Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. B. ir R. P. patikslintą prašymą pratęsti terminą palikimui priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų motina A. S. mirė 2006 m. sausio 5 d. (b. l. 16). Iš Z. B. ir R. P. patikslinto prašymo bei paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad minėtu įstatymo numatytu terminu jie nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Jie paaiškino, kad 1972 m. kovo 10 d. A. S. jiems lygiomis padovanojo namą, ką patvirtina byloje esanti dovanojimo sutartis (b. l. 24-25). Z. B. ir R. P. patvirtino, jog be šio turto jiems nebuvo žinomas joks kitas A. S. turėtas turtas, todėl manė, kad jiems nėra jokio pagrindo kreiptis į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Jie nurodė, kad apie indėlį motinos vardu jie sužinojo tik po 11 metų, tuomet, kai AB SEB bankas atsiuntė raštą (b. l. 20), skirtą mirusiajai A. S..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po A. S. mirties baigėsi 2006 m. balandžio 5 d. Jis laikytinas praleistu, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pratęsti terminą palikimui priimti. Šis prašymas yra paduotas vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, tačiau, kaip jau minėta aukščiau nutartyje, šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato galimybę šį terminą atnaujinti. Galimybė tokį terminą pratęsti buvo numatyta iki 2015 m. liepos 8 d. Taigi, laikytina, jog pareiškėjai savo prašymą suformulavo vadovaudamiesi sena CK 5.57 straipsnio 1 dalies redakcija, tačiau teismas laiko, jog ne itin tiksliai nurodytas prašymas negali būti priežastimi nesvarstyti pareiškėjų prašymo ar jį atmesti. Kadangi pareiškėjai tiksliai nurodė įstatymo normą, kuria vadovaudamiesi teikia prašymą, teismas nagrinėjamu atveju sprendžia klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinti, o ne pratęsti.

Kaip jau minėta, Z. B. ir R. P. nurodo, jog nežinojo, kad be jiems padovanoto namo jų motina turėjo dar kokios nors turto. Iš jų paaiškinimų matyti, kad gavę banko raštą apie A. S. vardu atidarytą sąskaitą jie nedelsdami aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, t. y. kreipėsi į banką bei notarą, tačiau iš pastarojo sužinojo, kad dėl praleisto įstatymų nustatyto termino paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali. Tai rodo, kad pareiškėjai, siekdami tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą, elgėsi kaip rūpestingi ir atidūs asmenys. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjų neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys, ką patvirtina išrašas iš Testamentų registro (b. l. 34). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą palikimui atnaujinti, pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, todėl terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjams Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2006 m. sausio 5 d.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal mirusios A. S. palikimo atsiradimo vietą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.