- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-86-491/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00043-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 9 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda – 500 Eur bauda.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 9 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, paliko gyvenamąją vietą ir transporto priemone „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo minėtu adresu pabūti, tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.3 punkto ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino A. K. skundo, kuriuo jis prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, ir Institucijos 2021 m. kovo 9 d. nutarimą paliko galioti. Teismas nurodė, kad nors Nutarimo 2.1.5.1 punktas leido transporto priemonėje būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis, tačiau tai nepašalino to paties Nutarimo 2.1.8.3 punkte numatyto draudimo išvykti iš savo gyvenamosios vietos be konkrečios šiame punkte nurodytos priežasties, t. y. vykstant į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju A. K. nebuvo nubaustas už tai, kad pažeidė judėjimo tarp savivaldybių reikalavimus ar minėtą Nutarimo 2.1.5.1 punktą, jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad iš savo gyvenamosios vietos išvyko be Nutarimo 2.1.8.3 punkte nurodytų priežasčių, kas šioje byloje vienareikšmiai nustatyta, ir jis pats to neneigė. Teismas padarė išvadą, kad A. K., išvykdamas iš savo gyvenamosios vietos be jokios pateisinamos priežasties, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, todėl pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir prieš jį nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Apeliaciniame skunde jis pripažįsta, kad iš savo gyvenamosios vietos išvyko Nutarimo 2.1.8.3 punkte nenurodytu atveju. Tačiau tuo metu taikytos karantino sąlygos nedraudė judėjimo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ir buvimo transporto priemonėje ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis, ko jis nepažeidė. Kadangi buvo leista transporto priemonėje būti ir 2 asmenims iš skirtingų šeimų ir (ar) namų ūkių, vadinasi, jo buvimas transporto priemonėje su drauge J. T. (važinėjant tos pačios gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neišlipant iš transporto priemonės, dėvint veido kaukes) negalėjo sukelti pavojaus išplisti COVID-19 ligai. Apelianto nuomone, kadangi minėti Nutarimo punktai yra prieštaringi, visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos jo naudai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė Jolita Balčiūnienė prašo šio skundo netenkinti. Ji nurodo, kad A. K. išvykimas iš gyvenamosios vietos tikslu pasibūti adresu: (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo draudžiamas pagal Nutarimo 2.1.8.3 punktą, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, jos naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas skunde neginčija, kad 2021 m. vasario 9 d. buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos, tačiau yra įsitikinęs, jog tai galėjo daryti, kadangi su drauge J. T. buvo automobilyje, iš jo nebuvo išlipęs, važinėjosi toje pačioje gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, abu dėvėjo veido kaukes, o tai yra leidžiama pagal Nutarimo 2.1.5.1 punktą. Apygardos teismo, kaip ir apylinkės teismo, vertinimu, apelianto nurodoma gyvenamosios vietos palikimo priežastis, atsižvelgiant į Nutarimo reikalavimus, nesudaro pagrindo jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pažymėtina, kad A. K. inkriminuojamo pažeidimo metu galiojusiame Nutarimo 2.1.8.3 punkte buvo numatyta, jog karantino laikotarpiu Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims yra draudžiama palikti gyvenamąją vietą, numatant šio draudimo išimtis: kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.
9. Kaip matyti, Nutarimo 2.1.8.3 punkte yra konkrečiai nurodomos išvykimo iš savo gyvenamosios vietos draudimo išimtys. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, A. K. išvykimo iš savo gyvenamosios vietos priežastis – pabūti su savo drauge J. T., tokia išimtimi nepripažįstama, t. y. nepatenka į Nutarimo 2.1.8.3 punkte numatytą pateisinamų priežasčių sąrašą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. iš esmės ir neneigia, kad savo gyvenamąją vietą paliko pažeisdamas Nutarimo 2.1.8.3 punktą. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nustatė A. K. padarytą Nutarimo 2.1.8.3 punkto pažeidimą.
10. Priešingai nei apeliantas teigia skunde, jo atsakomybės už Nutarimo 2.1.8.3 punkto pažeidimą nešalina ir šio pažeidimo nemenkina tai, kad tuo metu galiojęs Nutarimo 2.1.5.1 punktas leido 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėms būti transporto priemonėje. Nutarimo 2.1.5.1 punktas, leidęs transporto priemonėje būti ir 2 skirtingų šeimų ir (ar) namų ūkių asmenims, savaime nepanaikino Nutarimo 2.1.8.3 punkte numatyto draudimo palikti savo gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, išvardintus šiame punkte. Būtent už šio punkto pažeidimą (išvykimą iš gyvenamosios vietos be objektyvios ir Nutarimo 2.1.8.3 punkte numatytos pateisinamos priežasties) A. K. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, ką pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje.
11. Nesutiktina su apeliantu, kad Nutarimo 2.1.5.1 punkte numatytas leidimas transporto priemonėje būti 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėms leidžia pripažinti, kad pasinaudojimas tokia galimybe nesudaro pagrindo išplisti COVID-19 ligai. Visų pirma, toks vienu metu transporto priemonėje galinčių būti asmenų skaičiaus apribojimas buvo įvestas dėl epidemiologinės situacijos Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 24 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1445 (TAR, 2020, Nr. 2020-28239). Iki tol asmenų, galinčių būti vienoje transporto priemonėje (automobilyje), skaičius nebuvo išvis ribojamas. Vadinasi, kaip tik minimu ribojimu buvo siekiama kuo labiau sumažinti asmenų kontaktus, taip kartu su kitais apribojimais kaip galima labiau siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui. Antra, Nutarimo 2.1.5.1 punkte numatytas įpareigojimas transporto priemonėje būti ne daugiau nei 2 asmenų ar vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio grupėmis nesudaro pagrindo nesilaikyti Nutarimo 2.1.8.3 punkte numatyto draudimo išvykti iš gyvenamosios vietos be pateisinamos priežasties. Kaip minėta, A. K. iš savo gyvenamosios vietos išvyko be pateisinamos priežasties, taigi, pažeidė Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygas.
12. Apeliantas skunde teigia, kad sėdėdamas kartu su J. T. automobilyje nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms, kadangi iš automobilio nebuvo išlipę, jame sėdėjo dėvėdami veido kaukes. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga, ar neserga, ar dėvi veido kaukę, ar ne, ir pan. Asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, ar jo atliktais veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingai užkrečiamai ligai. Šiuo atveju apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla abejonių, kad A. K. veiksmais, t. y. paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos metu, pažeidžiant Nutarimo 2.1.8.3 punkto reikalavimą – išvykus iš gyvenamosios vietos be pateisinamos priežasties, buvo sukeltas realus pavojus išplisti užkrečiamajai COVID-19 ligai. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad, išvykęs be pateisinamos priežasties iš savo gyvenamosios vietos, A. K. artimai kontaktavo su kito namų ūkio asmeniu – J. T. Kaip pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį skundžiamoje nutartyje, jiedu sėdėjo uždaroje erdvėje – automobilyje, kas, net ir dėvint jiems veido kaukes, sudaro sąlygas šios ligos plitimui. Tokie A. K. veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
13. Apygardos teismas pažymi, jog klausimai, susiję su Nutarimo ir jame nurodytų konkrečių punktų teisėtumu, gali būti sprendžiami tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindu. Kadangi šiuo metu nei Vyriausybės nutarimas, nei atskiri jo punktai nėra pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apygardos teismas minėtu nutarimu nustatytos tvarkos, kiek tai susiję su leidimu būti transporto priemonėje 2 asmenims ar išvykti iš savo gyvenamosios vietos, nekvestionuoja ir plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.
14. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucijos 2021 m. kovo 9 d. nutarimu A. K. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, apylinkės teismas, palikdamas šį nutarimą nepakeistą, taip pat priėmė pagrįstą bei teisingą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.