Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. 2021 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Bausmę atliko 2021 m. rugpjūčio 6 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G., žinodamas, jog pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (L2-1718-217/2014) privalo J. G. naudai mokėti lėšas sūnaus M. G., išlaikymui po 57,92 eurų kas mėnesį ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (2-1318-527/2017) pakeitus Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą priteisus mokėti 150 eurų kas mėnesinį materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, nepilnamečio sūnaus M. G. išlaikymui, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, jos sąmoningai nevykdė, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., tačiau išlaikymo po 57,92 eurų nemokėjo; dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. spalio 1 d., tačiau išlaikymo po 57,92 eurų nemokėjo; dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. tačiau išlaikymo po 57,92 eurų nemokėjo; dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. spalio 1 d., tačiau išlaikymo po 150 eurų nemokėjo; dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d. tačiau išlaikymo po 150 eurų nemokėjo; vykdant individualią veiklą nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tačiau išlaikymo po 150 eurų nemokėjo; dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d., nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau išlaikymo po 150 eurų nemokėjo; dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. tačiau išlaikymo po 150 eurų nemokėjo, dėl ko 2023 m. kovo 24 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 4213,36 eurų.

Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad su J. G. (J. R.) buvo susituokęs du metus. Turi bendrą vaiką M. G.. Kai gimė sūnus, susituokęs su J. nebuvo. Jie susituokė, kai sūnui buvo 9 mėnesiai. Pirmus 8 mėnesius sūnų augino pats, nes turėjo nedarbingumą dėl rankos traumos, todėl negalėjo dirbti. Pasveikęs išvyko į Vokietiją dirbti. Jam grįžus su juo susisiekė antstolis, kuris pranešė, kad jis nemoka alimentų. Sužinojo, kad J. kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo maždaug po mėnesio jam gimus. Jis turėjo mokėti po 57,92 eurų. Po kurio laiko teismo sprendimų buvo priteisti alimentai 150 eurų suma. Mokėdavo ir vaiko išlaikymą 57,92 eurų, o vėliau ir po 150 eurų. Buvo laikotarpių (datų nurodyti negali, neprisimena) kai nemokėdavo pinigų, nes niekur nedirbdavo. Neturėdavo pragyvenimo šaltinio. Tuo laikotarpiu, kai dirbdavo kiekvieną mėnesį mokėjo alimentus, pervesdavo į sąskaitą arba mokėdavo grynais pinigais. 2015 m. sausio 17 d. su J. išsiskyrė. Iki skyrybų gyveno kartu, pilnai išlaikė šeimą. Pranešime apie įtarimą nurodytas laikotarpis, kai jis neva nemokėjo J. G. vaiko išlaikymui, tačiau ji pati tuo metu niekur nedirbo, jis išlaikė ir ją. Ji dažnai prašo pinigų ne tik vaiko išlaikymui, bet ir daiktams, rūbams. Jai niekada neatsako, nuperka sūnui ir daiktus (telefoną, dviratį, ir pan.) bei apiperka (rūbus, batus). Per Kalėdas nupirko išmanųjį telefoną sūnui, nes jis paprašė dovanų, tačiau vėliau pasakė, kad mama iš jo telefoną paėmė ir atidavė savo broliui. Tai ne pirmas kartas, kai iš sūnaus paimami daiktai, kurios jam nuperka. Su J. tų dalykų nesiaiškina. Jai pateikus kokia pretenziją, ji uždraudžia bendrauti su vaiku. Su sūnumi bendrauja dažnai, beveik kiekvieną savaitgalį sūnus praleidžia pas jį. Visas vasaras praleidžia pas jo tėvus, nes jų santykiai yra geri. Sutinka, kad buvo laikotarpių, kad nemokėdavo alimentų. Su J. R. bendrauja labai minimaliai, vaikio klausimas. 2023 m. balandžio mėnesį J. pareiškė, kad turi mokėti jau 180 eurų. Tačiau jis mokėdavo po 150 eurų. 2023 gegužės mėnesį ji jam pranešė, kad alimentus siųstų į vaiko sąskaitą, kuria jam atsiuntė. Tačiau į vaiko sąskaitą pinigų nevedė. Alimentus mokėdavo pervedamas įvairias pinigų sumas. Jei sumos nesiekdavo iki 150 eurų, nupirkdavo vaikui daiktus, rūbus. Jam žinoma, kad valstybė mokėjo išmokas sūnaus išlaikymui. Kiek prisimena, pernai Sodra iš jo atskaičiavo vaiko išlaikymui, kokia sumą – neprisimena. Jis prisipažįsta, kad buvo laikotarpių, kai nemokėjo alimentų. Ar būtent tokiais laikotarpiais kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Sutinka šią sumą nurodytą pranešime apie įtarimą dalimis sumokėti (e. b. l. 233-236, 256-258).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytojos J. R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji su T. G. turi sūnų M. G.. T. G. turėdavo problemų su alkoholiu, jis išeidavo iš namų gyvendavo su kita moterimi, po kurio laiko vėl grįždavo namo. Nei jos, nei sūnaus jis neišlaikė. Į darbą ji išėjo po 3 savaičių gimus sūnui. T. G. tuo metu gyveno kartu su ja. Palikdavo jam vaiką, darbe sužinodavo, kad jis girtas. Turėdavo vaiką vežti savo motinai. T. G. šeimos neišlaikydavo, todėl mėnesį po sūnaus gimimo kreipėsi į teismą, dėl vaiko išlaikymo. 2014 m. birželio 3 d. teismas priteisė vaiko išlaikymui 57,92 eurų sumą. Kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu, antstoliui pavyko išieškoti iš T. G. per visus tuos metus keletą kartų. 2015 m. sausio 17 d. patikėdama T. G. pažadais ištekėjo už jo. 2017 m. rugsėjo 14 d. išsiskyrė. Kurį laiką dar gyvenant santuokoje T. G. dirbo užsienyje (tikslaus laikotarpio nepamena). Jam būnant užsienyje pragyvenimui pati siuntė jam pinigus, nes dar gyveno santuokoje. Jis įsidarbino, ji gavo kelis pavedimus vaiko išlaikymui, tačiau jis ir vėl nustojo mokėti. Kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo nes jau skyrėsi su T. G.. 2017 m. rugpjūčio 14 d. teismas priteisė jam mokėti alimentus vaiko išlaikymui 150 eurų. Kadangi jau kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu pagal 2014 m. birželio 3 d. teismo sprendimą, ir antstolis išieškojo tik kelias įmokas, todėl su teismo sprendimu 2017 m. rugsėjo 14 d. į antstolį nesikreipė, nes vėl turėtų mokėti antstoliui už išieškojimą. Per visus metus nuo 2014 metų T. G. kartais mokėdavo vaiko išlaikymą. Tačiau tai nebuvo priteista suma, t. y. 57,92 eurų. Mokėdavo įvairias sumas. Kartais pervedimai buvo atliekami iš kitų asmenų sąskaitų. T. G. nuo jų išskyrimo ne tik nemokėdavo alimentų, bet ir nedalyvaudavo vaiko auklėjime. Jis galėdavo paimti sūnų kartą, du per mėnesį, po to kuriam laikui, galėjo ir puse metu dingti su vaiku visiškai nebendrauti. T. G. tėvai rūpindavosi anūku, sūnus leisdavo ir vasaras pas senelius. Paskutinius metus iki kreipimosi į policiją T. G. visiškai nebendraudavo su sūnumi. Kai išsiskyrė, T. kartais nupirkdavo sūnui rūbus, daiktus. Tačiau tai būdavo labai retai, kartą du į metus. Jam nesakė, kad kreipsis į policiją, nes metus laiko su juo nekontaktavo. Jis buvo dingęs nebendravo ir sūnumi. T. G. atsirado sūnaus gyvenime po parašyto pareiškimo dėl alimentų nemokėjimo. 2023 gegužės 4 d. buvo sūnaus gimtadienis. Sūnus važiavo su T. G. pas jo tėvus. Prašė T. G., esant galimybei, nupirktu sūnui telefoną. Tačiau sūnui telefono taip ir nenupirko, sūnus negavo jokių dovanų nei nuo tėvo, nei nuo senelių. 2023 gegužės pabaigoje T. G. jai paskambino, jie susitiko prie degalinės. Jis jai davė 150 eurų grynais pinigais. Ji pasakė, kad parašys raštelį, kad gavo iš jo pinigus, kaip alimentus vaikui. T. G. atsakė, kad tai ne alimentai, o pramogoms jai su sūnumi, kad alimentus perves, tačiau nepervedė. 2023 balandžio mėnesį alimentus už T. G. jai pervedė jo brolis. T. G. susitikimo metu minėjo, kad jis turi problemų su VMI. Dagiau jokių grynų pinigų, daiktų, ar paslaugų iš T. G. pusės vaiko išlaikymui nebuvo. Kiekvienais metais, kai reikėdavo vaiką išleisti į mokyklą, išleistuvėms, repetitoriams (nes sūnui sunkiai sekasi su mokslais) T. G. prašydavo prisidėti, tačiau jis niekada jai nepadėdavo. T. G. yra jai pasakęs, kad jis tyčia nemokės jai alimentų, kad neturėtų pinigų savo grožio reikmėms ir kol gyvens su savo dabartiniu vyru (e. b. l. 40-43, 44-47).

2023 m. birželio 26 d. Akistatos protokolu nustatyta, kad T. G. iš dalies sutiko su J. R. parodymais, kad kartais nupirkdavo sūnui rūbus, kai paprašydavo. Tačiau neprisidėdavo pinigais nei išleidžiant sūnų į mokyklą, nei tuo labiau repetitoriams, nes apie tai girdi pirmą kartą. Sutiko, kad nemokėjo alimentus kiekvieną mėnesį. Supranta, kad netinkamai elgiasi ir pasižada mokėti alimentus kiekvieną mėnesį (e. b. l. 51-55).

2017 m. rugpjūčio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. įsakymu civilinėje byloje iš T. G. nepilnamečio sūnaus M. G. naudai priteistas kasmėnesinis materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 57,92 eurų kas mėnesį nebeatitinka vaiko interesų ir yra didintinas. T. G. įsipareigoja nuo 2017 m. balandžio 1 d. teikti nepilnamečio sūnaus M. G. naudai Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą kasmėnesinį materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 eurų, iki sūnus taps pilnamečiu (e. b. l. 60-66).

2023m. kovo 16 d. antstolio N. A. pažyma apie vykdymo eigą nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl priteisto materialinio išlaikymo (po 200.00 litų/ 57,92 eurų) M. G.. Vykdomojo proceso metu pagal vykdomąjį dokumentą antstolis išieškotojo naudai išieškojo: 2018 m. balandžio 12 d. - 111,82 eurų, 2018 m. lapkričio 19 d. - 86,41 eurų, 2022 m. kovo 28 d. – 150,00 eurų (e. b. l. 162-164).

J. R. pateiktais banko DNB sąskaitos išrašais už 2014 m., 2015 m., 2016, 2017 m., Luminor banko sąskaitos išrašais 2018 m. nustatyta, kad 2019 iki vasario 5 d., 2021, 2022, 2023 m. iki kovo 24 d. nustatyta, kad T. G. vaiko išlaikymo po 57,92 eurų nemokėjo: nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. spalio 1 d., nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. Vaiko išlaikymo po 150 eurų nemokėjo: nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. spalio 1 d., nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d., nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d., nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (e. b. l. 76-160).

Sodros duomenų bazės išrašu nustatyta, kad T. G. laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. T. G. vykdė individualią veiklą. Nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. spalio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2016 m. liepos 3 d. T. G. įsigijo verslo liudijimą. Nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. sausio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. birželio 20 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. spalio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2018 m. spalio 16 d. T. G. vykdo individualią veiklą. Nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2022 m. vasario 1 d. įsteigė mažąja bendriją MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 165-167).

2023 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu nustatyta, kad Mokesčių administratorius 2023 m. gegužės 9 d. duomenimis neturi informacijos apie MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas ir vykdomą veiklą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 9 d., nes MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2022 ir 2023 metus (e. b. l. 179-180).

2023 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu nustatyta, kad T. G. vykdant individualią veiklą ir įsigyjant verslo liudijimą, laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gegužės 7 d., nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2016 m. liepos 2 d., nuo 2018 m. spalio 16 d., deklaravo pajamas tik už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 4999,00 eurų sumą (e. b. l. 189).

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau pažymėtina ir tai, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas <...>), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo T. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais sutiko (e. b. l. 301-303).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo T. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant T. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, teistumas neišnykęs (e. b. l. 311-317), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 16 d. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, paskirtos baudos nesumokėtos (e. b. l. 276-285), dirbant MG „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 286), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (e. b. l. 291-292).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų bausmę prokurorės prašomam terminui, kuris yra artimas įstatymo nustatytos viešųjų darbų bausmės trukmės vidurkiui (BK 46 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų, išdirbant 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. G. galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų, išdirbant 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.