Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Godai Varkauskaitei, Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. Š. ir V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams N. Š. ir V. M. (toliau – ir atsakovai), prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią N. Š. vaiko M. M. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. M. vaiko M. M. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą M. M., gim (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Nepilnametė M. M. yra netekusi tėvų globos. Jie yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribojo tėvų valdžią dukters M. M. atžvilgiu, nustatė nepilnametei M. M. nuolatinę globą ir jos nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją, priteisė iš motinos vaikui 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisė iš tėvo vaikui 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tuo pačiu sprendimu nustatė nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą globėjo buveinėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atleido labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją nuo M. M. nuolatinio globėjo pareigų, paskyrė M. M. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore D. K., nustatė nepilnametės M. M. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su globėja D. K.

3. Tarnyba mano, kad tikslinga riboti tėvų atsakovų tėvų valdžią neterminuotai nepilnametės dukros atžvilgiu, kadangi atsakovai iniciatyvos susigrąžinti vaiką nerodo, padėtis atsakovų šeimoje per 5 metus nepasikeitė. Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro specialistai nuo (duomenys neskelbtini) teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas atsakovams. Matulaičio šeimos pagalbos centro soc. darbuotoja informavo Tarnybą, kad su atsakove buvo susisiekta vieną kartą (duomenys neskelbtini). Moteris informavo, kad yra išvykusi iki rugpjūčio 23 d. Su N. Š. sutarta rugpjūčio 24 d. konsultacija Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre, bet moteris neatvyko apie neatvykimą neinformavo. Nuo to laiko atsakovė nebendradarbiauja, neatsiliepia į skambučius, neperskambina, į SMS žinutes neatrašo. Lankantis N. Š. namuose 2022 m. spalio pradžioje duris atidarė buto savininkė ir informavo, kad moteris jau kelis mėnesius šiame bute negyvena ir nėra žinoma gyvenamoji vieta. Buvo bandoma susisiekti su atsakovės tėvais ir sužinoti apie moters gyvenamąją vietą, bet N. Š. mama nieko nežinojo, kur gyvena jos dukra. Šiuo metu atsakovei sustabdyta atvejo vadyba. Atsakovė įsipareigojimų nevykdo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Atsakovė nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už dukros priežiūrą, auklėjimą ir tinkamą vaiko ugdymą. Vaiko globos peržiūros akto duomenimis, atsakovė beveik 5 metus negyvena kartu su dukra, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, jos neauklėja, materialiai neišlaiko. Mergaitė su mama ryšio nepalaiko. Mama paskutinį kartą mergaitę matė 1-oje klasėje per rugsėjo 1-ąją (dabar mergaitė mokosi 4-oje klasėje). Praeitais metais per vaiko 10-tąjį gimtadienį, mama ją pasveikino su gimtadieniu, bet susitikę jos nebuvo. Atsakovas V. M. su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, nedirba. Tėvas mergaitei paskambina kas antrą mėnesį, atsakovas su vaiku tik retkarčiais bendrauja, tačiau nuo visų kitų pareigų vaiko atžvilgiu yra nusišalinęs, išlaikymo neteikia. Paskutinį kartą tėvas dukrą matė 2021 m. birželio mėnesį, per senelio laidotuves. O prieš tai dar buvo susitikę tais pačiais metais per Velykas. Atsakovai tinkamai neįgyvendina savo tėvų valdžios, tinkamai nesirūpina dukra, nesugeba užtikrinti saugių ir tinkamų sąlygų vaikui augti šeimoje, o tai vertintina kaip kalti jų veiksmai, nes jie neįgyvendina savo teisių ir pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

4. Nurodė, kad nustatyti laikino tėvų valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti dukrą, sustiprinti tarpusavio tėvų ir dukros ryšį, atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Tarnyba neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovų gyvenimo būdas būtų sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų valios. Pažymėjo, kad tokia padėtis tęsiasi nuo 2018 metų, kai vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa. Taip pat nėra duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Atsakovų kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu.

Motyvuojamoji dalis

5. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra neteista, už 5 metus daug kartų bausta administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. M. yra teistas, už 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba. Atsakovai per 5 metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globėjos šeimoje. Atsakovai nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip tėvų pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, su socialiniais darbuotojais visiškai bendradarbiavo, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis.

6. Atsakovų atstovas advokatas Eimantas Šriupša atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutiktina tik iš dalies. Nurodė, kad, susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, kad nėra aiškios aplinkybės, dėl kokių priežasčių atsakovė N. Š. nebendrauja su vaiku. Kaip telefonu paaiškino atsakovu V. M. prisistatęs asmuo, jis bendrauja su vaiku, palaiko artimą ryšį su vaiku, tačiau nuolat globoti vaiką šiuo metu negali, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovai visiškai nusišalinę nuo dukros. Nuo laikino tėvų valdžios apribojimo per penkis metus atsakovai nei karto nesikreipė į Tarnybą dėl ryšio su dukra atkūrimo, pagalbos iš specialistų nepriima, rekomendacijų ir užduočių nevykdo. Situacija nėra pasikeitusi, vaiko tėvai nesiekia susigrąžinti dukros. Mergaitė bendrauja tik su senele. Būtent globėja domisi vaiko sveikata, mokslais, rūpinasi ja. Tėvai jokio išlaikymo neteikia, yra nusišalinę nuo vaiko auginimo. Pažymėjo, kad globa vykdoma tinkamai, globėja rūpinasi vaiku, užtikrina vaiko interesus.

8. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad su atsakove susisiekti nepavyko, todėl jos pozicijos nežino. Atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovas išreiškė savo poziciją, kad nesutinka su ieškiniu, prašo atmeti ieškinį, kadangi jis reguliariai bendrauja su dukra, teikia išlaikymą ne per globėja, o tiesiai vaikui. Kadangi atsakovai teismo procese nedalyvauja, tai labai apsukina atstovavimą.

9. Atsakovai N. Š. ir V. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

11. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

13. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

14. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai N. Š. ir V. M. turi nepilnametę dukrą M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukros M. M. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu M. M. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, iš motinos vaikui 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisė iš tėvo vaikui 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tuo pačiu sprendimu nustatė nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą globėjo buveinėje. Per penkis metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė. Tėvų pareigų atsakovai dukros atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atleido labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją nuo M. M. nuolatinio globėjo pareigų, paskyrė M. M. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore D. K., nustatė nepilnametės M. M. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su globėja D. K. N. Š. įsipareigojimų nevykdo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Atsakovė nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už dukros priežiūrą, auklėjimą ir tinkamą vaiko ugdymą. Vaiko globos peržiūros akto duomenimis, atsakovė beveik 5 metus negyvena kartu su dukra, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, jos neauklėja, materialiai neišlaiko. Mergaitė su mama ryšio nepalaiko. V. M. su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, nedirba. Tėvas mergaitei paskambina kas antrą mėnesį, atsakovas su vaiku tik retkarčiais bendrauja, tačiau nuo visų kitų pareigų vaiko atžvilgiu yra nusišalinęs, išlaikymo neteikia. Vaiko tėvai tinkamai neįgyvendina savo tėvų valdžios, tinkamai nesirūpina dukra, nesugeba užtikrinti saugių ir tinkamų sąlygų vaikui augti šeimoje.

16. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovai N. Š. ir V. M. nusišalinę nuo nepilnametės M. M. auginimo bei auklėjimo. Teismo vertinimu, aptarta faktinė situacija atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios ribojimo pagrindus, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą, nesirūpina vaiku (neteikia išlaikymo, nesidomi sveikatos būkle, neužtikrina saugios vaikui gyvenamosios aplinkos, nesidomi vaiko pasiekimais ir pan.). Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia teismui spręsti, jog ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovų N. Š. ir V. M. tėvų valdžią nepilnametės M. M. atžvilgiu yra pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai norėtų keisti esamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiu vaiku, susigrąžinti vaiką į šeimą. Kaip nurodė ir pats atsakovų atstovas atsiliepime, V. M. pats pažymėjo, kad nors jis bendrauja su vaiku, palaiko ryšį su dukra, tačiau nuolat globoti vaiką šiuo metu negali, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovė viso teisminio proceso metu bylos eiga nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, neišreiškė jokio siekio susigražinti dukrą. Todėl, konstatuotina, jog nepilnametės M. M. interesus aptariamos situacijos kontekste atitinka būtent neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

17. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų

18. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (dešimt dienų) pateikti teismui CPK 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 4961 straipsnio 1–2 dalis).

19. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. M. globos ir išlaikymo klausimai jau buvo išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

21. Už reikalavimus apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas.

22. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

23. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

24. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra atsitinkamai – 121,67 Eur ir 123,30 Eur. Taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovui atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią ir atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.