Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas G. Dzedulionis Baudžiamoji byla Nr. 1A-538-365/2015

Teisėjas R. Rainys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00797-2015-4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. S. atstovo advokato G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė E. K. paskirta – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Iš E. K. priteista 4182,83 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 500 eurų išlaidoms advokato pagalbai apmokėti J. S. naudai, 1618,04 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis, 2015-01-03 apie 23.00 val., būdamas name esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš J. S. – du kartus koja spyrė į galvą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pusės apatinio žandikaulio bei skruostikaulio lūžių su viršutinių dviejų dantų nuskėlimu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas turtinės žalos sumą sumažino iki 4000 eurų, motyvuodamas tai nuteistojo turtine padėtimi. Nukentėjusiojo atstovo manymu, tokie motyvai yra nepagrįsti ir neatitinka teisės normų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Akivaizdu, kad šiuo atveju E. K. yra nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., taigi už tyčinį nusikaltimą, vadinasi, žalą nukentėjusiajam J. S. jis padarė tyčia. Be to, pats E. K. jokiais įrodymais neįrodinėjo savo sunkios turtinės padėties, vien tai, jog pastarojo šiuo metu gaunamos pajamos tariamai yra nedidelės negali būti laikoma sunkia jo turtine padėtimi. E. K. neturi sveikatos problemų, yra darbingas, n neturi jokių išlaikytinių ir įsipareigojimų, taigi nebuvo jokių pagrindų mažinti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl E. K. tyčinių nusikalstamų veikų.

Nukentėjusiojo atstovas taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl advokato paslaugų. Šiuo atveju 700 Eur pilnai pateisina gautas paslaugas, kurias sudaro konsultacija, dalyvavimas apklausoje, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškinio parengimas, pareiškimo dengimas bei atstovavimas teismo posėdyje. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajam priteistiną neturtinę žalą. Akivaizdu, kad dėl tyčinių E. K. veiksmų sulaužant J. S. žandikaulį, skruostikaulį bei nuskeliant dantis, pastarasis patyrė labai didelį fizinį skausmą, buvo pažemintas kitų akivaizdoje, patyrė didelius nepatogumus: negalėjo ir dabar dar negali tinkamai maitintis, į burną įdėti metaliniai įtvarai trukdė bendravimui, buvo atliekama veido operacija. Be to, nukentėjusysis negalėjo dirbti ir gauti savo pragyvenimo šaltinio. E. K. dėl savo poelgio netgi neatsiprašė, jokiais veiksmais nerodė noro bent iš dalies atlyginti žalą. Mano, kad 2000 Eur suma neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, turėtų būti padidinta iki 5000 Eur, atitinkamai pakeičiant nuosprendį.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Apeliantas iš esmės neginčija įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės įrodytumo, nesutinka tik su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteistu turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų dydžiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai (BPK 113 str., 115 str. 1 d.), tačiau nepagrįstai priteisė tik dalį nukentėjusiojo patirtų advokato atstovavimo išlaidų, todėl apeliacinis skundas tenkintinas šioje dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį, priteisdamas dalį jo prašytos priteisti turtinės ir neturtinės žalos. Teismo J. S. priteista turtinės žalos atlyginimui skirta pinigų suma yra pagrįsta civiliniu ieškiniu bei pridėtais dokumentais. Akcentuotina, kad turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti negautą atlyginimo dalį už nedarbingumo laikotarpį yra teisėtas. Byloje neginčytinai nustačius, kad nukentėjusysis prarado dalį savo pajamų dėl E. K. kaltės, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas dėl J. S. civilinio ieškinio patenkinimo šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Nors nukentėjusiojo atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turtinės žalos sumą sumažino iki 4000 eurų, motyvuodamas tai nuteistojo turtine padėtimi, tačiau šie motyvai yra nepagrįsti ir neatitinka teisės normų, su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis turėjo būti draustas Norvegijoje, tačiau sutiktina su argumentu, kad sužalojus Lietuvoje, Norvegijos socialinis draudimas taikytas nebuvo, todėl dalis sumos priteistina atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde taip pat kelia skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą. Neturtinės žalos dalyje civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jo naudai iš nuteistojo E. K. priteisiant 2000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas BPK reikalavimų ir vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pripažino, kad dėl E. K. kaltės J. S. buvo padaryti sužalojimai, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus gydymo metu, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors teismas išsamiai apeliantui nuteistojo nusikalstama veika sukeltų padarinių nuosprendyje neaptarė, tačiau tai nedaro teismo padarytos išvados dėl priteistino neturtinės žalos dydžio neteisinga. Apygardos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir kilusias pasekmes: padaryta kairės pusės apatinio žandikaulio bei skruostikaulio lūžiai su viršutinių dviejų dantų nuskėlimu, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, t.y. sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį ir pagrįstai priteisė mažesnę sumą nei prašė nukentėjusysis. Priimtas sprendimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atitinka įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-15/2013, 2K-586/2012, 2K–580/2012, 2K-399/2012), todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl advokato paslaugų. Šiuo atveju 700 Eur pilnai pateisina gautas paslaugas, kurias sudaro konsultacija, dalyvavimas apklausoje, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškinio parengimas, pareiškimo dengimas bei atstovavimas teismo posėdyje. Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudarė teisinis konsultavimas, atstovavimas ikiteisminiame tyrime dėl sveikatos sutrikdymo, patyrė 700 Eur išlaidų (b. l. 130). Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai šių išlaidų pilna apimtimi iš nuteistojo nepriteisė, nuosprendyje nurodydamas, kad pagal bylos apimtį, atlikto darbo laiką ir dokumentų apimtis priteistina 500 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nukentėjusiajam priteistinos atstovavimo išlaidos pagrįstos byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkino tik iš dalies, todėl nukentėjusiojo J. S. turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmos instancijos teisme apmokėti dydis priteistinas iš nuteistojo E. K. visa apimtimi (700 Eur), o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nuosprendį dalyje dėl iš nuteistojo E. K. nukentėjusiajam J. S. priteistų 500 eurų jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistojo E. K. priteisti 700 Eur nukentėjusiojo J. S. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.