Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-8753-934/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
2-8753-934/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02923-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
BAB bankas Snoras
Atsakovas
V. Š., M. J.
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8753-934/2013
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-02923-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 63.3., 116.5.1., 116.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas Snoras ieškinį atsakovams V. Š. ir M. J. (Š.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BAB bankas Snoras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5695,33 eurų skolą (4633,64 eurų negrąžintos paskolos, 514,62 eurų palūkanų, 545,91 eurų delspinigių, 1,16 eurų komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą atsakovams), 14 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2013-02-15 ir 2013-03-20, procesinius dokumentus atsakovai priėmė asmeniškai. Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovais 2010-11-02 sudarė Klasikinę vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101102L996245 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovams suteikė 5792 eurų paskolą (b. l. 5-8). Už suteiktą paskolą Sutartyje nustatyta metų palūkanų norma - 12 proc., delspinigių norma – 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, taip pat šalys susitarė, jog paskolos grąžinimo data 2015-11-02, mėnesio įmoka 96,53 eurų, mėnesio įmokos mokėjimo diena – 15. Atsakovai netinkamai vykdė paimto paskolos dalinio grąžinimo Sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl 2012-07-12 ieškovas atsakovui išsiuntė pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo bei 2012-10-31 raštą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, reikalaudamas pašalinti pažeidimus iki 2012-12-07, tačiau atsakovai šio reikalavimo neįvykdė (b.l. 9-10). Ieškovas 2012-12-07 sprendimu vienašališkai nutraukė su atsakovais sudarytą paskolos sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Paskolos sutarties dalyko, t. y. pinigų, perdavimą atsakovui įrodo sąskaitos išrašas (b.l. 8), patvirtinantis, kad ieškovas suteikė atsakovams paskolą 5792,00 eurų sumai, atsakovams atsirado pareiga gautą paskolą grąžinti šalių sutartyje nustatytu būdu, t.y. dalimis, kas mėnesį darant 96,53 eurų įmokas į ieškovo banko sąskaitą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovai savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir kelis mėnesius iš eilės nedarė įmokų, tai ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4633,64 eurų negrąžintos paskolos, 514,62 eurų palūkanų, 1,16 eurų komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą atsakovams pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870, 6.873, 6.874 straipsniai).

CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Pagal Sutarties specialiosios dalies 2.6 punkto sąlygas atsakovai, laiku nesumokėję nustatytos sumos, įsipareigojo mokėti 0,1 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 545,91 eurų delspinigių. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieškovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovai yra vartotojai, kurie vartojimo kredito sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t.y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 0,02 % nuo negrąžintos sumos per dieną, kas sudaro 109,18 eurų. Pažymėtina, kad ieškovas, vykdydamas paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams. Įvertinus nustatytas aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovų priteistina solidariai 109,18 eurų delspinigių.

Ieškovas, remdamasis Sutarties specialiosios dalies 2.2 punkto ir bendrosios dalies 8.12 punkto sąlygomis, taip pat prašo iš atsakovų priteisti 14 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 3).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmenine skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palūkanas, turi būti sistemiškai taikoma su CK 6.210 straipsniu, nustatančiu palūkanų dydį. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010), jos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką bei į tai, kad ši sutartis yra sudaryta tarp fizinių asmenų ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), kuriam nei paskolos sutarties, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu bankrotinė situacija, suponuojanti viešąjį interesą ginti jo kreditorius, dar nebuvo aktuali, šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, t. y. tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui, paskola suteikta atsakovams šeimos vartojamiesiems poreikiams tenkinti, daro išvadą, kad prašomos priteisti procesinės 14 procentų dydžio metinės palūkanos už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pernelyg didelės, todėl jos sumažintinos iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistinos solidariai 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 5258,60 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-01-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 590,00 Lt žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovų priteistina iš viso 13,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (b.l. 1), t. y. po 6,77 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. J. (Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), 4633,64 eurų negrąžintos paskolos, 514,62 eurų palūkanų, 109,18 eurų delspinigių, 1,16 eurų komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą atsakovams, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5258,60 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BAB bankas Snoras, juridinio asmens kodas 112025973, naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. J. (Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 590,00 Lt, t.y. po 295,00 Lt iš kiekvieno atsakovo, žyminio mokesčio bei 13,54 Lt, t.y. po 6,77 Lt iš kiekvieno atsakovo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovų skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 111 straipsnio ir LR CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza