- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- eI2-8697-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07550-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- P. L. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. L. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-02-19 sprendimą Nr. 24S55580 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką36 mėn. (3 metus) bei įtraukta į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dinos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Nurodo, kad pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau pareiškėjo įmonė nesuteikė pareiškėjui darbo vietos. Pažymi, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi atvyko į Lietuvą dirbti, tačiau iš darbdavio buvo gauta informacija, kad įmonėje nėra darbo pareiškėjui. Pareiškėjas neskundė atsakovo sprendimo kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kadangi leidimas turėjo būti panaikintas, nes darbdavys negalėjo suteikti pareiškėjui darbo vietos, todėl pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal jam išduotą leidimą laikinai gyventi pas konkretų darbdavį, kuriuo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas teikdamas prašymą leidimui laikinai gyventi gauti.
Pareiškėjo vertinimu, Departamentas, priimdamas Skundžiamą sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau -ir Įstatymas, ir UTPĮ) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė SIS reglamentą. Teigia, kad pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti Sprendimą galiojantį. Atsakovo priimtas Sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką ir nutraukus darbo sutartį būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės.
Pažymi, kad Sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, neproporcingas, neteisingas, prieštaraujantis visiems teisės principams ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi: jis prieštarauja laisvo asmenų judėjimo ES teisei; laisvei pasirinkti profesiją bei teisei dirbti; priimtą neįvertinus visų individualios situacijos aplinkybių; neatitinkantį gero administravimo principo ir teismų praktikos bei nesant pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, proporcingas pareiškėjo individualiai situacijai. Sprendimo priėmimą nulėmė tai, jog įsiteisėjusiu 2024-01-18 sprendimu Nr. 24S21291 buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas darbo tikslu, kuriuo buvo konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse jis šiuo metu nedirba ir nėra duomenų apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką. Pats pareiškėjas skunde pripažįsta ir sutinka su nustatytomis aplinkybėmis (darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, Lietuvoje nedirbo) bei iš esmės pripažįsta, kad Departamentas turėjo teisėtą ir faktinį pagrindą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nesutinka, kad netinkamai taikė Įstatymo nuostatas. Nurodo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį yra numatyta galimybė užsieniečiams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kai yra panaikinamas išduotas leidimas gyventi. Taip pat nesutinka su pareiškėju, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas.
Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas apskritai buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Iš Bendrovės pranešimo Nr. 2311-PRNŠ-1352 matyti, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija, tačiau nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų jo skundo teiginį, jog jis atvykęs į Lietuvos Respubliką gavo informaciją iš darbdavio, kad Bendrovėje jam nėra darbo, t. y. nėra jokių įrodymų ir faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Tai sudaro pakankamą ir aiškų pagrindą teigti, kad pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje deklaruojamas tikslas, t. y. gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės.
Nurodo, kad pareiškėjo tikslas niekada ir nebuvo gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat neatmestina galimybė, kad pareiškėjas rezidavo kitoje Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybėje narėje turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas. Aukščiau nurodytos aplinkybės leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas galėjo piktnaudžiauti migracinėmis procedūromis ir bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Nesutinka, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių svarių įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jo teiginius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2023-07-18 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas ketino dirbti MB „Rikas“ (toliau – ir Bendrovė). Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui įteiktas 2023-07-25 per (duomenys neskelbtini) išorės paslaugų teikėją.
Migracijos departamentui nustačius, kad MB „Rikas“, kurios darbo pagrindu buvo išduotas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba, patikrinus Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos (toliau – ir VSATIS) duomenis ir nenustačius duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, 2024-01-18 buvo priimtas sprendimas Nr. 24S21291 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais. Sprendime dėl leidimo panaikinimo konstatuota, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir jis darbo sutarties su Bendrove nesudarė. 2024-02-08 leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas negaliojančiu.
Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės), 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 ir 14 punktais.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas 2024-01-18 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti asmeniui 2023-07-18 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi panaikintas ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą yra pagrindas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Taip pat Sprendime įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Nustatyta, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Dar Sprendime nurodyta ir tai, kad yra pagrindas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti bei apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Sprendime nurodyta, kad priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi; duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta ir nėra duomenų, kad užsienietis būtų atvykęs į Lietuvos Respubliką, todėl laikytina, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) bei kiti teisės aktai.
UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 – 11.3.2 papunkčiai).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį pažymėtina, jog UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose nenumatytas besąlyginis draudimas (imperatyvas) atvykti į Lietuvos Respubliką tuo atveju, jeigu yra panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 133 straipsnyje vartojama formuluotė „gali būti“ aiškiai rodo, jog įstatymo leidėjas delegavo Departamentui teisę spręsti, ar tokį draudimą užsieniečiui taikyti. Todėl darytina išvada, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvos Respublikoje, nesukuria Departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę, tačiau ji yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į UTPĮ tikslus.
LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus ( žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Kaip matyti iš Departamento 2024-01-18 priimto sprendimo Nr. 24S21291, pareiškėjui 2023-07-18 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjas su Bendrove nesudarė darbo sutarties į Lietuvą neatvyko, todėl Departamentas vertino, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas draudimą atvykti UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies pagrindu pritaikė iš esmės remdamasis tik Departamento 2024-01-18 Sprendime , kurio pareiškėjas neskundė, nustatytomis (aukščiau įvardintomis) aplinkybėmis. Tačiau vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia padaryti išvados, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Ši Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis yra visiškai nemotyvuota. Toks Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Tad atmetus šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui taikytos pakankamai reikšmingos jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės yra neproporcingos.
LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Pažymėtina, kad atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo (šiuo atveju Migracijos departamento Sprendimo) priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą (šiuo atveju Sprendimą), bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas. Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai dėl teisinio ir faktinio pagrindo nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam Sprendimui. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamento Sprendime, dalyje dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas kaip užsienietis elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Vien Departamento nurodytos aplinkybės, konstatuotos 2024-01-18 Sprendime , kurios nulėmė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui panaikinimo teisinį ir faktinį pagrindą (darbo sutartis nesudaryta, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, nes ginčo individuali situacija, ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinami Sprendimo priėmimo momentu nustatytų aplinkybių apimtyje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas, tiek siekdamas 2023 m. įgyti leidimą laikinai gyventi (kuris buvo panaikintas) sąmoningai ir tikslingai siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, tiek ir po Departamento 2024-01-18 Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priėmimo būtų atlikęs bent kokius UTPĮ nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, kurie sudarytų objektyvų pagrindą įsitikinimui, jog pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis. Sprendime Departamento nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nėra susietas ilgalaikiais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, ir tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat tik rodo, jog pareiškėjas vertindamas pareiškėjo individualią situaciją atliko Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytų aplinkybių vertinimą, tačiau jos nerodo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtų pagrįsta ir proporcinga nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti 3 metus, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teismas daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą. Priimtas Sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas, skundžiama Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Teismas, vertindamas Sprendimo dalies dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į SIS sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia Departamentas. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia Departamentas. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
Vertindama Departamento nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad: pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinus leidimą laikinai gyventi; duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse; piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), teisėjų kolegija pažymi, jog nei UTPĮ 133 straipsnis, nei ją įgyvendinantys teisės aktai, nei SIS reglamento 24 straipsnis nenumato besąlyginio draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje bei perspėjimo apie tai į SIS įvedimo tuo atveju, jei užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. O vien tik SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes spręsdamos dėl tokio perspėjimo įvedimo galimybės valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar konkretaus užsieniečio individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais. O taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į SIS II. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į ES teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ([Europos Sąjungos pagrindinių teisių) Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (žr., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje ar Sprendimo priėmimo metu būtų siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti ES ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas bei svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Ginčijamame Sprendime taip pat nėra jokių argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be šios papildomos ir pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. perspėjimo apie draudimą atvykti ir apsigyventi ES ir Šengeno teritorijos valstybėse įvedimo į SIS.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas dalyje dėl perspėjimo apie draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įtraukimo į SIS negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, iš esmės buvo priimtas formaliai (kaip išvestinis sprendinys iš Departamento sprendinio uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus), todėl jis taip pat neatitinka UTPĮ, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintinas.
Laikytina, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, Sprendime Departamento padarytas pareiškėjo individualios situacijos vertinimas buvo neteisingas, Departamentas ne pagal teisės aktų reikalavimus įgyvendino savo diskrecijos teisę priimdamas ginčo Sprendimą, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir Sprendimas panaikintinas kaip neteisėtas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. L. H. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-02-19 sprendimą Nr. 24S55580.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.