- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-317-360-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00647-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- T. B.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2013-07-25 iki 2013-07-26. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos. Bausmę atlikti paskirta pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteistas už tai, kad 2013-07-24, apie 16 val. Kauno miesto autobusų stotyje, tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 2,360 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią su savimi laikė ir gabeno autobusu „Setra“, valst. (duomenys neskelbtini) iki 2013-07-24, 23 val., kol Šilutės autobusų stotyje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad dėl nusikaltimo prisipažino visiškai. Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ iki 20 g metamfetamino kiekis yra laikomas nedideliu, o pas jį buvo rasta tik 2,36 g šios medžiagos, kurią naudojo tik savo poreikiams. Nuteistojo manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes, bausmė turėjo būti švelnesnė. Pažymi, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl keletą kartų kreipėsi į Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrą, kuriame norėjo savo noru gydytis metadonu, kuris slopina abstinencijos būseną, tačiau gydytis jo nepriėmė. Buvo išrašytas receptas vaistams „Subutex", tačiau vaistinėje jų nepardavė ir paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo" pagal receptą juos išduoti ar parduoti draudžiama. Pasak nuteistojo, jam nebuvo suteikta galimybė pradėti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.
Akcentuoja, jog išėjus iš įkalinimo įstaigos nepadarė jokios nusikalstamos veikos, kuri būtų sunkinamoji aplinkybė priimant sprendimą. Kadangi jam nebuvo suteiktas gydymas ir jis negalėjo pakelti abstinencijos būsenos, jis įsigijo narkotinių medžiagų. Savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis T. B. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdamas T. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.
T. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. T. B. nedirba, anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas neigiamai, nusikalto praėjus neilgam laikotarpiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Kadangi nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu, tai pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusikaltimų recidyvu, nuteistasis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistajam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepadarė, nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų.
Už nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., yra baudžiama – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas T. B. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi BK 259 str. 1 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Byloje nustatyta viena T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nustatydamas bausmės dydį T. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jo asmenybę ir skyrė mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, dydžio bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo jos dar labiau švelninti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistojo T. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, negali būti vertinamos kaip išimtinės ir neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti dar labiau sumažinus skundžiamu nuosprendžiu T. B. paskirtą bausmę. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.