- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1088/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Willenbrock Baltic“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1962-125/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Willenbrock Baltic“ dėl įsiskolinimo ir kompensacijos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2007 m. kovo 20 d. tarp UAB „Koralita“ ir UAB „Willenbrock Baltic“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas už 93 220 Lt ieškovui pardavė ir 2007 m. kovo 23 d. bei 2007 m. birželio 26 d. aktais perdavė naudotą dyzelinį autokrautuvą „Linde H35D-03/351“ ir griebtuvą „Kaup T409“, o ieškovas 2007 m. kovo 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. pavedimais atsakovui sumokėjo dalį kainos – 23 983 Lt, o likusių pinigų nesumokėjo. 2008 m. balandžio 17 d. aktu ieškovas anksčiau minėtus daiktus grąžino atsakovui, kuris 2008 m. balandžio 30 d. pranešė, kad remiantis sutarties 6.4 p. vienašališkai nutraukia sutartį, pasilieka sau 15 proc. dydžio sumokėtą avansą, o taip pat nurodė, kad ieškovas turi atlyginti nuostolius – 2 796,60 Lt delspinigių (0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, bet ne daugiau kaip 3 proc. prekių kainos). Ieškovas 2008 m. birželio 3 d. raštu Nr. 232 su sutarties nutraukimu sutiko, o grąžintiną 23 983 Lt sumą įskaitė su priešpriešiniais įsiskolinimais atsakovui - 11 355,65 Lt, o likusią sumą atsakovui paliko kaip kompensaciją už patirtus nepatogumus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Koralita“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 20 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Koralita“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Willenbrock Baltic“ sudarytą įskaitymą, kuriuo ieškovo atsakovui sumokėta 23 983 Lt suma įskaityta kaip 11 355,65 Lt skolos už suteiktas paslaugas padengimas, o likusi suma pripažinta kaip kompensacija, bei taikyti restituciją. Nurodė, kad pagal Sutarties 6.4 punktą atsakovas turėjo teisę pasilikti tik 10 proc. (9 322 Lt) sumą. Ieškovo tuometinė direktorė 2008 m. birželio 3 d. raštu pranešė atsakovui, kad sumokėtą 23 983 Lt sumą įskaito su 11 355,65 Lt įsiskolinimu atsakovui už suteiktas paslaugas, o likusią sumą atsakovui palieka kaip kompensaciją, tačiau, ieškovo nuomone, šis sandoris yra neteisėtas, pažeidžia ieškovo kreditorių teises (CK 6.66 str.), prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.). Pažymėjo, kad ieškovas tokio sandorio sudaryti neprivalėjo, iš esmės tuo metu jau buvo nemokus ir ginčijamu sandoriu vienam iš kreditorių suteikė pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius, tokiu būdu pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nurodė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovo finansinė padėtis yra sunki, nes jis nesumokėjo pagal 2007 m. spalio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už nupirktą techniką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas 2007 m. kovo 23 d. bei 2007 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo tik 23 983 Lt ir pažeidė sutarties 6.2, 6.3, 6.4 punktus, todėl atsakovas turėjo teisę pasilikti 10 proc. kainos dydžio (9 322 Lt) avansą bei reikalauti netesybų – 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki sutarties nutraukimo bei daikto grąžinimo, bet ne daugiau kaip 3 proc. daikto kainos – 2 796,60 Lt ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovas su tuo sutiko ir iš sumokėtos 23 983 Lt sumos atsakovui paliko 9 322 Lt avansą bei 2 796,60 Lt delspinigių, likusia 11 864,40 Lt suma buvo įskaitytas atsakovo priešpriešinis 11 355,65 Lt sumos reikalavimas, o likutis – 508,75 Lt – palikti kitiems atsakovo nuostoliams padengti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas gana ilgą laiką naudojosi atsakovo nuosavybe, iš to gavo naudos bei amortizavo (nuvertino) atsakovo turtą, o sutarties nutraukimo ir įskaitymo padarymo metu (2008 m. balandžio 30 d. bei 2008 m. birželio 3 d.) atsakovas negalėjo žinoti apie priešbankrotinę ieškovo būseną bei galimą nemokumą, nes tuo metu atsakovui buvo prieinamas tik ieškovo 2007 m. balansas, registruotas VĮ Registrų centre. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamo 2008 m. birželio 3 d. sandorio sudarymo metu atsakovas, neprieštaraudamas ieškovo pareikštam įskaitymui (pagal LR CK 6.131 str. 1 d. tam užtenka ieškovo pareiškimo), buvo nesąžiningas ir yra LR CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos. Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo ne tik įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai šalių reikalavimai, bet ir ieškovas sutiko su atsakovo reikalavimu atlyginti nuostolius, negrąžinant ieškovui jo sumokėtų sumų už naudojimąsi atsakovo turtu, o ieškovas šio sandorio neskundžia.
Be to, Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad ieškinys atmestinas kaip pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (LR CPK 178 str., LR CK 1.126 str., 1.131 str., 6.66 str. 3 d.), nes įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2008 m. gruodžio 17 d., o ieškinys pareikštas tik 2011 m. liepos 21 d., tai yra nuo bankrutuojančios įmonės dokumentų perėmimo praėjus daugiau kaip 2 metams ir 7 mėnesiams ir toks termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti praleidimas yra nepateisinamas administratorės vykdomu nemažos apimties darbu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Koralita“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti praleistą vienerių metų senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.), nes tokios aplinkybės kaip sudėtinga bankroto procedūra (inicijuojami nuolatiniai procesai dėl bankroto administratoriaus veiksmų, dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo) yra reikšmingos nagrinėjant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, o pareikštu ieškiniu siekiama ginti viešąjį interesą.
2. Sprendime teismas pasisakė tik dėl ieškovo reikalavimų CK 6.66 straipsnio pagrindu, o dėl reikalavimų CK 1.80 straipsnio pagrindu nepasisakė. Tuo tarpu į bylą yra pateikti įrodymai, kad UAB „Koralita“ 2008 m. birželio 3 d. vienu metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaitymams, todėl jie turėjo būti vykdomi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, kurios nesilaikymas pažeidė kitų kreditorių interesus (VSDFV ir VMI tuo metu jau vykdė išieškojimus iš UAB „Koralita“).
3. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui perduoti krautuvas ir griebtuvas buvo naudojami, kokios būklės jie priimti ir kokios grąžinti, o taip pat kad ieškovas gavo iš minėto turto naudos (CPK 14 str. 2 d.).
Atsiliepimas
4. Atsakovas, teigdamas, kad prieš skolos ir kompensacijos įskaitymą jam buvo prieinami tik 2007 metų UAB „Koralita“ finansinės atskaitomybės dokumentai, patvirtino, kad jam buvo žinoma UAB „Koralita“ priešbankrotinė situacija sandorio sudarymo metu.
5. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimas yra pareikštas dėl visų su ginčijamu įskaitymu susijusių aplinkybių – ir dėl skolos įskaitymo, ir dėl kompensacijos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Willenbrock Baltic“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.) buvo praleistas dėl BUAB „Koralita“ administratoriaus nesugebėjimo tinkamai atlikti savo pareigas, kas negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ginčydamas 2008 m. birželio 3 d. ieškovo bei atsakovo atliktą skolos ir kompensavimo įskaitymą, bankroto administratorius įrodinėjo vien tik actio Pauliana sąlygų egzistavimą ir argumentų, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms ginčijamas sandoris neva prieštarauja, išvis nepateikė. Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nepatenka į Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo reguliavimo sferą, įskaitymas vyko iki bankroto bylos iškėlimo, o įskaitymo negaliojimo ar jo draudimo aplinkybių nebuvo (CK 6.131 str. 2 d, 6.134 str.). Byloje esantys įrodymai buvo pakankami teismui padaryti išvadą, jog ieškovas, gavęs atsakovo perduotas prekes, jomis naudojosi, amortizavo ir gavo naudos. Įskaitymas yra vienašalis sandoris ir kita šalis negali šio pareiškimo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nedavė sutikimo, o CK 6.140 straipsnis įtvirtina galimybę atlikti įskaitymą netgi kai skolininkas tampa nemokus. Be to, dėl ginčijamo sandorio sudarymo ieškovo turtinė padėtis ir mokumas nekito, nes 23 983 Lt suma sumažindamas atsakovo debitorinį įsiskolinimą, ieškovas tuo pat metu analogiška 23 983 Lt suma sumažino savo skolą atsakovui kaip kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamuoju atveju skundą padavė tik ieškovas, todėl byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.
Atmetus ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas reikalavimą pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą, nustatytą actio Pauliana reikalavimams reikšti, o jo praleidimo priežastis teismas nelaikė svarbiomis. Nesutikdamas su tokia išvada apeliantas nurodo, kad tokios aplinkybės kaip sudėtinga bankroto procedūra, kuomet bankroto byloje yra inicijuojami nuolatiniai procesai dėl bankroto administratoriaus veiksmų dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, yra reikšmingos nagrinėjant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Tačiau nurodytos aplinkybės, o taip pat pirmosios instancijos teismui kaip pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą nurodytos didelės dokumentų ir sandorių apimtys, papildomų klausimų, susijusių su sandorių vykdymu, derinimas su bankrutuojančios įmonės paslaugų tiekėjais, yra įprastinis bankrutuojančios įmonės administratoriaus darbas ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms gali būti vertinamos kaip svarbios priežastys ieškinio senaties terminui atnaujinti. Tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju ieškinio senaties terminas buvo praleistas daugiau negu 2 metus ir 7 mėnesius ir toks esminis senaties termino praleidimas negali būti pateisinamas, kaip tai bando daryti apeliantas, vien dideliu darbo krūviu, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas bei apibrėžtumas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas tiek actio Pauliana (CK 6.66 str.), tiek ir CK 1.80 straipsnio teisiniais pagrindais, o ieškinio senaties terminas pastarajam reikalavimui pareikšti nėra praleistas. Reikšdamas reikalavimą CK 1.80 straipsnio pagrindu ieškovas nurodė, kad jo ginčijamas įskaitymas prieštaravo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatoms. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką įskaitymo atveju, kai nėra atliekami mokėjimai nei grynaisiais pinigais, nei pinigų pervedimas, paminėto įstatymo nuostatos nėra taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-314/2008).
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalys reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl kolegija dėl kitų apelianto argumentų nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jis patyrė 1936 Lt teisinės pagalbos išlaidų (113 – 114 b. l.), tačiau atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), šios iš ieškovo priteistinos išlaidos mažintinos iki 1200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ (į. k. 300050522) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Willenbrock Baltic“ (į. k. 300638080) 1200 Lt advokatės pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginti.