Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaunas, teista:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį po 10 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 10 valandų visuomenės labui;

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2025 m. vasario 10 d., apie 06.39 val., viešoje vietoje, ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto su šeimos nariu sutuoktiniu R. S. metu, rankų pirštų nagais griebė R. S. už veido, tampė už striukės ir striukės gobtuvo, padarydama jam odos nubrozdinimus dešiniame skruoste–žande, kairiame–žande, dešinėje plaštakoje, t. y. sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip kitaip smurtaudama savo šeimos nariui sutuoktiniui R. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji G. J. kalta prisipažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad su R. S. kartu yra 7 metai, 2 metai santuokoje, turi sūnų iš kitos santuokos, jis gyvena su ja, tačiau kadangi konflikto namie nebuvo, vaikas nieko nematė. 2025 m. vasario 10 d. anksti ryte, jos vyras R. S. nuėjo į autobusų stotelę, nes jam reikėjo važiuoti į darbą. Ji jam paskambino ir neneigia, kad galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau norėjo išaiškinti dėl kaimynų, kurie nuolatos vartoja alkoholį ir trukdo ilsėtis. Tada nusprendė, kad jiems reikia pasikalbėti ir atėjo pas jį į autobusų stotelę, ten jie normaliai šnekėjosi apie tai, kad jis galėtų nueiti pas kaimynus ir su jais pasišnekėti, kadangi ji moteris ir neis aiškintis pas girtus kaimynus. Tada po šitų jos žodžių kaip tik atvažinėjo jo autobusas, ji jam pasakė, kad jiems reikia išsiaiškinti ir lai jis sėda į sekantį autobusą, bet jis atsisakė ir pradėjo eiti link autobuso, tada ji jį sugriebė už striukės, galimai gobtuvo, ir greičiausiai truktelėjo jį, kad jį sustabdyti, šio timptelėjimo metu ji jam apdraskė kaklą, tada jis atsisuko ir su kažkurios rankos pirštu jai dūrė į kairę akį, dėl ko vėliau jai aplink akį atsirado mėlynė. Tada ji gindamasi jam su abiejų rankų nagais apdraskė veidą, o jis ją sugriebęs už rankų riešų, dėl ko vėliau liko mėlynė ant dešinės rankos riešo išorės, pastūmė bei trenkė kumščiu į krūtinės ląstą. Kaip galėjo būti apdraskyta jo ranka ji neprisimena, tačiau taip galėjo nutikti kažkuriuo metu kol ji su R. S. stumdėsi. Tuo metu kai jis sukišo pirštą jai į akį jautė fizinį skausmą, medikai ją įvykio vietoje apžiūrėjo, pasakė, kad jai yra mėlynė, rekomendavo nusipirkti tepalo. R. S. turi problemų su pykčiu, jis lankęsis pas neurologą, kuris nurodė, kad jam bus problemų su pykčio valdymu bei rekomendavo lankytis pas psichiatrą, tai ne pirmasis jų konfliktas, kažkada jai yra trenkęs iš kumščio į galvą, tačiau tada į policiją nesikreipė, pagyveno kelias dienas atskirai ir susitaikė. Kai jam kyla pykčio priepuoliai, ji stengiasi išeiti iš namų ar kažkur toliau nuo jo. Nors ir pripažįsta, kad apdraskė savo sugyventinį, tačiau ji tą padarė gindamasi nuo jo. Vėliau, tos pačios dienos vakarą kalbantis su sutuoktiniu telefonu jis jos atsiprašė, kad jai įdūrė į akį, už viską ką padarė. Ji nenori su juo skirtis, R. S. nurodė, kad kreipsis į psichiatrą. Norėtų su savo vyru R. S. susitaikyti. Daugiau papildymų neturi (e. b. l. 86–89).

Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltė grindžiama ir baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. S. nurodė, kad G. J. yra jo sutuoktinė nuo 2023 m. gegužės 20 d., su kuria gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš viso kartu su dabartine sutuoktine yra pažįstami nuo 2018 m. Bendrų vaikų su G. neturi. Šiandien ryte, t. y. 2025 m. vasario 10 d., apie 05.30 val., konfliktas prasidėjo dėl kaimynų keliamo triukšmo, kadangi jis pasakė „G. kam tu skambinėji į tą policiją, dėl tų kaimynų“. Ji ant jo supyko dėl to, kad po nakties, kai kaimynai triukšmavo jis jos nepaklausė ar ji nesiskundžia sveikata, kadangi ji serga migrena, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas namuose, po kurio G. jam liepė išeiti iš namų. Visada į darbą išeina 06.30 val., bet dėl konflikto ir kad jo išvengti išėjo 06.06 val. Einant link viešojo transporto stotelės, G. jam skambino mobiliuoju telefonu, pradėjo jį keikti visokiais necenzūriniais žodžiais „tu žertva, tu sterva“ ir vėl pradėjo klausinėti kodėl jis jos nepaklausė kaip ji jaučiasi, kaip jos sveikata. Stovint prie viešojo transporto sustojimo stotelės, jam laukiant viešojo transporto, kad galėtų nuvykti į darbovietę, į tą pačią viešojo transporto sustojimo stotelę atėjo jo sutuoktinė G.. Jis buvo neseniai prisidegęs cigaretę, kai ją pamatė norėjo ją apkabinti, tačiau ji jam liepė išmesti cigaretę ir nesileido būti apkabinama, pradėjo nuo jo atsitraukinėti. Jis jai pasakė, kad atvažiavo jo autobusas ir jis važiuos į darbovietę. G., jam pasakė, kad „Ne, tu niekur nevažiuosi“, leido suprasti, kad kol neišsiaiškins šios situacijos, ji jam neleis niekur eiti. Jis pradėjo eiti link autobuso, tačiau G., kuri stovėjo veidu į jį, o autobusas buvo už jos, jam bandant praeiti pro ją, sugriebė jam už striukės, pradėjo tampyti už striukės priekio ir striukės gobtuvo ir tuo pačiu metu apdraskė jo veidą savo rankų pirštų nagais. Tokiais veiksmais sutuoktinė jam sukėlė fizinį skausmą, todėl nusiėmęs striukės gobtuvą bandė ją nuo savęs nustumti, bet susistumdymo metu, netyčia, galimai rankos pirštu kliudė jai kairę akį. Iškart po šito įvykio, sutuoktinė nuo jo atsitraukė ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu bei telefonu teigti, kad jis prieš ją smurtavo. Laukiant spec. tarnybų ji toliau su juo konfliktavo, artinosi prie jo, bandė apspjauti. Jis norėdamas išvengti tolimesnio konflikto su ja atsitraukinėjo ir kai atvyko policija, G. jam tiesiogiai sakė „nebendrauk su policija ir nebandyk nieko apie ją sakyti“, jis jai atsakė „Man jau atsibodo, viskas“. Daugiau apie įvykį paaiškinti nieko negali. G. yra konfliktiško būdo, pastoviai kabinėjasi žodžiu, elgiasi agresyviai, namie mėtosi daiktais, stiklinėmis. Prieš tai yra smurtavusi, prieš porą metų metė į jį „coca-cola“ stiklinę į veido sritį, tačiau jis užsidengė veidą su kaire ranka. Ko pasekoje jam buvo sužalota ranka, dėl ko prireikė operacijos, kadangi žaizdoje buvo likusi stiklo šukė, pačią operaciją jam padarė prieš apytiksliai 1 metus laiko. Tuo metu nenorėjo sutuoktinei sukelti jokių nemalonumų, to dėl medikams pasakė, kad susižalojo užkritęs ant stiklinės, ko pasekoje ji sudužo ir taip susižalojo. Taip pat nori paminėti, kad G. J., t. y. jo sutuoktinė, yra bausta už melagingus parodymus, kadangi prieš keturis metus jie buvo susipykę ir jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) pas savo mamą. Tą kartą būnant pas mamą, G. atvažiavo iš Kauno su juo susitaikyti, tačiau jis nenorėjo su ja susitaikyti ir išvyko pas draugus vartoti alkoholio. O jam nežinant G. išsikvietė policijos pareigūnus ir jiems teigė, kad jis norėjo ją subadyti peiliu ir įmesti į vandens telkinį. Dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nutrauktas, kadangi G. prisipažino, kad norėjo jį pagąsdinti, kad jis jos nepaliktų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiuo metu neturi, jeigu turės kažkokios naudingos informacijos ar ją prisimins, pateiks tyrimo eigoje (e. b. l. 15–26).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. S. nurodė, jog 2025 m. vasario 10 d., apie 06.39 val., gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, blaivi sutuoktinė G. J., gim. (duomenys neskelbtini), rankų pirštų nagais apdraskė jam veidą, tampė už striukės ir striukės gobtuvo. Tokiais veiksmais sutuoktinė jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Prašo policijos išaiškinti įvykio aplinkybes ir patraukti sutuoktinę atsakomybei.

Iš R. S. asmens apžiūros protokolo matyti, kad paprašius asmens parodyti jam skaudančias ir sužalotas vietas, šis sutiko ir pirštu parodė į veido sritį ir dešinės rankos plaštaką. Ant asmens veido matosi smulkių įbrėžimų/nudrėskimų, ant kurių matosi kraujo pėdsakų. Asmeniui ant dešinio skruosto matomi įbrėžimai/nudrėskimai su kraujo pėdsakais. Toliau ant kairės pusės skruosto matomi du smulkesni įbrėžimai/nudrėskimai. Ant asmens dešinės plaštakos išorinės dalies matomi du įbrėžimai/nudrėskimai su kraujo pėdsaku. Apžiūra baigta. Fotografuota (e. b. l. 27–34).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gatvė, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje. Nurodytoje vietoje yra pėsčiųjų perėja, kelio ženklai, gatvės apšvietimas. Gatvės kairėje pusėje yra kelkraštis su įrengtu dviračių taku. Gatvės dešinėje pusėje yra kelkraštis. Abiejose gatvės pusėse yra viešojo transporto stotelės. Gatvėje važinėja transporto priemonės. Tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta ir nepaimta. Apžiūra baigta, fotografuota. Prie protokolo pridėta fotolentelė (e. b. l. 35–37).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. R. S. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame skruoste–žande, kairiame–žande, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; 2. Sužalojimai padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais; 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. vasario 10 d.; 4. Sužalojimai griuvimui ar smūgiui nebūdingi (e. b. l. 50–51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Įvykio metu kaltinamoji bei nukentėjusysis buvo sutuoktiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jų santykiai atitiko šeimos santykius.

Kaltinamoji G. J. kalta prisipažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad konfliktas tarp jos ir sutuoktinio kilo autobusų stotelėje, kai šis atsisakė su ja aiškintis santykius ir pradėjo eiti link autobuso. Ji jam sugriebė už striukės, galimai gobtuvo, ir greičiausiai truktelėjo, kad sustabdytų. Šio timptelėjimo metu ji jam apdraskė kaklą, o jis atsisukdamas su kažkurios rankos pirštu jai dūrė į kairę akį, dėl ko vėliau jai aplink akį atsirado mėlynė. Gindamasi ji jam abiejų rankų nagais apdraskė veidą. Kaip galėjo būti apdraskyta jo ranka ji neprisimena, tačiau taip galėjo nutikti kažkuriuo metu, kol ji su R. S. stumdėsi. Šiuos kaltinamosios parodymus betarpiškai patvirtina pačio nukentėjusiojo parodymai, kurie iš esmės patvirtina tapačias aplinkybes, kurias nurodė kaltinamoji. Minėti kaltinamosios veiksmai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, kuria nustatyta, kad R. S. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame skruoste–žande, kairiame–žande, dešinėje plaštakoje, padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog G. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį R. S., pastarajam padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip realizuodama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis palaiko šeimyninį ryšį, patvirtina jų pačių parodymai, kas neabejotinai patvirtina, jog jie laikytini sutuoktiniais ir atitinka šeimos narių sąvoką. Tokiu būdu konstatuotina, kad G. J. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl G. J. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamoji padarė vieną baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamoji anksčiau teista, bausta administracine tvarka (e. b. l. 64–68). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje kaltinamoji gydyta nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. vasario 26 d., diagnozė ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 73–74). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (e. b. l. 78). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą kaltinamoji per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (e. b. l. 71). G. J. šiuo metu nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jai skirti švelniausią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatomą bausmę – viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. J. galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Išaiškinti G. J., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauni rūmams Kaišiadoryse prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.