo specialistų rekomendacijų, nepriima jų pagalbos ir aplamai nėra linkę spręsti iš esmės iškilusias problemas, taip parodydami, jog geriausi vaiko interesai, atsakovams nėra prioritetas. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ sutinka tapti nepilnametės G. K. nuolatiniu globėju ir mano, jog gebės atliepti mergaitės poreikius bei užtikrinti geriausius jos interesus.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
40. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovė jokių veiksmų dėl vaiko grąžinimo nesiėmė. Atsakovai savo gyvenimo būdo nepakeitė. Patvirtino, kad nuo vaiko paėmimo nei vaiko tėvas, nei motina į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Vaiko tėvas minimaliai ir epizodiškai teikia išlaikymą, o motina neteikia visiškai. Kadangi informacijos dėl teigiamų pokyčių atsakovų šeimoje nėra, Tarnyba prašo atsakovų tėvų valdžią apriboti neterminuotai. Šiuo metu mergaitė gyvena globos įstaigoje. Fizinių asmenų prašymo globoti nepilnametę negauta.
41. Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies. Paaiškino, kad, kol yra problema dėl alkoholio, dukrai bus saugiau globos namuose. Po to, kai dukra buvo paimta, beveik niekas nepasikeitė. Nurodė, lanko pozityvios tėvystės kursus, psichologą lanko pagal poreikį. Jeigu nebūtų atsakovo alkoholio vartojimo problemos, vaikas galėtų gyventi namuose. Su dukra susirašinėja žinutėmis, globos centre nesilanko. Šiuo metu uždrausta dukrai lankytis namuose. Nurodė, kad vykdo individualią veiklą. Bandė įsidarbinti, bet įmonės nenori priimti žmonių nepilnu etatu. Teigė, kad, kai sužinos, kokio rimtumo yra jos kojos trauma ir ar galės dirbti pilnu etatu, ieškosis darbo. Šiuo metu moka dukros sveikatos ir gyvybės draudimą. Nenorėtų, kad dukra grįžtų į tokią šeimą. Todėl dukrai yra saugiau globos namuose. Atsakovas vairuoja neturėdamas teisių ir toliau renka baudas.
42. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. nurodė, kad nesutinka su neterminuoto valdžios apribojimo. Sutinka, kad tėvo valdžia būtų apribota laikinai. Teigė, kad nori susigrąžinti vaiką į šeimą. Nurodė, kad lanko anoniminių alkoholikų kursus, psichologą. Alkoholio praktiškai nevartoja. Vaikui perveda pinigus. Dukra lankosi pas senelius. Mėnesį gyveno pas jo tėvus. Su dukra bendrauja, palaiko ryšį, matosi beveik kiekvieną savaitę, duoda kišenpinigių. Sutiktų teikti išlaikymą po 250 Eur. Šiuo metu gauna pareigūno pensiją, niekur nedirba. Imasi pavienių darbų. Teigė, kad konfliktuodavo su žmona, tačiau prie vaiko niekada nesikabinėdavo. Jų namuose nėra didelės betvarkės. Šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas. Po skyrybų norėtų pasiimti dukrą ir apsigyventi kartu su ja pas savo tėvus. Su dukra matosi kiekvieną savaitę, duoda pinigų, apiperka. Nurodė, kad nuo naujų metų nevartoja alkoholio. Teigė, kad žmona namuose nesitvarko ir neleidžia jam tvarkytis, dėl to kyla skandalai. Dukra jam sakė, kad pati norėtų gyventi su juo. Teigė, kad neturiu baudų, jas visas sumokėjo. Norėtų sutvarkyti namą ir susitaikyti su dukra.
43. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su išlaikymo dydžiu. Paaiškino, kad atsakovė namuose, kad šiuo metu mergaitei bus geriau augti globos namuose, nes kol kas neturi sąlygų. Atsakovė daro remontą bute Širvintų rajone, kur žada kraustytis. Prašė sumažinti priteistiną išlaikymo sumą iki 150 Eur.
44. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai. Palaiko atsakovo argumentus, taip pat palaiko poziciją, išreikštą atsiliepime. Atsakovas deda pastangas susigrąžinti vaiką. Jo nuomone, reikia suteikti atsakovui galimybę pasikeisti. Šiuo atveju būtų tikslinga tėvų valdžią riboti lakinai.
45. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VšĮ „Pagalba paaugliams iniciatyva“ atstovės paaiškino, kad su ieškiniu sutinka pilnai. Nurodė, kad mergaitė nuolat slepia viską. Ji yra uždara, turėjo suicidinių minčių, gyvena iliuzijomis. Vaiko tėvas nepripažįsta savo problemos. Bendravimas su vaiku vyksta jiems nežinant. Tėvai pastoviai teikia dukrai vilčių, tačiau jokių pokyčių nevyksta. Mergaitė bendrauja su tėvais telefonu. Dėl pinigų pervedimo jiems nežinoma. Jos žiniomis, konfliktai tarp tėvų vyksta iki šiol. Tėvai tik prieš teismo posėdį susitvarkė svečiavimąsi.
46. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi. Sutinka tapti vaiko nuolatiniais globėjais.
47. 2024 m. birželio 6 d. vykusioje vaiko apklausoje teisme nepilnametė G. K. nurodė, kad
jai yra 14 metų. Šiuo metu gyvena vaikų namuose. Buvo paimta iš šeimos. Santykiai su tėčiu geri. Kai gyveno kartu su tėvais, tėtis su ja elgdavosi gerai. Tėtis vartoja alkoholį gal į savaitę kartą. Namų ruoša daugiausiai rūpinosi mama. Namuose viską turėjo. Nurodė, kad norėtų gyventi su mama. Jai yra žinoma apie tėvų skyrybas. Tėvai tarpusavyje nelabai gerai sutardavo. Tėtis, kai būdavo neblaivus, dažniausiai užsidarydavo savo kambaryje. Kartais jų namuose lankydavosi policija. Jausdavosi nesaugi dėl to, kad tėtis būdavo girtas, nes nežinojo, ką jis gali padaryti. Jai būdavo baisu. Mama alkoholio nevartojo. Ji yra nuoširdi, pasirūpindavo ja. Blogų mamos savybių negalėjo įvardyti. Kai tėtis būna blaivus, su ja bendrauja, pasiūlo kur nors nuvažiuoti. Nepatinka, kai tėvas būna neblaivus. Tėvai jos nelanko globos namuose. Su jais susitinka kitur. Tėvas jai yra sakęs, kad ji nepakankamai skambina jam. Jai mama parašo, kai tėtis būna neblaivus. Nėra mačiusi mamos geriančios. Teigė, kad sutiktų gyventi su mama. Tėvas jai perveda kas mėnesį pinigų. Kai reikia pinigų, prašo tėčio. Jeigu tėtis būtų normalus, norėtų gyventi ir su juo. Nežino, ar tėtis stengiasi, kad ji grįžtų namo, bet mama, jos žiniomis, labai stengiasi, vykdo užduotis. Tėtis sakė, kad atlieka užduotis, tačiau ji juo nelabai tiki.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
48. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).
49. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
50. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
51. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
52. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
53. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
54. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
55. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai L. K. ir A. K. turi nepilnametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametę G. K. iš jos įstatyminių atstovų (atsakovų). 2023 m. balandžio 20 d. nepilnametė laikinai buvo apgyvendinta VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ budinčių globotojų šeimoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. K. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“. Nuo vaiko paėmimo atsakovai nesiima jokių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą, svečiavimosi tvarkos laikinosios globos laikotarpiu nenusistatė bei nesikreipė su tokiu prašymu į Skyrių. Atsakovai nėra pasiruošę prisiimti atsakomybę už dukros priežiūrą, auklėjimą ir tinkamą vaiko ugdymą. Vaiko globos peržiūros akto duomenimis, atsakovai nuo 2023 metų negyvena kartu su dukra, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, jos neauklėja. Vaiko tėvai su dukra palaiko ryšį, pasak atsakovų, jie kartais bendrauja, atsakovas duoda kišenpinigių. Atsakovės nuomone, ji šiuo negalėtų dukros paimti pas save, kadangi neturi tam sąlygų, be to, globos namuose dukrai kol kas būtų saugiau. Pasak mergaitės tėvo, jis šiuo metu tvarkosi savo problemą dėl alkoholio vartojimo. Pati mergaitė išreiškė norą gyventi su mama, kadangi su tėvu jaučiasi nesaugi. Taigi, atsakovai tinkamai neįgyvendina savo tėvų valdžios, tinkamai nesirūpina dukra, neužtikrina saugių ir tinkamų sąlygų vaikui augti šeimoje.
56. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovai L. K. ir A. K. yra nusišalinę nuo nepilnametės G. K. auginimo bei auklėjimo. Teismo vertinimu, aptarta faktinė situacija atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios ribojimo pagrindus, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą, nesirūpina vaiku (neužtikrina saugios vaikui gyvenamosios aplinkos, nesidomi vaiko pasiekimais ir pan.). Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia teismui spręsti, jog ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovų L. K. ir A. K. tėvų valdžią nepilnametės G. K. atžvilgiu yra pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai norėtų keisti esamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiu vaiku, susigrąžinti vaiką į šeimą. Todėl, konstatuotina, jog nepilnametės G. K. interesus aptariamos situacijos kontekste atitinka būtent neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
57. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
58. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo
59. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu nepilnamečiam vaikui G. K. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo vaiko nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
60. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino Tarnybos prašymą ir išdavė leidimą paimti vaiką iš atsakovų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 30-967/23, nepilnametei G. K. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“. Vaiko globos vieta nustatyta budinčių globotojų šeimoje. Iš 2023 m. spalio 3 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinoji globėja tinkamai atlieka savo pareigas. Mergaitė yra aprūpinta, užtikrinamas jos fizinis ir emocinis saugumas, vaiko amžių ir brandą atitinkantis auklėjimas. Aplankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globa atitinka vaiko interesus. Minimame akte užfiksuota nepilnametės nuomonė laikinos globėjos atžvilgiu. Taip pat byloje pateikti 2023 m. spalio 9 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. lapkričio 10 d. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ sutikimas tapti nepilnametės nuolatine globėja.
61. Nustačius, kad nepilnametės tėvai tinkamai neįgyvendina tėvų vadžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ tinkamai atlieka laikinojo globėjo pareigas, nesant kitų asmenų, kurie norėtų prižiūrėti ir globoti nepilnametę, ieškovo reikalavimas tenkinamas, nepilnametės G. K. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore skiriama VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (CK 3.245, 3.257, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnis, CPK 493 straipsnis, 494 straipsnio 4 dalis).
62. Trečiajam asmeniui VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
63. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą nepilnametei G. K., pasibaigia vaiko laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl išlaikymo priteisimo
64. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
65. Ieškovas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko G. K. poreikius bei į šiuo metu atsakovų turtinę padėtį bei galimybę įsidarbinti, prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio po mokesčių (kuri šiuo metu yra 709 Eur), kurios ieškovas pagal teismų praktiką neprivalo įrodinėti, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina visiškai.
66. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
67. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko globėjai VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
68. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
70. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas).
71. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
72. 2024 m. spalio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
73. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
74. Byloje pateiktos 2024 m. birželio 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 466,25 Eur, bei 2024 m. birželio 7 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad šioje byloje patirta 391,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
75. Taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).
76. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovams atlyginamos 100 proc. Taigi, bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 496 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio dukros G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio dukros G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja (administratore) uzufrukto teise paskirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, juridinio asmens kodas 124009158.
Nustatyti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, juridinio asmens kodas 124009158, buveinės vietoje.
Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nuolatinę globėją VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, juridinio asmens kodas 124009158.
Atleisti atsakovus L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.