Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) J. pareiškimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą atnaujinti terminą kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (toliau – Fondas) su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu pareiškėjui padarytą žalą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Teisingumo ministerija) su prašymais kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir atnaujinti praleistą terminą. Teisingumo ministerija nurodė, jog neturi teisinio pagrindo spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo. Dėl to pareiškėjas prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą 10 metų terminą. Žala pareiškėjui priteista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-190/2015, kuris įsiteisėjo 2015 m. birželio 29 d. Pareiškėjas 2016 m. sausio mėn. gavo antstolio Vytauto Mitkaus 2016 m. sausio 20 d. aktą dėl vykdomųjų raštų Nr. 1-115-190/205 grąžinimo, kuriame nurodyta, jog skolininkas D. Š. (D. Š.) (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjui apie skolininko mirtį ir tolimesnį išieškojimo negalimumą tapo žinoma 2016 m. sausio 20 d., todėl pareiškėjas mano, kad 10 m. terminas baigsis 2026 m. sausio 20 d. Pareiškėjas iki 2025 m. liepos 7 d., t. y. iki pažinties su pareiškėjo atstovu nežinojo, kad turi teisę skolininko, padariusio smurtinį nusikaltimą, mirties atveju gauti žalos atlyginimą iš valstybės. Prašymo parengimui prireikė kelių savaičių. Taigi net ir laikant, kad terminas prašymui pateikti baigėsi 2025 m. birželio 29 d., pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad prašymo pateikimo dieną terminas buvo praleistas tik 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo A. J. prašymo atnaujinti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo terminą prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 13 punktas, 443, 576–578 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

3. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-190/2015 D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio (sunkus sveikatos sutrikdymas) 2 dalies 8 punktą, nukentėjusiuoju byloje pripažintas A. J., iš D. Š. nukentėjusiojo A. J. naudai priteista 104 Eur turtinė žala ir 13 901 Eur neturtinė žala.

4. Antstolis Vytautas Mitkus 2016 m. sausio 20 d. raštu grąžino pareiškėjui vykdomuosius raštus, išduotus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-190/2015 pagrindu, kadangi skolininkas D. Š. (duomenys neskelbtini) mirė.

5. Pareiškėjas 2025 m. liepos 7 d. kreipėsi į advokato padėjėją I. R. dėl teisinės pagalbos, o 2025 m. liepos 21 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-190/2015. Teisingumo ministerija 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštu nurodė, kad A. J. prašymas pateiktas praleidus Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą terminą.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino (ne)atnaujinimo

6. Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą; pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatytais atvejais yra galimas smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas iš Fondo programos lėšų (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

8. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-115-69/2020). Teismo vertinimu, praleistas terminas prašymui kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

9. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo iš D. Š. kreipėsi įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, tačiau skolininkui D. Š. mirus, nepasidomėjo ir neįvertino galimybės dėl žalos kompensavimo kreiptis į Fondą. Aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau nepasidomėjo apie galimybę kreiptis į Fondą, savaime nesudaro prielaidų teigti, kad terminą pateikti prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pareiškėjas praleido dėl svarbių aplinkybių. Kita vertus, šis faktas turi būti vertinamas kitų aplinkybių kontekste – pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, pareiškėjas kreipėsi į advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos ir, sužinojęs, kad po skolininko D. Š. mirties dėl padarytos žalos kompensavimo turi teisę kreiptis į Fondą, ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, t. y. su prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą terminą praleido nedaug – šiek tiek daugiau nei 4 mėn. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą teigti, kad pareiškėjas terminą praleido sąmoningai ar dėl didelio nerūpestingumo.

10. Be to, žala pareiškėjui buvo padaryta smurtiniu nusikaltimu, dėl kurio pareiškėjas neabejotinai patyrė daug neigiamų išgyvenimų. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo paskirtis yra ginti nuo tokių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), todėl formalus šio įstatymo taikymas prieštarautų nurodytam pagrindiniam tikslui.

11. Neatnaujinus įstatyme nustatyto termino, pareiškėjas netektų galimybės įgyvendinti savo teises, t. y. gauti kompensaciją už smurtiniu nusikaltimu jam padarytą žalą. Tai, be abejo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui atnaujinamas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas 10 metų terminas prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikimui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 577–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškimą;

atnaujinti pareiškėjui A. (A.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 10 (dešimties) metų terminą prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikimui;

skaičiuoti atnaujinto 10 (dešimties) metų termino pradžią nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos;

nurodyti, kad nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.