Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-98-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
T-98-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51274-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Nuteistasis
T. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-98-1013/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51274-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 59-265 dėl lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 ir 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę; pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi T. J. apeliacinis skundas atmestas. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 6 d. Bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 6 d. Vienas trečdalis bausmės atliktas 2017 m. rugsėjo 26 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. – 6 mėnesiai ir 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-50 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2019 m. liepos 6 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. liepos 6 d., auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Komisija nustatė, kad T. J. pristatomas 3 kartą. Nuteistasis Komisijoje buvo svarstytas 2018 m. rugpjūčio 23 d. (protokolo Nr. 58-30). Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismai nepatvirtino Komisijos sprendimo, nes buvo atkreiptas dėmesys į nepripažįstamą kaltę, dabartinės situacijos priežastis priskiria aplinkiniams, nukentėjusiajai, Šiaulių tardymo izoliatoriuje 8 kartus pažeidė režimo reikalavimus, tai rodo, jog ne visuomet linkęs laikytis nustatytos tvarkos, savo veiksmų kritiškai nevertina, nurodant padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nepagrįstai stengiasi pateikti iš jam palankios pusės, menkina savo vaidmenį padarytose nusikalstamose veikose, iki pradedant atlikti bausmę darbo neturėjo, savo vaikais nesirūpino, vaikams išlaikymą teikė garantinis fondas. Dėl to Komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pradėti mokytis iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas įvykdė (konsultavosi su įstaigos psichologu, kelis kartus atliko gerbūvio darbus (tvarkė bendro naudojimo drabužių džiovyklą, puošė bendrabučio koridorių), mokinosi elektrinių prietaisų remontininko specialybę ir mokosi vidurinės mokyklos 9 klasėje). Nuteistas pirmą kartą, būdamas 32 metų amžiaus, nusikaltimus įvykdė vienas, kaltę pripažįsta pilnai, nusikaltimui nebūdingas modelis. Neigia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais ar psichiką veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiaujančiais asmenimis. Tvirtina, kad mėgsta dirbti, laisvalaikio praktiškai neturėjo. Pataisos namuose beveik su niekuo nebendrauja, atsiriboja nuo neigiamos aplinkinių įtakos. Nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimą praeityje neigia. Nuteistojo teigimu, jis yra nusistatęs prieš narkotikų vartojimą ir niekada nėra vartojęs. Psichologinė tarnyba oficialių narkotinių medžiagų vartojimo atvejus praeityje patvirtinančių duomenų neturi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti. Nuteistasis teigia, kad alkoholį laisvėje vartojo retai ir saikingai. Teigia, kad išgėręs tampa ramus ir linksmas, probleminis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu nėra būdingas. Psichologinė tarnyba duomenų apie alkoholio vartojimo problemas neturi. Asmens teigimu, praeityje nebuvo užfiksuoti nusikalstamo elgesio atvejai apsvaigus. Geba užmegzti artimus emocinius santykius. Nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su draugais ir pažįstamais. Palaiko artimus ryšius su šeima. Teigia, kad bendrauja su artimaisiais telefonu, laiškais. Su vaikais bendrauja per savo mamą. Apibūdindamas save teigia, kad pačiam tai padaryti yra sudėtinga, sau priskiria tokias savybes kaip flegmatiškumas, uždarumas. Kalbėdamas apie savybes, kurias norėtų pakeisti, sako, kad galbūt norėtų būti mažiau flegmatiškas. Praeityje yra save žalojęs, bandęs nusižudyti. Stebimas emocinio nestabilumo mažėjimas, psichologinio atsparumo trūkumas. Sunkumai kyla prisitaikant prie pasikeitusios aplinkos, kintančių, nepalankių gyvenimo sąlygų. Teigia, kad šiuo metu neturi minčių apie savižudybę, tačiau pripažįsta, kad nepavykus susidoroti su sunkumais, problemomis, tokios mintys/ketinimai grįžta. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami: geba užmegzti ir palaikyti kontaktą, išlaikyti teigiamą bendravimą. Geba dėstyti mintis, dalinasi patirtimi. Tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka nuteistojo amžių bei aplinkybes. Nuteistojo teigimu, nėra linkęs pirmenybę teikti veikimui, mažai pagalvojant apie savo veiksmų pasekmes. Dažniausiai situaciją apsvarsto prieš imdamasis veiksmų. Asmuo, teigia, kad jam visiškai nėra būdingas agresyvus, smurtinis elgesys, kad niekada gyvenime nėra smurtavęs, atvirkščiai, visada gindavo asmenis, prieš kuriuos būdavo naudojamas smurtas. Visgi nuteistojo byloje yra kaltinimai grasinimu (grasino peiliu bei rašė grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes) nužudyti/susidoroti. Nuteistasis savo kaltę pripažįsta, nors teigia, kad šie kaltinimai nėra teisingi. Teigia, kad geba kontroliuoti savo elgesį ir stengiasi susivaldyti. Kilus konfliktinėms situacijoms yra linkęs iš jų atsitraukti. Pastebimi sunkumai atpažįstant problemas, padaryto nusikaltimo ir dabartinės situacijos priežastis priskiria aplinkiniams, nukentėjusiajai. Kalbėdamas apie ankstesnes problemas gyvenime geba įvardinti, kad būdavo situacijų, kai problemų šaltinis būdavo jo paties elgesys. Teigia, kad šiuo metu esminė ir vienintelė problema yra galimybė susitikti su savo vaikais. Tai įvardija ir kaip gyvenimo tikslą, ateities planus, siekį pasiimti pas save vaikus. Yra nusimatęs sprendimo, tikslo siekimo būdą, tai teisinis procesas. Stebimas trūkumas konkrečių realiai įgyvendinamų tikslų plano. Geba suvokti veiksmų pasekmes, jas įvardinti, atpažinti. Socialines situacijas linkęs vertinti pakankamai teisingai, sugeba tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį. Teigia, kad nėra linkęs priešiškai priimti kitų nuomonę/požiūrį, esą, tai yra jų asmeninis pasirinkimas. Nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra. Teigia, kad supranta teisėsaugos ir įstatymų laikymosi svarbą, nes tai svarbu, kad būtų užtikrintas visų žmonių saugumas. Nereiškia rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, diskriminacinių prielaidų, sako galintis gyventi ir bendrauti su įvairiais žmonėmis nepaisant jų įsitikinimų ar orientacijos. Sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti naudinga, su prižiūrinčiu personalu konfliktų nekyla. Apskritai remia visuomenės vertybes ir mano, kad yra svarbu turėti ir laikytis bendrų vertybių, kad galėtų būti užtikrintas saugumas. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. lapkričio 16 d., atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuteistasis 8 kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas (šiuo metu nuobaudos negalioja). Vilniaus pataisos namuose nebaustas, neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. Nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 25 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. Lankė individualias konsultacijas pas įstaigos psichologus. Nuteistasis turi 3 vaikus. Teigia, kad būnant laisvėje, juos nuolat remdavo finansiškai. Nuteistasis 9 klasių išsilavinimą gavo Lietuvoje, o vidurinį išsilavinimą įgijo Ispanijos Karalystėje. Pasak nuteistojo, kai buvo grįžęs į Lietuvą, darbo biržos buvo nukreiptas į kursus, kur įgijo apdailininko specialybę. Nuteistojo teigimu, Ispanijoje jis nuolat dirbo įvairiuose srityse. Buvo gauta pažyma iš UAB „Rugpjūtis“, kurioje nurodoma, kad T. J. bus įdarbintas įmonėje staliaus padėjėju. Įstaigoje nedirba, šiuo metu gyvena iš anksčiau sutaupytų lėšų, kurias siunčia artimieji. 2018 m. lapkričio 27 d. pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 42-1088 nurodoma, kad nuteistojo atžvilgiu vykdomųjų raštų nėra. Anksčiau nuteistasis T. J. buvo skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 110,92 eurus, ieškinys padengtas. Duomenų apie kitus nuteistojo ieškinius ar įsiskolinimus nėra. Nuteistasis nevedęs. Iš artimųjų turi motiną, brolį, seserį, bei 3 vaikus. Taip pat yra lankomas draugės. Ryšius su artimaisiais palaiko, bendrauja telefonu bei laiškais. Prieš įkalinimą apie 15 metų gyveno su šeima Ispanijoje. Lygtinio paleidimo metu planuoja gyventi pas sugyventinę A. R., adresu Birutės g. 56-118, Vilnius. A. R. atsiuntė patvirtinantį raštą, kad sutinka gyventi kartu su T. J. jos nuomojamame bute. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 19 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 9 balai, dinaminiai – 10 balų.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalūs pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimą T. J.. Nuosprendžiu jam buvo paskirta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vienas trečdalis bausmės buvo atliktas dar 2017 m. rugsėjo 26 d. T. J. vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo (konsultavosi su įstaigos psichologu, kelis kartus atliko gerbūvio darbus (tvarkė bendro naudojimo drabužių džiovyklą, puošė bendrabučio koridorių), mokinosi elektrinių prietaisų remontininko specialybę ir mokosi vidurinės mokyklos 9 klasėje). Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (19 balų), po ankstesnio vertinimo sumažėjo 1 balu.

Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam, pagal susiformavusią teismų praktiką, būtina įvertinti, ar jo nusikalstamo elgesio rizika (pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką) sudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taip pat atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1723-312/2015).

Iki priimant 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį T. J. nebuvo teistas, tačiau jis buvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Minėtu nuosprendžiu T. J. nuteistas už keturių nusikalstamų veikų, iš kurių vienas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalis), du nusikaltimai buvo apysunkiai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 145 straipsnio 2 dalis ir 309 straipsnio 2 dalis) ir vienas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis ir 149 straipsnio 1 dalis), padarymą. Nuteistasis būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 8 kartus pažeidė režimo reikalavimus, tačiau paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja. Nuteistasis nuo 2017 m. lapkričio 16 d. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose ir per šį laikotarpį baustas nebuvo. Į bylą pateikti duomenys, kad nuteistajam T. J. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-416 dėl nuteistųjų skatinimo pareikšta padėka. Neatlikta bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė 6 mėnesius ir 16 dienų, taigi atlikta didžioji dalis bausmės. Viso bausmės atlikimo metu T. J. palaikė ryšius su artimaisiais, turi draugę, kuri yra išreiškusi rašytinį sutikimą priimti gyventi T. J. kartu į nuomojamą butą, kai šis bus paleistas iš laisvės atėmimo vietos. T. J. neturi įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus.

Teismas pažymi, jog bausmės atlikimo metu T. J. elgesys nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis yra pažeidęs režimo reikalavimus Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau kita vertus, per visą bausmės atlikimo laikotarpį Vilniaus pataisos namuose neužfiksuotas nei vienas režimo pažeidimo atvejis, jis yra skatintas, o tai rodo teigiamus pokyčius T. J. elgesyje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad yra palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenimo drauge (kuri sutinka priimti T. J. gyventi kartu), kas leidžia manyti, jog palikęs įkalinimo įstaigą T. J. nebus paliktas likimo valiai. Be to, teismas atsižvelgia į atliktos bausmės dalį bei į likusį laiką iki bausmės atlikimo pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog T. J. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu, atlikta bausmės dalis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas nuteistajam T. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį, jo asmenybę bei elgesį.

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie T. J. nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą ir nustatyti Komisijos pasiūlytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 59-265 dėl lygtinio paleidimo nuteistajam T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

T. J. iki bausmės pabaigos, t. y. iki 2019 m. liepos 6 d., nustatyti šias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė