- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- ATP-1074-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00034-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties, kuria netenkintas A. P. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimas nubausti A. P. 1000 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 173⁵ str. 1 d., padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija AB (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. paskyrė 1000 Lt dydžio baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 173 ⁵ str. 1 d., padarymą. A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už pirkimo sandorių dėl vadovaujamos bendrovės vertybinių popierių sudarymą draudžiamu laikotarpiu, kai dar nėra viešai paskelbti bendrovės veiklos rezultatai. A. P. 2011 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pirkimo pavedimą dėl vadovaujamos bendrovės vertybinių popierių, kuris buvo įgyvendintas draudžiamu laikotarpiu - 2011 m. rugpjūčio 11 d., t. y. buvo nupirkta 23 000 vnt. AB (duomenys neskelbtini) akcijų už 14 490 eurų nors 6 mėn. finansinė informacija viešai per AB (duomenys neskelbtini) Vilnius naujienų sistemą buvo paskelbta tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. Kitas draudžiamuoju laikotarpiu sudarytas sandoris - 2011 m. gegužės 16 d. užbiržinis sandoris dėl 3310 vnt. AB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo, nes tik 2011 m. gegužės 30 d. buvo paskelbti preliminarūs bendrovės trijų mėnesių veiklos rezultatai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino A. P. skundo ir paliko nepakeistu Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo kreiptis į Europos Teisingumo teismą tikslu priimti prejudicinį sprendimą išaiškinant Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/6/EB „Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)“ 2 straipsnio taikymą.
Apeliantas nurodo, kad jis nepasinaudojo viešai neatskleista informacija apie emitentą sudarant sandorius, tai patvirtina rašytiniai įrodymai – sudarytų sandorių vertė (kaina) bei jos palyginimas (analizė) iki informacijos atskleidimo apie emitentą bei po informacijos paskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad tuometinė Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija padarė aiškią bei nedviprasmišką išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pasinaudota viešai neatskleista informacija, A. P., sudarydamas sandorius, nepasinaudojo viešai neatskleista informacija. Teigia, jog aiškinant Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo IV skyrių, 62 str. bei 62 str. 5 d. akivaizdu, kad būtinas dar vienas požymis tikslu inkriminuoti pažeidimą – tai pasinaudojimas viešai neatskleista informacija ar/ir nustatymas piktnaudžiavimo finansine rinka faktas (pasinaudojimas neatskleista informacija ir įeina į piktnaudžiavimo finansine rinka turinį). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija nenustatė, jog buvo pasinaudota viešai neatskleista informacija dėl sandorių sudarymo, o apeliantas ne kartą nurodė, kad jis nesinaudojo viešai neatskleista informacija apie emitentą ar piktnaudžiavimo finansinių priemonių rinka, taigi, apelianto manymu, nėra būtinojo požymio tikslu taikyti ATPK 173⁵ str. normos dispoziciją. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 1 str. 2 d. pažymima, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti finansinių rinkų priemonių rinkų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. Minėto įstatymo priede tarp nurodomų įgyvendinamų teisės aktų pažymėta ir Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/6/EB „Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)“, kurios tikslas – uždrausti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Šios Direktyvos 2 str. 1 d. nurodo, kad valstybės narės draudžia bet kuriam antroje pastraipoje nurodytam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją savo sąskaitą, įgyjant finansines priemones, kurias ta informacija liečia. Direktyvos 14 str. 1 d. įpareigoja valstybes nares taikyti administracines sankcijas atsakingiems asmenims, jeigu nesilaikoma Direktyvos įgyvendinimo nuostatų. Skunde apeliantas pažymi, kad ATPK 173⁵ str. 1 d. nurodyta norma yra blanketinė, todėl turi būti vadovaujamasis visais teisės aktais, kurie reglamentuoja finansinių priemonių rinkos dalyvių elgesį. Apelianto manymu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos sąjungoje“ 2 dalyje nuostata, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kylą iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 173⁵ str. 1 d., taip pat Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 str. 5 d., nesivadovavo minėtos Direktyvos nuostatomis ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad apelianto veiksmuose yra visi būtini administracinei atsakomybei atsirasti sudėties elementai. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra būtinojo požymio – pasinaudojimo viešai neatskleista informacija bei tuo pačiu piktnaudžiavimo. Apeliantas taip pat mano, jog teismas turėtų kreiptis į Europos Teisingumo teismą tikslu priimti prejudicinį sprendimą išaiškinant Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/6/EB „Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)“ 2 straipsnio taikymą, t.y. atsakyti į klausimą, ar Direktyvos 2 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudimas panaudoti viešai neatskleistą informaciją, emitentų vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims sudarant sandorius dėl jų emitentų vertybinių popierių tam tikrais laikotarpiais nežiūrint į tai, kad tokie asmenys nepasinaudojo viešai neatskleista informacija apie emitentą ir/ar neapsinaudojimas šia informacija sudarant tokiems asmenims sandorius emitento vertybiniais popieriais laikomas pažeidimu pagal Direktyvos 2 straipsnį ar kitus straipsnius.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2011 m. spalio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas tam neturinčio įgalinimų pareigūno (institucijos), kadangi ATPK 259¹ str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija gali surašyti protokolą tik dėl ATPK 173⁵ str. 4 ir 5 dalyse numatytų veiksmų. Apelianto įsitikinimu, esant tokiai situacijai, kai minėta Vertybinių popierių komisija viršijo savo įgaliojimus, nutarimas dėl nuobaudos taikymo turi būti panaikintas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas asmens, neturinčio tam teisės, yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o esant tokiai situacijai, administracinio teisės pažeidimo bylų procesas, vadovaujantis ATPK 250 str., turi būti nutrauktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartį nepakeista ir A. P. skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 6 str. 1 d. nuo 2012 m. sausio 1 d. ginčuose dėl priežiūros institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir kituose su šių institucijų ankstesne veikla susijusiuose ginčuose valstybei teismuose atstovauja Lietuvos bankas, kuris perėmė Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos teises ir pareigas šiame ginče su A. P..
Atsiliepime nurodoma, kad Vertybinių popierių komisija neturėjo nustatinėti pasinaudojimo viešai neatskleista informacija pažeidimo požymių buvimo arba nebuvimo, kadangi A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta ne už draudimo naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimą, bet už sandorių sudarymą draudžiamu laikotarpiu, t.y. ne už Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 str. 1-3 d. pažeidimą, bet už 62 str. 5 d. pažeidimą. Pažymima, kad minėto įstatymo 62 straipsnis numato ne tik pareigą neišnaudoti viešai neatskleista informacija, bet ir kitas pareigas, už kurių nesilaikymą gali kilti teisinė atsakomybė. Šioje byloje A. P. nuobauda paskirta tik už Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 str. 5 d. pažeidimą, kuri nustato draudimą tam tikru laikotarpiu sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, t.y. už sandorių sudarymą nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, nepaisant to, ar asmuo pasinaudojo ar nepasinaudojo viešai neatskleista informacija. Šis reikalavimas nustatytas todėl, kad tam tikri asmenys, tame tarpe ir bendrovės vadovai, visada žino tam tikrą reikšmingą ir su bendrove susijusią informaciją, kurios pagrindu gali priimti sau palankius investicinius sprendimus, tokiu būdu gali būti pažeistas investuotojų lygiateisiškumas. Atsiliepime pabrėžiama, kad A. P. padarytas pažeidimas yra įrodytas, Vertybinių popierių komisija nustatė, kad veiksmai buvo atlikti būtent draudžiamu laikotarpiu. Taip pat teigiama, jog Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/6/EB „Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)“ yra minimalių reikalavimų direktyva, todėl valstybės narės gali nustatyti griežtesnius reikalavimus. Poreikis uždrausti emitento vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims sudaryti sandorius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, Lietuvoje kilo ne iš minėtos direktyvos nuostatų įgyvendinimo, kadangi tokio draudimo minėta direktyva įsakmiai nenustato, bet iš Lietuvos susiklosčiusios neigiamos praktikos, todėl atmestinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į ES kompetentingą teisinę instituciją, siekiant išaiškinti minėtos direktyvos teisės nuostatas.
Atsiliepime taipogi pažymima, kad ATPK 259¹ straipsnis įsakmiai nustatė Vertybinių popierių komisijos teisę surašyti tokio pobūdžio procesinius dokumentus. Kadangi ATPK 246⁶ str. bylų nagrinėjimą dėl ATPK 173⁵ str. 1 d. nurodytų veiksmų priskyrė minėtos komisijos kompetencijai (iki 2012 m. sausio 1 d.), administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo teisę surašyti Vertybinių popierių komisiją. Vadovaujantis 246⁶ str. 2 d., iki 2012 m. sausio 1 d. komisijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turėjo teisę komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatas Vertybinių popierių komisija yra Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros institucija (įstatymo 3 str. 43 d.). To paties įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta Vertybinių popierių komisijos teisė taikyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus. Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų (įstatymo 85 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje susiformavo pozicija, jog Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, nuolat stebinti sandorius vykstančius finansinių priemonių rinkose ir fiksuojanti galimus pažeidimus, galinti apklausti asmenis, susijusius su galimais pažeidimais, renkanti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo faktą, taip pat turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo pagrindu nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo paskiria nuobaudą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis Nr. II-967-473/2008).
Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pareigūnė – vyriausioji specialistė (b. l. 90-92). Vadovaujantis ATPK 246⁶ straipsnio 2 dalimi (galiojusio iki 2012 m. sausio 1 d.), iki Vertybinių popierių komisijos likvidavimo, komisijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turėjo teisę komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. lapkričio 9 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą A. P. atžvilgiu priėmė Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas – V. C. (b. l. 88-89). Apygardos teismo manymu, apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė bei nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173⁵ str. 1 d. paskyrė teisės aktų įgaliotas subjektas.
Išnagrinėjus administracinę bylą pagal apeliacinį skundą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, bei pagrįstai nutarimą, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173⁵ str. 1 d. ir nubaustas 1000 litų bauda, paliko nepakeistu.
Lietuvos Respublikos ATPK 173⁵ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už Finansinių priemonių rinkas arba finansų maklerių, viešosios apyvartos tarpininkų ar jų asociacijų, reguliuojamos rinkos operatorių, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ar jo dalyvių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai pateikimą, arba informacijos nepateikimą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 str. 5 d. įtvirtinta, kad emitento vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai, dėl kurių buvo sutarta anksčiau nei baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar esant kitoms išskirtinėms aplinkybėms. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis" suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
A. P. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173⁵ str. 1 d., patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 90-92), duomenys, gauti iš Valstybės įmonės registrų centro (b. l. 93-95), AB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai (b. l. 96-104), akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl 3 310 vienetų akcijų pirkimo (b. l. 105), paties A. P. paaiškinimai tyrimo metu bei teisme, Lietuvos banko atstovės paaiškinimai bei kita bylos medžiaga.
Išvardinti byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, kad A. P. tam tikru draudžiamu laikotarpiu sudarė sandorius dėl finansinių priemonių (dėl 23000 vnt. AB (duomenys neskelbtini) akcijų 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo ir dėl 3310 vnt. AB (duomenys neskelbtini) akcijų 2011 m. gegužės 16 d. pirkimo), t.y. sudarė sandorius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, nepaisant to, ar asmuo pasinaudojo ar nepasinaudojo viešai neatskleista informacija. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad jam administracinė nuobauda buvo paskirta ne už draudimo naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimą, bet už sandorių sudarymą draudžiamu laikotarpiu, t.y. ne už Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 1-3 dalių pažeidimą, bet iš esmės už 62 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Todėl Vertybinių popierių komisija neturėjo nustatinėti pasinaudojimo viešai neatskleista informacija pažeidimo požymių buvimo arba nebuvimo. Kaip teisingai teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, minėto įstatymo 62 straipsnis numato ne tik pareigą neišnaudoti viešai neatskleista informacija, bet ir kitas pareigas, už kurių nesilaikymą gali kilti teisinė atsakomybė, tame tarpe ir draudimą emitento vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims sudaryti sandorius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną.
Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 9 d. nutarime taip pat konstatuotas A. P. pažeidimas Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 str. 4 d. nuostatos, numatančios pareigą nustatyta tvarka ir terminais pranešti apie sandorius, kuriuos sudarė emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Visgi, kaip matyti iš Lietuvos banko 2012 m. gegužės 28 d. rašto, skundžiamu nutarimu Vertybinių popierių komisija A. P. baudą paskyrė už sandorių sudarymą draudžiamu laikotarpiu, t.y. už Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies pažeidimą, o Lietuvos bankas, 2012 m. sausio 26 d. valdybos posėdyje išnagrinėjęs AB (duomenys neskelbtini) surašytą pažeidimo protokolą už pavėluotą informacijos apie vadovo sudarytą sandorio paskelbimą, pažeidėjui paskyrė baudą už Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą (b. l. 168-171). Vien Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 173⁵ str. 1 d.
Dėl skundo argumentų, susijusių su Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/6/EB „Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)“ taikymu, pažymėtina, jog minėta Direktyva yra draudžiama prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio nuostatos, kaip jau buvo minėta, numato ne tik pareigą neišnaudoti viešai neatskleista informacija, bet ir įtvirtina draudimą tam tikru laikotarpiu sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių. Taigi, minėtas įstatymas yra platesnio taikymo, šiuo teisės aktu yra įgyvendinama ne tik Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/6/EB, bet ir kitos ES institucijų priimtos direktyvos. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo normos yra galiojančios, nepripažintos prieštaraujančiomis ES teisės aktams, apygardos teismo manymu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo kreiptis į atitinkamą ES kompetentingą teisinę instituciją, siekiant išaiškinti minėtos direktyvos teisės nuostatas.
Taigi, aukščiau aptartų ir byloje surinktų įrodymų visetas, leidžia teigti, kad A. P. sudarė sandorius dėl 23000 vnt. AB (duomenys neskelbtini) akcijų 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo ir dėl 3310 vnt. AB (duomenys neskelbtini) akcijų 2011 m. gegužės 16 d. pirkimo nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies nuostatą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173⁵ str. 1 d.
Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda yra teisinga ir pagrįsta. Apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.