- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-445-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03119-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Asmodas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Asmodas“ dėl reikalavimo pašalinti parduoto daikto trūkumus arba grąžinti sumokėtą kainą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė įpareigoti atsakovę UAB „Asmodas“ neatlygintinai pašalinti pagal 2016 m. gegužės 17 d. lauko durų užsakymą – sutartį Nr. 05/17 MAR (toliau – Sutartis) pagamintų ir sumontuotų durų trūkumus arba priteisti sumokėtą kainą – 2 892,56 Eur. Nurodė, kad atsakovės pagamintos durys yra nekokybiškos, nes praleidžia drėgmę iš lauko, vidinė durų pusė rasoja, deformavosi durų apdaila. Pažymėjo, kad ieškovas kreipimusi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą inicijavo vartojimo ginčą, kurio metu tarnyba nustatė, jog durų iš vidinės pusės dalies apdailos skydai yra deformuoti, durų furnitūra surudijusi, neatitinka kokybinių rodiklių, kurių vartotojas galėjo protingai tikėtis (b. l. 16-18).
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Asmodas“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal atsakovės buveinę arba Klaipėdos rajono rūmams pagal sutarties įvykdymo vietą, skirti ieškovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisiant atsakovei. Atsakovė nurodė, kad ieškovas duris įsigijo kaip ūkininkas, ką patvirtina sutartyje nurodyta pastaba, jog sąskaita turi būti išrašyta ūkininkui, taip pat Atliktų darbų aktas, kuriame nurodomas ieškovo, kaip ūkininko PVM kodas, VMI išrašas apie PVM mokėtoją. Tokiu būdu išrašant sąskaitą buvo taikomas atvirkštinis PVM, todėl ieškovas sumokėjo atsakovei tik prekės kainą be PVM. Atsakovės teigimu, ieškovas Sutartį sudarė ir duris užsakė ne asmeniniais tikslais, todėl jis nelaikytinas vartotoju ir negalėjo reikšti ieškinio pagal savo gyvenamąją vietą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodyti kokybės trūkumai atsirado praėjus Sutartyje nurodytam garantiniam terminui, todėl ieškinio reikalavimai pašalinti kokybės trūkumus arba grąžinti sumokėtus pinigus yra akivaizdžiai nepagrįsti (b. l. 24-26).
Šalies argumentai
3. Ieškovas pareiškime dėl nuomonės pateikimo nurodė, kad jis turi būti pripažintas vartotoju, turinčiu teisę pasirinkti, kokiam teismui paduoti ieškinį. Pažymėjo, kad jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, jis yra vartotojas ir turi gauti atitinkamą teisinę apsaugą. Ieškovo teigimu, durys, kurias pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovui pagaminti ir sumontuoti, buvo skirtos ieškovo gyvenamajam namui ir ieškovo šeimos poreikiams bei nėra susiję su ieškovo vykdoma ūkininko veikla. Be to, ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusiai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai taip pat nebuvo kilę abejonių dėl ieškovo kaip vartotojo statuso (b. l. 47-48).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Asmodas“ prašymą tenkino ir perdavė civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas, pasinaudodamas tuo, jog yra PVM mokėtojas ir už įsigytas duris nesumokėdamas PVM mokesčio valstybei, deklaravo, kad duris įsigijo savo vykdomai ekonominei veiklai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų kaip fizinis asmuo sumokėjęs valstybei tokiu atveju privalomą mokėti PVM. Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o namas, į kurį buvo sumontuotos durys, neįrengtas iki šiol, todėl jo naudojimo paskirtis gali būti tik preziumuojama ir bet kada gali keistis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra fizinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, todėl užbaigtas statyti namas gali būti naudojamas ne šeimos gyvenimui, bet ekonominės veiklos vykdymui. Teismas konstatavo, kad Sutartį ieškovas sudarė kaip ūkininkas, todėl sprendė, kad Sutartis negali būti traktuojama kaip sudaryta su vartotoju, kuris turi teisę pasirinkti teismingumą pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, jis yra vartotojas ir turi gauti atitinkamą teisinę apsaugą. Aplinkybė, kad pastatas, kuriame buvo sumontuotos ginčo durys, yra gyvenamasis namas, patvirtina išduotas statybos leidimas, statinio projektas. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas ieškovo šeimos gyvenimui. Šį faktą patvirtina sąskaitos už atliekų tvarkymą, sunaudotą šaltą vandenį, internetinės televizijos paslaugas ir kt. Šis pastatas nėra naudojamas ieškovo ūkinei veiklai, nes jis veiklą vykdo Kalvarijos savivaldybėje, kur yra registruotas ūkininko ūkis. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė, kad aplinkybė, jog už ginčo duris nėra sumokėtas PVM, savaime nelemia pastato gyvenamosios paskirties ir tuo pačiu teisinių santykių kvalifikavimo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė UAB „Asmodas“ prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas Sutartį sudarė ir prekes įsigijo ne kaip vartotojas, o kaip ūkininkas. Informaciją, kad durys perkamos ieškovo, kaip ūkininko, ir visus būtinus jo, kaip ūkininko, rekvizitus sutarčiai sudaryti ir sąskaitai išrašyti pateikė būtent ieškovas, kartu nurodydamas, jog PVM sąskaita – faktūra turi būti išrašyta ūkininkui A. M., PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovei nebuvo jokio pagrindo netikėti ieškovo nurodytais duomenimis. Ieškovas, nesumokėdamas PVM mokesčio, pripažino, kad duris įgyja kaip PVM mokėtojas, kuriam vadovaujantis PVMĮ 96 straipsniu taikomas atvirkštinis PVM, t. y. kai PVM į valstybės biudžetą privalo sumokėti ar turi teisę atskaityti pirkėjas. Be to, teismas buvo įpareigojęs pateikti ieškovą informaciją, ar PVM pagal šią sąskaitą buvo atskaitytas ar sumokėtas, tačiau ieškovas tokios informacijos nepateikė.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad durys buvo skirtos ieškovo šeimos poreikiams tenkinti. Ūkininkui priklausantis gyvenamasis namas gali būti ūkininko sodyba (Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl vien aplinkybė, kad durys turėjo būti įrengtos gyvenamajame name, nesudarė atsakovei pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovas prekę įgyja kaip ūkininkas.
7.3. Ieškovas atskirajame skunde nurodo argumentus, kad durys buvo įgytos tikslu jas įrengti jo gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), o kaip to įrodymą pateikė įvairias sutartis su komunalinių ir kitų paslaugų teikėjais. Atsakovė pažymi, kad net teismui vertinant, jog ieškovas sutartį sudarė kaip vartotojas, ieškinys turėjo būti pareikštas pagal jo gyvenamąją vietą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, o ne Marijampolės apylinkės teismui. Sutartyje ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), kuri atitinka durų pristatymo adresą (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad šiuo adresu yra ieškovo gyvenamoji vieta, o ne ieškinyje nurodomas (duomenys neskelbtini). Ieškovas atskirajame skunde šį adresą pripažįsta kaip savo ūkininko ūkinės veiklos adresą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. kovo 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimą, 2015 m. balandžio 15 d. sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktą, Sąskaitą – faktūrą VLs Nr. 049, AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygas, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą, UAB „Balticum TV“ pranešimą, „UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų tiekimo sutartį, Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-30, 2018-05-31, 2018-08-31 mokomuosius pranešimus (b. l. 63-94). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pažymi, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie įrodymai yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, sprendžiant teismingumo klausimą, todėl prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2016 m. gegužės 17 d. sudarė lauko durų užsakymą – sutartį Nr. 05/17 MAR (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė UAB „Asmodas” įsipareigojo ieškovui A. M. pagaminti lauko duris, jas pristatyti bei sumontuoti, o ieškovas įsipareigojo už jas atsiskaityti. Sutarties skiltyje „pastaba“ nurodyta – „A. M., ūkininkas, (duomenys neskelbtini)“. Sutartyje nustatyta, kad durų kaina – 3500 Eur, o be PVM – 2900,82 Eur (b. l. 4). Pagal viešus VMI duomenis, A. M. yra PVM mokėtojas, vykdo individualią veiklą, jo PVM mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
14. Pagal 2016 m. liepos 27 d. UAB „Asmodas“ Atliktų darbų aktą, pirkėjas A. M. už duris ir jų montavimą turėjo sumokėti 3500 Eur arba 2892,56 Eur be PVM. Atliktų darbų akte nurodyta, kad taikomas atvirkštinis apmokestinimas pagal PVMĮ 96 straipsnį (b. l. 27). Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad A. M. už duris ir jų montavimą sumokėjo UAB „Asmodas“ iš viso 2892,56 Eur, t. y. apmokėjimą įvykdė kaip ūkininkas, kuriam taikomas atvirkštinis apmokestinimas, todėl turtą įgijo ūkininko ūkio vardu (b. l. 35-36).
15. Apeliacinės instancijos teismas iš Gyventojų registro duomenų nustatė, kad A. M. registruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ūkininko ūkis registruotas adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 73).
16. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018 m. liepos 25 d. nutarimu A. M. reikalavimą neatlygintinai pašalinti durų trūkumus atmetė. Komisija sprendė, kad vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo nėra įmanoma tinkamai įgyvendinti, nes durų deformacijai turi įtakos nebaigta namo vidaus apdaila – nepakankamas namo vėdinimas ir nebaigti darbai, todėl duris suremontavus, šie veiksniai toliau neigiamai veiks duris ir nebus pasiekti visi vartotojo norimi rezultatai (b. l. 10).
Dėl teismingumo
17. Pagal CPK 29 straipsnį, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais (CK 2.4 straipsnio 2 dalis), o vartotoju yra laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškina, kad tuo atveju, kai ūkininkas sudaro prekių ar paslaugų įsigijimo sutartį, jos kvalifikavimui būtina nustatyti, kokiu tikslu prekės ar paslaugos yra įsigytos – ūkinei veiklai ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis negali būti laikomas vartotoju. Atitinkamai – jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, jis yra vartotojas ir turi gauti atitinkamą teisinę apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus <...>, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai bei apskaičiuotą PVM, kai PVM už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, per mokestinį laikotarpį išskaitytos PVM sumos, kurias pagal šio straipsnio nuostatas privalo sumokėti į biudžetą prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), įtraukiamos į pirkėjo (kliento) to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM.
21. VMI 2015 m. spalio 20 d. raštu „Dėl atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymo statybos darbams“ išaiškino, kad <...> atvirkštinis PVM netaikomas fiziniams asmenims (pvz., advokatams, notarams, individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims ir pan.), kurie ekonominės veiklos vykdymo tikslais yra įsiregistravę PVM mokėtojais, tačiau statybos darbus įsigyja (užsako) savo asmeniniams tikslams, veikdami kaip privatūs asmenys (pvz., savo gyvenamojo mano statybai), t. y. jų sudaromi sandoriai dėl statybos darbų įsigijimo nėra susiję su vykdoma ekonomine veikla. <...> Jeigu šie fiziniai asmenys, įsigydami statybos darbus, paslaugų teikėjui nurodė savo PVM mokėtojo kodą, jiems atsiranda prievolė atvirkštiniu būdu apskaičiuoti įsigytų statybos darbų pardavimo PVM.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentą, kad pastatas, kuriame buvo sumontuotos ginčo durys, yra gyvenamasis ir naudojamas šeimos poreikiams bei atsižvelgdamas į pateiktas sąskaitas už atliekų tvarkymą, sunaudotą šaltą vandenį, sprendžia, kad šie įrodymai patvirtina, jog duris ūkininkas A. M. įsigijo siekdamas patenkinti privačius poreikius – įmontuoti duris į gyvenamąjį namą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors durų įsigijimas yra nesusijęs su A. M. verslu – ūkiu, šie ieškovo veiksmai pagrindžia, kad Sutartį dėl durų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo su atsakove UAB „Asmodas“ ieškovas sudarė kaip ūkininkas, o ne kaip vartotojas: 1) A. M. atsakovei nurodė savo kaip ūkininko PVM mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini); 2) sumokėjo atsakovei kainą už pagamintas ir sumontuotas duris be PVM mokesčio, t. y. 2892,56 Eur; 3) A. M. atsakovei nurodė adresą (duomenys neskelbtini), t. y. adresą, kur buvo montuojamos ginčo durys, nors jo registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); 4) nepateikė įrodymų, kad valstybei yra sumokėjęs PVM mokestį už pagamintas duris ir jų montavimą (CPK 178 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, atsakovei pateikdamas informaciją, kad yra ūkininkas, nurodydamas savo PVM mokėtojo kodą, nesumokėdamas ieškovei PVM mokesčio, elgėsi kaip ūkininkas, o ne kaip vartotojas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas kaip vartotojas turi teisę pasirinkti teismingumą pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui pateikus atsakovei PVM mokėtojo kodą ir PVM mokesčio nesumokėjus, jam atsirado prievolė atvirkštiniu būdu apskaičiuoti įsigytų darbų ir prekių pardavimo PVM bei jį sumokėti valstybei PVMĮ 96 straipsnio tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų dėl PVM sumokėjimo atsakovei ar valstybei ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
24. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumo nustatymą, teisingai sprendė, kad byla yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovei bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą nepriteisia.
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos 5,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, iš ieškovo priteistinos 5,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,63 Eur (penkis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.