Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. K. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. K. pratęstas kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-63-1002/2024, kurioje T. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi T. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, nustačius sąlygas: gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 24 d. ir 2023 m. spalio 3 d. nutartimis kardomosios priemonės terminas T. K. pratęstas 3 mėnesių terminui.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas T. K. pratęstas 3 mėnesiams, nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. balandžio 25 d.

5. Skundu kaltinamojo T. K .gynėjas advokatas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį. Netenkinus šio reikalavimo, prašo skundžiamą nutartį pakeisti – panaikinti kardomosios priemonės sąlygas ir nustatyti šias: leisti T. K. pasiimti savo nepilnamečius vaikus N. K., A. K., J. K. iš jų gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir leisti juos grąžinti į jų gyvenamąją vietą pagal bendravimo tvarką, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27-1028/2024.

5.1. Nurodo, kad skundžiama nutartimi T. K. kardomosios priemonės taikymas pratęstas nepagrįstai, nemotyvuotai, netikslingai ir neproporcingai, neatitinka būtinumo kriterijaus, kardomoji priemonė taikoma (pratęsiama) nepagrįstai ilgą laiko tarpą ir daro žalą kaltinamajam, todėl naikintina.

5.2. Cituojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnio, 132¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių paskirtį, bei karomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiojo tam tikru atstumu skyrimo tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės (toliau – Rekomendacijos) 38 punkte numatytus skyrimo pagrindus, akcentuojamas šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad įtariamasis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Pagal Rekomendacijų 44 punktą, duomenimis, patvirtinančiais, kad įtariamasis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį, laikytina faktiniais bylos duomenimis patvirtinta informacija, rodanti, kad įtariamasis, siekdamas trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis imasi (ėmėsi) veiksmų daryti neteisėtą poveikį nukentėjusiajam (jį įbauginti, paveikti psichologiškai, apsunkinti gyvenimo sąlygas). Pagal Rekomendacijų 45 punktą, duomenimis, patvirtinančiais, kad įtariamasis nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas, laikytina faktiniais bylos duomenimis patvirtinta informacija, rodanti, kad įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims, o įtariama grasinimu, rengimusi ar pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką asmuo gali tą nusikalstamą veiką padaryti.

5.3. Pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje tik lakoniškai nurodytas kardomosios priemonės kaltinamajam pratęsimo pagrindas – siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms nukentėjusiosios atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios interesus, nesant jokių tai patvirtinančių faktinių bylos duomenų. Nurodo, jog kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama tik viena baudžiamoji byla, po 2022 m. lapkričio 20 d. įvykio T. K. atžvilgiu naujų teisinių procesų pradėta nebuvo, jis nė karto nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, todėl daroma išvada, kad kaltinamasis jokios grėsmės nukentėjusiajai D. K. nekelia. O vien ta aplinkybė, kad tarp sutuoktinių susiklostė konfliktiniai santykiai, kaip teigiama, pati savaime negali būti pagrindas minėtai kardomajai priemonei skirti. Paminėta, kad skyrybų procesas civilinėje byloje Nr. e2-27-1028/2024 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. vyksta T. K. iniciatyva. Todėl šiuo atveju, kaltinamojo gynėjo teigimu, pratęsus kardomąją priemonę jo ginamajam nesant pakankamo teisinio pagrindo, buvo nukrypta nuo imperatyvių BPK 132¹ straipsnio reikalavimų, bei pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir proporcingumo principai.

5.4. Remiantis BPK 121 ir 125 straipsniais, reglamentuojančiais atitinkamai kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas ir nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę turinį, pažymima, kad skundžiama nutartis iš esmės yra nemotyvuota, o būtent – nutartyje nenurodyta, kokie byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nenurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, juolab, kad prokuroro 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu šiame ikiteisminiame tyrime tokia kardomoji priemonė T. K. buvo panaikinta ir paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas, anot advokato, rėmėsi iš esmės vien D. K. parodymais, kurie nenuoseklūs ir prieštaringi, nesant kitų objektyvių ir neginčijamų kaltinamojo kaltės įrodymų. Vadovaujantis teismų praktika pažymima, kad tokioje situacijoje, kai nesutaria santuokoje gyvenantys asmenys, jų santykiai įtempti, proceso dalyvių parodymai vertintini ypač įdėmiai ir atsargiai, turint galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją bei turėti ne visai teisėtų motyvų.

5.5. Kaltinamojo gynėjo advokato vertinimu, D. K. parodymai esmingai prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, o būtent: 2022 m. lapkričio 20 d. konflikto tambūre garso įrašas objektyviai atitinka T. K. pateiktą įvykių versiją ir visiškai neatitinka D. K. parodymų; 2023 m. vasario 10 d. Specialisto išvadoje pG 220/2023(4) vienareikšmiškai nurodyta, kad D. K. 2023 m. sausio 25 d. magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatytas (duomenys neskelbtini), neturi priežastinio ryšio su 20222 m. lapkričio 20 d. įvykio aplinkybėse D. K. nurodyta trauma. T. y. D. K. nustatytas dešinio peties sužalojimas, dėl kurio kaltinamas T. K. (neva trenkęs durimis į D. K. ir taip sukėlęs jai dešinio peties sužalojimą (vidinį, ne išorinį), dėl kurio D. K. byloje pareiškė ir 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, specialisto įvertintas kaip ankstesnės ligos paūmėjimas, bet ne sužalojimas, galėjęs būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad D. K. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo melagingi, o duomenys apie T. K. tariamai padarytą nusikalstamą veiką – akivaizdžiai neteisingi.

5.6. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas bei kaltinamojo teises, pažymima, kad prieš priimant skundžiamą nutartį šiuo atveju nebuvo klausiama nei kaltinamojo, nei jo gynėjo nuomonės dėl kardomosios priemonės taikymo (pratęsimo), jiems nebuvo suteikta galimybė iš anksto pateikti savo paaiškinimus, tokiu būdu buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise į veiksmingą gynybą. O toks nepagrįstai ilgas – su pertraukomis ilgiau nei vienerius metus ir nemotyvuotai pratęsiamos kardomosios priemonės taikymas T. K., kaltinamojo gynėjo nuomone, laikytinas neteisėtu.

5.7. Pažymima, kad T. K. paskirtos kardomosios priemonės sąlygos yra perteklinės ir nesuderinamos su civilinėje byloje įsigaliojusia nutartimi, kuria nustatyta laikina T. K. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią T. K. kas antrą savaitgalį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžiną į gyvenamąją vietą būtent adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo gyvena ir nukentėjusioji, prie kurios jam draudžiama artintis arčiau nei 100 m atstumu. Dėl šios priežasties yra iš esmės ir nepagrįstai ilgą laiko tarpą varžomos T. K. teisės bendrauti su vaikais, kurie baudžiamojoje byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, ypač su jauniausiuoju sūnumi – (duomenys neskelbtini) metų sūnumi J., kuris neturi galimybės savarankiškai atvykti ir susitikti su tėvu.

6. Nukentėjusioji D. K. 2024 m. vasario 14 d. atsiliepimu į kaltinamojo T. K. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus skundą prašo skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.

6.1. Nurodo, jog kaltinamojo elgesys po fizinio smurto panaudojimo prieš ją iki šios dienos nesikeičia, kaltinamasis labai priešiškai nusiteikęs ne tik jos, bet ir judviejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jis ir toliau savo elgesiu kuria bauginančią aplinką ir taip realiai kelią grėsmę jos ir nepilnamečių vaikų saugumui.

6.2. Pažymi, jog kardomosios priemonės sąlygas apeliantas pažeidinėja, dėl ko ji jaučiasi labai nesaugiai ir kreipėsi į policiją. Nurodo, jog 2023 m. kovo 17 d., apie 16.00 val. kaltinamasis atvyko į (duomenys neskelbtini), vaikščiojo lauko batais, stumdėsi, rodė vidurinį pirštą, nepagarbiai kalbėjo (matant nepilnamečiams vaikams), nekreipė dėmesio į tai, kad mažiausias sūnus J. verkė. Dėl tokio kaltinamojo elgėsi jautėsi nesaugiai, labai bijojo tiek dėl savęs, tiek dėl nepilnamečių vaikų. Kaltinamasis filmavo/fotografavo jos lengvąjį automobilį (išorę ir vidų). Savaitę iki sumušimo grasino ją sudeginti. Po 2023 m. kovo 17 d. įvykio suprato, kad jis bet kada vėl gali taip pasielgti, todėl name pakeitė durų spynas. 2023 m. balandžio 20-21 d. kaltinamasis, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kalė, gręžė, laužė durų spyną, valandomis nesitraukė nuo durų, kėlė siaubingą triukšmą, kurį girdėjo ir judviejų nepilnamečiai vaikai. Dukra A. prašė jo liautis, bet jis nesiklausė, toliau grąžtu ir laužtuvu niokojo duris (dvi dienas iš eilės po kelias valandas). Po 2023 m. balandžio 21 d. kaltinamasis kurį laiką nurimo, nesirodė prie jų namų, tačiau vaikams nuolat teigė, kad ji, kaip vaikų mama, privalo atsiimti pareiškimą baudžiamojoje byloje. Nuo 2023 m. rudens kaltinamasis pakeitė savo elgesį ir vis dažniau pradėjo atvažinėti prie jų su nepilnamečiais vaikais gyvenamojo namo. 2023 m. spalio 16 d., apie 17.00 val., važiuodama į mokyklą pasiimti nepilnamečio sūnaus J. pastebėjo iš galo ((duomenys neskelbtini)) važiuojant kaltinamąjį automobiliu „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasijuto nesaugiai. Jai stovint mokyklos kieme ir kalbantis su J. mokytoja, staiga prie jų priėjęs kaltinamasis sustojo už dviejų metrų, taip ją gąsdindamas, keldamas baimę. 2023 m. spalio 27 d. kaltinamasis vėl pasirodė prie jos namų. Nurodo, jog kaltinamasis atvažiavęs jėga išstumia (laužo) kiemo vartus, mašina įvažiuoja į gyvenamojo namo kiemą, filmuoja/fotografuoja jos mašiną, beldžia į gyvenamojo namo langus sakydamas jai: - „bijai ane, drebi, drebi, bijai ane“, taip kurdamas bauginančią aplinką. Tokie atvykimo atvejai fiksuoti 2023 m. spalio 27 d., lapkričio 19, 24, 27 dienomis, gruodžio 15,24, 25 dienomis, 2024 m. sausio 5 d.

6.3. Teigia dėl tokio kaltinamojo tyčinio elgesio negalinti ramiai jaustis, ilsėtis, ilgą laiką gyvena budėjimo režimu, nes jaučia nuolatinę baimę, didelį stresą, įtampą, visa tai labai sekina, jaučiasi be galo išvargusi. Tokia būsena bei nuolatinės mintys, jog kaltinamasis ir vėl pasirodys gyvenamoje aplinkoje, vėl galimai prieš ją fiziškai smurtaus matant ir nepilnamečiams vaikams, kelia neviltį. Nesijaučia saugi, o tai mato ir išgyvena nepilnamečiai vaikai. Nukentėjusiosios nuomone, tai žinodamas ir suprasdamas kaltinamasis tyčia vis bando pažeisti taikomos kardomosios priemonės sąlygas, taip kurdamas bauginančią aplinką. Apie tai nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu kaltinamojo ir jo gynėjo skundo argumentai, kad jiems nebuvo suteikta galimybė šiuo klausimu pasisakyti, nukentėjusiosios nuomone, yra nepagrįsti, nes teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas pasirinko poziciją tuo klausimu nieko nepasisakyti.

6.4. Pratęsta kardomoji priemonė, kaip teigia nukentėjusioji, leidžia jai nors kiek jaustis saugiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Esamomis aplinkybėmis tokios procesinės prievartos priemonės, nukentėjusiosios vertinimu, yra neišvengiamos, proporcingos ir pateisinamos, atsižvelgiant į jo panaudotą fizinį smurtą prieš ją gyvenamojoje aplinkoje bei tolesnį kaltinamojo tyčinį elgesį taikant psichinę prievartą, bauginimą. Dėl jam paskirtos kardomosios priemonės jaučiasi esanti apsaugota tiek ji, tiek kartu su ja gyvenantys nepilnamečiai vaikai, taip pat saugesnės sąlygos baudžiamojo proceso metu. Šių tikslų, anot nukentėjusiosios, galima pasiekti tik apribojus kaltinamojo kontaktą su ja, nes jo akivaizdoje ji jaučiasi labai nesaugi, įbauginta dėl patirto fizinio smurto ir baimės, kad tai pasikartos, o paskirta kardomoji priemonė apriboja kaltinamojo galimybę bendrauti su ja ir daryti neleistiną poveikį, bei daryti naujas nusikalstamas veikas jos atžvilgiu, kol baudžiamoji byla nėra išnagrinėta teisme.

6.5. Atsiliepimu nukentėjusioji atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus apie tai, kad skundžiama nutartimi varžomos kaltinamojo galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e1-21-1028/2023 taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikinoji T. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. K. ((duomenys neskelbtini) m.), A. K. ((duomenys neskelbtini) m.), J. K. ((duomenys neskelbtini) m.) tvarka: T. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16 val. Nurodo, jog kaltinamojo ir vaikų A. bei N. bendravimas nuo pat pradžių nevyko pagal civilinėje byloje teismo nustatytą bendravimo tvarką. Per visą šį laiką nepilnamečiai vaikai A. ir N. niekada nėra buvę savaitgalį pas kaltinamąjį. Nors ji vaikams paaiškino bendravimo su jų tėvu tvarką, abu vaikai pasakė, kad su juo susitiks, bendraus, tačiau be nakvynės, nes su juo nesijaučia gerai bei saugūs. Vaikai A. ir N. sakė, kad nenori su juo dažniau susitikti, nakvoti pas jį dėl jo elgesio, kuris vaikus skaudina, liūdina bei atstumia. Nuo pradžių, pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis dėmesį rodė tik mažiausiam sūnui J. ir laikėsi bendravimo tvarkos tik su juo, o vaikų A. ir N. atžvilgiu buvo abejingas ir nerodė jokių pastangų, susitikti savaitgaliais su nakvyne. Nepilnamečių vaikų paėmimas/susitikimas su kaltinamuoju visada vykdavo toliau nuo namų, vaikai ateidavo į sutartą vietą prie (duomenys neskelbtini). Toks vaikų pasiėmimas/susitikimas su jais kaltinamajam iki šiol tiko ir dėl to nekilo jokių problemų. Taip pat kaltinamasis be susitikimų su vaikais turi visas galimybes papildomai su jais bendrauti ir telefonu, el. paštu, vaizdo priemonėmis ir pan. Todėl skundo argumentus šiuo aspektu nukentėjusioji vertina kaip deklaratyvius ir neatitinkančius objektyvios tikrovės, nes kaltinamojo teisė bendrauti su trimis nepilnamečiais vaikais niekaip nėra suvaržyta ir/ar apribota.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. sausio 22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, byloje yra duomenų apie būtinybę įtariamajam taikyti kardomąją priemonę.

8. Teismas, vertindamas, ar kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu paskyrimas (pratęsimas) būtinas įgyvendinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, atsižvelgia į BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytus kardomosios priemonės skyrimo reikalavimus.

9. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

10. BPK 132¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys.

11. Kaip teisingai nurodyta pateiktame skunde, vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Nors skundžiamoje nutartyje teismas tokių duomenų nenurodė, tačiau vien šis trūkumas nesudaro pagrindo priimtą nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta, ši klaida ištaisytina aukštesnės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pateiktoje bylos medžiagoje užfiksuota pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog kaltinamasis T. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai, kad T. K. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina ne tik nukentėjusiosios D. K. parodymai, bet ir nukentėjusiosios pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, liudytojų parodymai ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nors savo skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o kitų objektyvių ir neginčijamų kaltinamojo kaltės įrodymų byloje nėra, tačiau šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne įtariamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Todėl aukštesnysis teismas įrodymų vertinimo klausimu šioje proceso stadijoje plačiau nepasisako. Pastebėtina ir tai, jog apie kardomosios priemonės kaltinamajam pratęsimą tiek kaltinamasis, tiek ir jo gynėjas buvo informuoti 2024 m. sausio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 49), todėl priešingai, nei teigiama skunde, galėjo iš anksto reikšti savo nuomonę ir teikti paaiškinimus, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Šioje byloje T. K. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. K. anksčiau neteistas, tačiau 2019 m. balandžio 6 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 130–131); administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus tris kartus baustas už įvairius KET pažeidimus (nuobaudas įvykdęs), bei vieną kartą – pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams (t. 2, b. l. 120–125). Pastebėtina, kad šiuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 41-ANRN-1189-2022, kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas, T. K. pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. 21.56 val. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. 17.40 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso devynis kartus konfliktavo su sutuoktine D. K., garsiai šūkavo, triukšmavo, plūdo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais ir vadino ją kitais nepagarbiais žodžiais savo vaikų akivaizdoje (t. 4 , b. l. 15–26). Šioje baudžiamojoje byloje T. K. kaltinamas 2022 m. lapkričio 20 d. panaudojęs fizinį smurtą šeimos nario – sutuoktinės D. K. atžvilgiu. Bylos duomenimis, šį įvykį taip matė sutuoktinių vaikai. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktinių konfliktiniai santykiai tęsiasi ne pirmus metus, šiuo metu vyksta skyrybų procesas – LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-27-1028/204 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, o 2023 m. kovo 8 d. nutartimi iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta T. K. laikina bendravimo su savo vaikais N. K., A. K. ir J. K., tvarka. Nors skundas teismui, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad T. K. paskirtos kardomosios priemonės sąlygos (nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)) yra nesuderinamos su nutartimi civilinėje byloje nustatyta jo bendravimo su vaikais laikinąja tvarka, nes T. K. bendrauja su vaikais pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, tačiau, kaip matyti iš D. K. atsiliepimo, nuo laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, t. y. beveik vienerius metus, T. K. nebuvo kilę jokių sunkumų pasiimant vaikus iš namų – vaikai su tėčiu susitikdavo atokiau nuo namų, sutartoje vietoje. Tokių atvejų nenurodė ir kaltinamasis bei jo gynėjas. Todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas (keitimas) nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, todėl atsiradus poreikiui ir pakankamam pagrindui, apeliantas atitinkamus prašymus gali reikšti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, kaip ir nurodyta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartyje.

13. Nors vienu iš skundo argumentu akcentuojama tai, kad šioje baudžiamojoje byloje T. K. vietoje buvusios kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium jam buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas, kurį apeliantas vertina kaip tinkamą ir adekvačią kardomąją priemonę, tačiau pastebėtina tai, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš namų tuo pačiu adresu, kuriuo gyvena ir sutuoktinė su vaikais, T. K. byloje 2023 m. kovo 9 d. paskirta pasibaigus jam 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytos griežtesnės kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium trijų mėnesių terminui ir prokurorui nesikreipus į teismą dėl jos termino pratęsimo. Tą aplinkybę, kad švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju nebuvo pakankama apsaugoti nukentėjusiąją patvirtina ir tai, kad pakeitus rašytinio pasižadėjimo sąlygas ir nustačius T. K. pasižadėjimą neišvykti iš tos pačios gyvenamosios vietos, kur gyvena ir galimai smurtą patyrusi nukentėjusioji su poros vaikais, T. K. elgesys vis tik baugino namiškius, kai šis 2023 m. balandžio 20-21 dienomis namuose keitė durų spynas, keldamas triukšmą, nepaisydamas vaikų prašymų liautis, o jo dažnų apsilankymų atvažiuojant minėtu adresu be priežasties faktai užfiksuoti tiek nukentėjusiosios skunde, tiek ir jos parodymuose teisme (6.2. p.). Dėl šių priežasčių 2023 m. balandžio 21 d. nukentėjusiajai pateikus skundą dėl tokios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam, griežtesnė kardomoji priemonė T. K. vėl paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi. Šios kardomosios priemonės pagrįstumo kaltinamajam nepaneigia ir skundo argumentai apie tai, kad duomenų, jog kaltinamasis kardomosios priemonės jam taikymo laikotarpiu būtų pažeidęs šios procesinės poveikio priemonės sąlygas nėra, nes priešingu atveju būtų svarstomas griežtesnės kardomosios priemonės parinkimo klausimas, bei patvirtina, kad parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus. Nors oficialiai fiksuotų duomenų apie kardomosios priemonės sąlygų pažeidimus ir nėra, tačiau tiek nukentėjusiosios skunde, tiek ir jos atsiliepime į kaltinamojo gynėjo skundą pateikti duomenys, kuriuos nukentėjusioji patvirtino apklausiama ir teisme, patvirtina, kad provokuojančių situacijų su nukentėjusiąja kaltinamasis nevengia. Ne vienerius metus šeimoje besitęsianti konfliktinė situacija, bei teisminiai procesai tarp proceso šalių rodo, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra įtempti, todėl teismo pareiga yra apsaugoti pagal bylos medžiagą silpnesnės šalies – nukentėjusiosios teises ir interesus, sukurti jai kiek įmanoma saugesnes sąlygas baudžiamojo proceso metu, juolab, kad su nukentėjusiąja tuo pačiu adresu nustatyta ir sutuoktinių visų trijų vaikų gyvenamoji vieta. Šių tikslų, aukštesniojo teismo vertinimu, galima pasiekti tik apribojus kaltinamojo kontaktą su nukentėjusiąja, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, jo akivaizdoje jaučiasi nesaugi, įbauginta dėl prieš ją galimai padarytos nusikalstamos veikos ir paskesnio kaltinamojo elgesio. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pagrįstai manytina, kad panaikinus T. K. paskirtos kardomosios priemonės taikymą jis gali bandyti neteisėtai paveikti ją, jos atžvilgiu daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas tęsti kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir neieškoti ryšių su ja, taikymą.

14. Taikoma kardomoji priemonė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra adekvati kaltinamojo galimai padarytai nusikalstamai veikai ir baudžiamojo proceso siekiamiems tikslams įgyvendinti, o skunde išdėstyti argumentai negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys T. K. taikomos kardomosios priemonės panaikinimą. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog tolesnis kardomosios priemonės taikymas T. K. yra pagrįstas ir proporcingas. Pagrindo keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo priimtą nutartį nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo T. K. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.