Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-563-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-09-21Kauno apygardos teismas
  2. T-1469-660/2018Nutartis · 2018-06-20Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
1S-563-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01106-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-563-485/2018
Proceso Nr. 1-65-1-01106-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 8 mėnesius. Antstolis M. P. 2018 m. birželio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą teikimu prašydamas K. M. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – areštu arba nutraukti bausmės vykdymą.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. nutartimi teikimo netenkino. Teismas sprendimą motyvavo aplinkybėmis, kad K. M. yra dirbantis asmuo, gauna pastovias pajamas ir pensiją, bauda yra išieškoma iš gaunamų Sodra išmokų, atskaitant kiekvieną mėnesį po 17-18 Eur. Šios aplinkybės patvirtino, jog galimybių išieškoti teismo paskirtą baudą iš K. M. yra. Antstolis M. P. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio teikimą tenkinti.Skunde nurodė, kad vykdydamas teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 765,06 Eur išieškojimo iš skolininko K. M. nustatyta, jog jo sąskaitos areštuotos, jose lėšų nėra, skolininko turtas, esantis (duomenys neskelbtini) įkeistas, kito turto nėra, gaunami išskaitymai iš Sodros išmokų sudaro tik apie 17-18 Eur per mėnesį, tęsiant išieškojimą iš Sodros išmokų vykdymas užtruktų ilgiau nei 11 metų tik vienoje byloje, o jo atžvilgiu vykdomos 32 vykdomosios bylos. Neturint skolininkui pakankamai pajamų, baudos vykdymas yra neefektyvus.Teismui netenkinus teikimo teismas ignoravo įrodymų vertinimo ir tyrimo principą, rėmėsi vien tik subjektyviais K. M. teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, ignoravo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrodymus (vykdomųjų bylų sąvado, VSDFV ir NTR išrašų, kurie paneigia skolininko nurodytas aplinkybes), jų netyrė, dėl ko padarė neteisingas ir jokiais įrodymais nepagrįstas išvadas. Gaunami darbo užmokesčiai iš darboviečių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik 2,50 Eur /mėn. K. M. nedengia įsiskolinimo geruoju, teigia, kad gaunamas jo darbo užmokestis yra didesnis nei deklaruojama. Pagal civilinio proceso kodekso normas bei teisminę praktiką skolininkas, kaip ir visos kitos vykdymo proceso šalys, turi bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, tačiau skolininkas sąmoningai ignoravo vykdymo procesą, nebendradarbiavo su išieškotoju ir antstoliu, nepriėmė antstolio procesinių dokumentų, slėpė savo gaunamas pajamas, pats vengia mokėti kriminalines baudas, o jas reikia vykdyti priverstinai, kas turėtų būti traktuojama kaip vengimas atlikti bausmę. Kauno apylinkės teismas tik abstrakčiai nurodė, kad atsižvelgiant į skolininko gaunamas darbines pastovias pajamas ir pensiją (skolininko gaunamą darbo užmokestį teismas nustatė ne remdamasis įrodymais, bet skolininko paaiškinimais, kurie prieštarauja vykdomoje byloje pateiktai medžiagai) antstolio pateiktas teikimas netenkinamas, kadangi yra galimybių išieškoti baudą.Atsiliepimų į skundą negauta. Skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad tuo atveju, kai bauda nesumokama savanoriškai, ją privestinai išieško antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o kai asmuo vengia savo noru ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti, bauda gali būti pakeista į areštą. Pagal BPK 362 straipsnio 2 dalį, klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 352 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos turinys patvirtina, kad negalėdamas išieškoti baudos iš skolininko K. M. antstolis su teikimu kreipėsi į teismą dėl baudos pakeitimo areštu arba vykdymo nutraukimo. Tuo tarpu apylinkės teismas įvertinęs sprendimo priverstinio vykdymo ir skolos išieškojimo eigą konstatavo, jog galimybių į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą iš K. M. yra, dėl ko teikimo netenkino.Aukštesnysis teismas išanalizavęs skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį, bylos medžiagą bei atsižvelgęs į skundo argumentus konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Antstolis nurodė, jog aplinkybės apie tai, kad skolininkas sąmoningai ignoravo vykdymo procesą, nebendradarbiavo su išieškotoju ir antstoliu, nepriėmė procesinių antstolio dokumentų, slėpė savo gaunamas pajamas, vengia ir pats geruoju mokėti kriminalines baudas, kurias reikia vykdyti priverstinai turi būti traktuojamos kaip vengimas. Pirmosios instancijos teismas vertino teismo posėdyje K. M. duotus paaiškinimas dėl sprendimo vykdymo ir atsižvelgus į byloje esančius duomenis, teikime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tiek iš paties K. M. paaiškinimų, tiek iš antstolio teikime nurodytų duomenų matyti, kad K. M. dirba, gauna pastovias pajamas ir pensiją, bauda yra išieškoma iš gaunamų Sodros išmokų. Antstolio teiginiai dėl galimai slepiamų pajamų vertinami kaip deklaratyvūs, be to, nepateikti jokie įrodymai dėl tyčinių skolininko veiksmų turint pajamų ar turto kai visiškai ar iš dalies K. M. atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. Iš duotų K. M. paaiškinimų teismui šių aplinkybių nenustatė ir teikimą nagrinėjantis teismas.Analizuojant ir vertinant skundo argumentus, jų pagrįstumą, skundą nagrinėjantis teismas vertino duomenis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, kur matyti, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario mėnesio K. M. gavo darbo užmokestį tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau užmokesti sumažėjo iki 2,5 Eur per mėnesį. Nepaneigta ir aplinkybės, jog skolininkas gauna ir kitas pajamas (pensiją) iš kurių yra išieškoma, taigi, galimybė išieškoti yra. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenis vertino visumoje, o ne selektyviai, sureikšmindamas tik skolininko paaiškinimus, kurie anot antstolio, nepatvirtinti jokiais įrodymais, tačiau vertinta buvo ir antstolio teikime nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti dokumentai šiuo nagrinėjamu atveju, kas patvirtina, kad duomenų vertinimo ir tyrimo pažeidimų objektyvumo prasme nebuvo padaryta. Nesant objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, jog K. M. vengia vykdyti teismo sprendimą ir sumokėti baudą, konstatuoti pateikto antstolio teikimo pagrįstumo nėra jokio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o antstolio M. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika