- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1367-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00627-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.1.8Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti pritarimą (sutikimą) atliktai pastatų rekonstrukcijai, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017-05-02 raštą Nr. 1SS-1169-(9.5) bei 2017-01-19 raštą Nr. 16SD-79-(14.16.104) dėl sutikimo statinių rekonstrukcijai bei išduoti pritarimą (sutikimą) ieškovo nurodytų pastatų atliktai rekonstrukcijai.
2. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydamas pritarti naudojamame valstybinės žemės sklype atliktai 6 pastatų rekonstrukcijai ir išduoti sutikimą atlikti kitų nesuremontuotų pastatų rekonstrukciją. NŽT Palangos skyrius 2016-04-28 raštu Nr. 16SD-560-(14.16.104.) ir 2016-05-02 raštu Nr. 16SS-3-(14.16.45.) informavo, kad atsisako išduoti sutikimą rekonstruoti statinius, nes jie nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir Reglamentas), 7 priede išvardintų atvejų sąrašą, kai statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, o pareiškėjo pateiktas teritorijų planavimo dokumentas (planas bei jo sprendiniai) nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. NŽT 2016-07-08 raštu Nr. 1SS-2140-(9.5) šį Palangos skyriaus sprendimą paliko nepakeistą, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016-12-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3027-386/2016 panaikino NŽT 2016-07-08 rašto Nr. 1SS-2140-(9.5) dalį, kuria atsisakyta išduoti sutikimą statinių rekonstrukcijai, ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti sutikimą statinių rekonstrukcijai bei jį tenkinti arba pateikti atsisakymo tai padaryti priežastis. Pareiškėjo teigimu, NŽT Palangos skyrius, iš naujo išnagrinėjęs prašymą išduoti sutikimą statinių rekonstrukcijai, 2017-01-19 rašte Nr. 16SD-79-(14.16.104.) tik pacitavo nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 50 punktą ir antrą kartą atsisakė pritarti (išduoti sutikimą) atliktai statinių rekonstrukcijai, nenurodydamas nė vieno atsisakymo išduoti pritarimą rekonstrukcijai argumento ir jo teisiškai nepagrįsdamas, nors teismas buvo įpareigojęs tai padaryti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos laisvės, tarnyba suvaržyta teisės aktų. Mano, kad tarnyba veikė pagal teisės aktus, todėl sprendimai yra teisingi bei teisėti ir juos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Papildomai nurodo, kad prašymo išduoti pritarimą patenkinimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, todėl jis negali būti tenkinamas.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovas neginčija nustatyto pažeidimo fakto. Pastatų įteisinimas turi būti realizuojamas pagal neteisėtos statybos realizavimo metu galiojančius teisės aktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-24 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, civilinę bylą dalyje dėl ieškovo A. K. ieškinio atsakovui NŽT dėl įpareigojimo išduoti pritarimą (sutikimą) atliktai pastatų rekonstrukcijai nutraukė, ieškovui atsisakius nuo ieškinio.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo normos. Atsižvelgdamas į tai, kad statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, neturint statybą leidžiančio dokumento – žemės patikėtinės sutikimo, konstatavo, jog ieškovas šiuo atveju siekia įteisinti savavališką statybą, ko teismas pagal teisinį reglamentavimą negali leisti padaryti, o tam, kad ieškovas savo iniciatyva galėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius, būtina turėti žemės sklypo patikėtinio sutikimą. NŽT šiuo atveju gali duoti tik pritarimą įteisinti jau pastatytų statinių statybas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad 2017-01-19 raštas Nr. 16SD-79-(14.16.104) dėl sutikimo statinių rekonstrukcijai savo turiniu nurodo, kad atsisakoma išduoti sutikimą rekonstrukcijai; antra, kadangi toks sutikimas nebereikalingas ieškovui pasirašius žemės nuomos sutartį, nurodytas prašomas panaikinti raštas jo priėmimo metu buvo teisėtas, kadangi ieškovas pagal Statybos įstatymo reglamentavimą negalėjo atlikti statybos darbų. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomas panaikinti 2017-05-02 raštas Nr. 1SS-1169-(9.5) yra neatsiejamai susijęs su ieškovo reikalavimu dėl atsakovo sutikimo pastatų rekonstrukcijai atlikti gavimo. Toks sutikimas nėra reikalingas pagal įstatymą, raštas jo surašymo metu buvo teisėtas ir galiojantis (nes nebuvo pasirašyta žemės nuomos sutartis), todėl prašomas panaikinti raštas jo priėmimo metu taip pat buvo teisėtas, kadangi ieškovas pagal Statybos įstatymo reglamentavimą negalėjo atlikti statybos darbų.
8. Teismas laikė, jog jokie kiti įrodymai nepagrindė atsakovų atsikirtimų dėl ieškinio (atsakovų manymu) nepagrįstumo. Teismas vertino, kad ieškovas šioje byloje neįrodė jokių neteisėtų atsakovų (ar jų darbuotojų) veiksmų, priimti tarnybos raštai dėl atsisakymo duoti sutikimą buvo teisėti, atitinkantys teisinį reglamentavimą, priimti savalaikiai, tačiau šiuo metu ieškovui įgyvendinus įstatyme numatytą reikalavimą (tai yra sutarus dėl žemės nuomos ir gavus sutikimą atlikti pastatų statybos/rekonstrukcijos darbus), NŽT raštuose nurodyti motyvai nebeaktualūs. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atsisakydamas išduoti sutikimą, kai ieškovas nebuvo sudaręs nuomos sutarties, elgėsi teisėtai, dėl ko nėra pagrindo panaikinti NŽT sprendimų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) A. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5547-294/2018 toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys dėl NŽT administracinių aktų panaikinimo, ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
10. Apeliaciniame skunde nurodo su ginču susijusias faktines aplinkybes. Nurodo, kad ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo jau atliktai pastatų rekonstrukcijai, dėl ko teismo argumentas, kad teismas pagal teisinį reglamentavimą negali leisti įteisinti savavališkos statybos, yra neaktualus. Paaiškino, kad nuo 2016 m., negavęs atsakovės pritarimo atliktai rekonstrukcijai, niekaip negalėjo įteisinti savavališkos rekonstrukcijos ir papuolė į aklavietę, kuomet viena valstybės institucija – Inspekcija, reikalavo tokį sutikimą gauti arba nugriauti atliktą rekonstrukciją, o kita valstybės institucija – NŽT, atsisakė tokį sutikimą išduoti, teigdama, kad jai to padaryti neleidžia teisės aktai.
11. Teismo išvada, jog skundžiami atsakovės administraciniai aktai yra teisėti, nes jų priėmimo metu žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta, yra nepagrįsta, nes teismas, vertindamas atsakovės administracinių aktų teisėtumą (neteisėtumą), turėjo vertinti šių administracinių aktų priėmimo metu buvusią faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą. Tarp ieškovo ir atsakovės valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta tik 2018-09-06, dėl ko nuomos sutarties sudarymo faktas negali suponuoti išvados, kad administracinių aktų priėmimo metu atsakovė elgėsi teisėtai. Teisinis reglamentavimas nustato, kad siekiant atlikti rekonstrukcijos darbus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti NŽT sutikimą, susitarimą ir pan. Vadinasi, siekiant įgyvendinti statytojo teisę valstybinėje žemėje nebūtinai žemės sklypas turi būti suformuotas ir su statytoju sudaryta nuomos sutartis. Statytojo teisę galima įgyvendinti ir tuomet, kai žemės sklypas valdomas ir juo naudojamasi kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
12. Teismas sprendime pasisakė dėl su ginčo dalyku nesusijusių aplinkybių. Atsakovė antrajame rašte pati pripažino, kad yra galimybė įteisinti atliktą savavališką statybą ir nesuformavus valstybinės žemės sklypo, kuriame atlikta rekonstrukcija, ir nesudarius valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Teisės aktai nustato galimybę įteisinti savavališką statybą (rekonstrukciją) nesuformuotoje ir neišnuomotoje valstybinėje žemėje (teritorijoje). Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, Aplinkos ministerijos 2017-10-10 rašto ,,Dėl savavališkos statybos įteisinimo“, nenurodė jokio teisinio reglamentavimo, kuriuo vadovaudamasis teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai buvo savalaikiai ir teisėti. Tik baigiamųjų kalbų metu teismas suprato, jog byloje yra skundžiamas atsakovės antras raštas.
13. Teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Teismas sprendime apsiribojo tik bylos nagrinėjimo metu sudaryta nuomos sutartimi, teigdamas, kad ji parodo, jog atsakovės administraciniai aktai buvo priimti teisėtai. Teismas šios išvados nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors ieškovo pateiktus įrodymus.
14. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-24 sprendimą nepakeistu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais pagrindo nėra.
15. Trečiasis asmuo Inspekcija atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
18. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
19. Šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017-12-28 nutartyje konstatavo, jog šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo duoti sutikimą rekonstruoti statinius, esančius nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, spręsdama dėl sutikimo rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, įgyvendino atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo teisė rekonstruoti statinius buvo įgyvendinta – Nacionalinė žemės tarnyba 2018-09-09 sudarė su ieškovu Valstybinės žemės nuomos sutartį ir suteikė jam teisę rekonstruoti statinius.
21. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašomi panaikinti 2017-01-19 ir 2017-05-02 raštai yra neatsiejamai susijęs su ieškovo reikalavimu dėl atsakovo sutikimo pastatų rekonstrukcijai atlikti gavimo. Ieškovui įgyvendinus įstatyme numatytą reikalavimą (tai yra sutarus dėl žemės nuomos ir gavus sutikimą atlikti pastatų statybos/rekonstrukcijos darbus), NŽT raštuose nurodyti motyvai nebeaktualūs.
22. Pažymėtina, kad ieškovo ginčijamame 2017-05-02 rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog Palangos skyriui pateikus suderintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei kitus dokumentus, klausimas dėl pritarimo (neprieštaravimo) pirmiau minėtų statinių rekonstrukcijai įteisinti bus sprendžiamas pakartotiniai.
23. Kadangi, kaip buvo minėta, tokie dokumentai buvo pateikti, žemės sklypas buvo suformuotas, su ieškovu buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir, pakarotinai sprendžiant klausimą dėl pritarimo išdavimo, ieškovui buvo išduotas sutikimas rekonstruoti statinius, todėl ankstesni šioje byloje ginčijami atsakovo sprendimai nebeturi teisinės reikšmės ieškovo teisės rekonstruoti statinius įgyvendinimui. Akivaizdu, kad pasikeitusi situacija turės įtakos ir ankstesniems apelianto nurodytiems Inspekcijos reikalavimams tokį sutikimą gauti arba nugriauti atliktą rekonstrukciją (pažymėtina, kad ginčas tarp Inspekcijos ir ieškovo dėl minėtų nurodymų nesudaro šios bylos dalyko).
24. Taigi, atsižvelgus į civilinio proceso tikslus, bylos nagrinėjo metu pasikeitus faktinei situacijai, ieškovas prarado materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje ginčyti atsakovo priimtus sprendimu (raštus) dėl sutikimų rekonstrukcijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
25. Dėl nurodytų motyvų kiti apelianto argumentai, susiję su ginčijamų raštų (ne-) teisėtumu, nėra teisiškai reikšmingi, nes raštų panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovo šioje byloje ginamoms teisėms. Dėl to pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados, jog ginčijami raštai yra teisėti, šalinami iš teismo sprendimo kaip pertekliniai.
26. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.