Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-15 · Administracinė byla Nr. I-8341-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
I-8341-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01858-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8341-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01858-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui A. D.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovė, Šiaulių TI), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio 11-12 dienomis bei 2018 m. liepos mėnesį jam buvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine S. D.. Atsakinga pareigūnė žmonai neleido su savimi pasiimti būtiniausių daiktų – chalato, šlepečių, kad žmonai nereikėtų vaikščioti basai, chalatą ir šlepetes davė jis. Pasimatymų kambaryje, duše, tualete netvarkinga, nėra būtinų higienos reikmenų – muilo rankoms, rankšluosčių, dezinfekavimo – valymo priemonių, tualetinio popieriaus. Nėra kur išsivirti maisto, tenka pirkti parduotuvėje ir maitintis visą parą sausu maistu. Kambarys neatitinka kvadratūros, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m laisvo judėjimo ploto, nėra pakabų rūbams, viską tenka dėti ant kėdžių. Kambario erdvę užima baldai – dvigulė lova, kėdės, stalas, šaldytuvas, spintelė, visą laiką tenka gulėti arba sėdėti. Kambaryje nėra lango, jokios ventiliacijos, yra ventiliatorius, kuris pučia šaltą orą, ilgiau pabuvus darosi vėsu, ventiliatorius tik išsklaido nemalonų kvapą, nėra priešgaisrinio avarinio išėjimo. Dušo patalpa neatskirta nuo tualeto, klozetas po nusimaudymo būna šlapias, nėra vienkartinių rankšluostėlių, kuriais būtų galima nusausinti klozetą. Naudojo savo atsineštus rankšluosčius klozetui nuvalyti, nes valymui skirtas skuduras buvo purvinas. Išsimaudžius duše visa drėgmė eina į kambarį. Dėl netinkamų sąlygų pasimatymų kambaryje patyrė stresą, nepatogumus, įtampą, vartojo raminamuosius vaistus.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (41 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (7-11 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai buvo suteikti 2018-06-13 ir 2018-07-12. Šiaulių TI pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis. Įrengti du ilgalaikio pasimatymo kambariai, prie jų įrengtos dušo patalpos su WC, tačiau nustatyti, kuris pasimatymas kurioje patalpoje vyko, nėra galimybės. Pirmojo ilgalaikio pasimatymo kambario bendras plotas 9,2981 kv. m, WC kambarys – dušas, kuris įrengtas atskirai nuo bendro pasimatymų kambario ir atitvertas mūrine siena – 4,053 kv. m. Antrojo ilgalaikio pasimatymų kambario bendras plotas 9,8161 kv. m, WC kambarys – dušas – 4,3648 kv. m. Viename iš jų nėra lango, tačiau šviesa kompensuojama dirbtine apšvieta, šiame kambaryje įrengta mechaninė ventiliacija. Kitame kambaryje yra langas, vėdinimas vykdomas natūraliu būdu per langą, taigi galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Blogas kvapas iš sanitarinių mazgų sklisti negalėjo, jie įrengti atokiau, o galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Šiaulių TI eksploatuojamas nuo 1911 metų, įstaigos pastatų kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą, vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai yra draudžiami, todėl įrengti papildomus langus nėra galimybės. Pasimatymų trukmė neviršija 24 val., taigi pasimatymų kambariai nelaikomi gyvenamosiomis patalpomis ir jiems netaikomos teisės normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų atitikimą higienos normos reikalavimams. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui suimtieji privalo sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Pasibaigus pasimatymui pareigūnas patikrina, ar paliekamos patalpos yra tvarkingos. Kadangi jokių skundų dėl netvarkingai paliktų ilgalaikių pasimatymų patalpų pareiškėjas Šiaulių TI administracijai nepateikė, preziumuojama, kad jos buvo tvarkingos.

Atsakovė nurodo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-30 įsakymu patvirtintą Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašą, asmenims, atvykstantiems į pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, nešulius, ryšulius, rankines, išskyrus higienos priemones, vaikų maistą, jei į pasimatymą atvykstama su vaiku, vaistus, turint gydytojo receptą, mokėjimo kortelę. Atsakovė pažymi, kad daiktų, kurių įstaigos administracija neleidžia įsinešti į pasimatymų patalpas, apskaita nevykdoma, todėl atsakovė negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog pareiškėjo sutuoktinė norėjo įsinešti chalatą ir šlepetes. Be to, pareiškėjas draudimo jo sutuoktinei įsinešti tam tikrus daiktus nesieja su jam tariamai galėjusia kilti žala, nurodo, kad šios aplinkybės kėlė stresą jo sutuoktinei.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI yra patvirtintas Darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planas, Bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija, taip pat sudaryta Ekstremalių situacijų operacijų centro grupė, kurie priešingai, nei teigia pareiškėjas, įrodo įstaigos tinkamą pasiruošimą ne tik užkardyti galimus ekstremalius įvykius, bet ir tinkamus veiksmus tokiems įvykiams įvykus. Pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI nesilaikoma priešgaisrinės apsaugos taisyklių, yra hipotetinis, abstraktus, nekonkretus. Jokia grėsmė pareiškėjui per visą jo buvimo Šiaulių TI laikotarpį nebuvo kilusi.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. D. skundas netenkintinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad ilgalaikių pasimatymų metu 2018 m. birželio 13-14 d. d. ir liepos 12-13 d. d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo plota norma, pasimatymų patalpos neaprūpintos būtiniausiomis higienos priemonėmis, rankšluosčiais, netvarkingos, jose nėra ventiliacijos, priešgaisrinio išėjimo, trūksta inventoriaus (pakabų rūbams), nėra kur išsivirti maisto, žmonai nebuvo leista įsinešti būtiniausių daiktų (chalato, šlepečių).

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

Suimtųjų teisę į ilgalaikius pasimatymus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Į bylą pateikta Šiaulių TI saugumo valdymo skyriaus 2019-08-20 pažyma Nr. 60/09-29514, kurioje nurodyta, jog iš A. D. laikotarpiu nuo 2018-05-24 iki 2018-07-24 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, 2018-06-13 ir 2018-07-12 gauti S. D. prašymai leisti pasimatyti su vyru A. D.. S. D. buvo leista pasimatyti su vyru, pasimatymai vyko nuo 2018-06-13 9.00 val. iki 2018-06-14 8.00 val. ir nuo 2018-07-12 9.00 val. iki 2018-07-13 8.00 val. (13 b. l.).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 62-72 punktai numato, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, pateikia rašytinį prašymą ir nurodytus dokumentus, Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, įsitikinęs, kad pateikti dokumentai yra pagrindas suteikti pasimatymą, apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo įgaliotą pareigūną, kurie rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą nurodo pasimatymo rūšį, pasimatymų kiekį ir trukmę, o jeigu suteikti pasimatymą atsisako, – atsisakymo motyvus. Rašytinis prašymas su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo perduodamas tardymo izoliatoriaus darbuotojui, atsakingam už pasimatymo vykdymą. Tardymo izoliatoriaus pareigūnai, prieš įleisdami į pasimatymų patalpą, patikrina į pasimatymą su suimtuoju atvykusių asmenų daiktus ir drabužius. Atsisakius daiktų ir drabužių patikrinimo, pasimatymas nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Suimtiesiems leidžiamų pasiimti į pasimatymą, vykstantį be tardymo izoliatoriaus atstovo, maisto produktų, daiktų ir reikmenų sąrašą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtino Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašą (keistas 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-113), kurio 1-ame priede „Draudžiamų įsinešti ir turėti į laisvės atėmimo vietų įstaigas daiktų sąrašas“ nurodyta, jog asmenims, atvykstantiems į pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, nešulius, ryšulius, rankines, išskyrus higienos priemones, vaikų (kūdikių) maistą, jei į pasimatymą atvykstama su vaiku (kūdikiu), vaistus, kurie yra gamintojo pakuotėje, turint gydytojo receptą, rekomendaciją, – tik su laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos leidimu (vaistus draudžiama įsinešti į pasimatymų patalpas, sudaromos sąlygos juos vartoti ne pasimatymų patalpose); mokėjimo kortelę, kai asmuo atvyksta į ilgalaikį pasimatymą ir jam bus sudaromos sąlygos apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje (mokėjimo kortelę įsinešti į pasimatymų patalpą draudžiama).

Taigi Šiaulių TI pareigūnai, neleidę pareiškėjo sutuoktinei į ilgalaikių pasimatymų patalpas įsinešti daiktus – chalatą ir šlepetes - veikė pagal teisės aktų reikalavimus, todėl konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus nėra pagrindo.

Pareiškėjas teigia, kad ilgalaikių pasimatymu metu 2018 m. birželio 13-14 d. d. ir liepos 12-13 d. d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo plota norma 3,6 kv. m.

Minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui tardymo izoliatoriuose ir areštinėse, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2019-03-05) 1.3.1 punkte, kur nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ar areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taigi minimalus 3,6 kv. m plotas vienam asmeniui nustatytas tik tardymo izoliatoriaus kamerose, bet ne ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI įrengtų ilgalaikio pasimatymo kambarių plotas yra 9,2981 kv. m ir 9,8161 kv. m, WC kambariai – dušai įrengti atskirai nuo pasimatymų kambarių, jų plotas 4,053 kv. m. ir 4,3648 kv. m. Į bylą pateiktos ir pasimatymo kambarių fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad nors kambariai užstatyti baldais, tačiau juose yra pakankamai laisvo grindų ploto. Įvertinus išdėstytas aplinkybes,

pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo ploto atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad pasimatymų patalpos neparūpintos būtiniausiomis higienos priemonėmis (muilu, tualetiniu popieriumi), rankšluosčiais, netvarkingos, kambaryje nėra lango ir ventiliacijos, priešgaisrinio išėjimo, trūksta inventoriaus (pakabų rūbams), nėra kur išsivirti maisto.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, ilgalaikio pasimatymo patalpų įrengimo nereglamentuoja. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI ilgalaikių pasimatymų kambariai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis.

Šių taisyklių 28-35 punktuose numatyta, kad nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos, leidžiant pasimatyti tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką. Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų gyvenamųjų kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į nustatytą didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių – vienas ilgalaikių pasimatymų kambarys ne daugiau kaip 100 asmenų. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, sanitariniai mazgai ir virtuvės gali būti įrengiami bendram naudojimui. Sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (šiukšlių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis. Visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei. Ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams. Patalpos aprūpinamos patalyne, rankšluosčiais, reikiamu valymo inventoriumi ir priemonėmis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 36 punkte sakoma, kad lankytojams išvykus, ilgalaikių pasimatymų patalpos išvalomos drėgnuoju būdu, pakeičiama patalynė, rankšluosčiai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos ilgalaikio pasimatymo patalpų aprūpinimo inventoriumi nereglamentuoja.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI įrengti du ilgalaikio pasimatymo kambariai su atskiromis dušo patalpomis ir WC, kurios nuo pasimatymo kambario atitvertos mūrine siena, viename iš pasimatymų kambarių nėra lango, tačiau šviesa kompensuojama dirbtine apšvieta, šiame kambaryje įrengta mechaninė ventiliacija. Kitame kambaryje yra langas, vėdinimas vykdomas natūraliu būdu per langą. Pasibaigus pasimatymui pareigūnas patikrina, ar paliekamos patalpos yra tvarkingos, jokių skundų dėl netvarkingai paliktų ilgalaikių pasimatymų patalpų pareiškėjas Šiaulių TI administracijai nepateikė.

Kadangi atsakovė nurodė, jog pasimatymų kambaryje, kuriame nėra lango, įrengta mechaninė ventiliacija, pareiškėjo teiginys dėl ventiliacijos nebuvimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad abiejuose pasimatymų kambariuose yra sieninės pakabos rūbams, mikrobangų krosnelės ir virduliai, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad kambaryje buvo šaldytuvas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pasimatymų metu nėra kur pasigaminti maisto ir tenka valgyti sausą, taip pat nepagrįsti. Be pagrindo ir pareiškėjo baimė dėl patalpų priešgaisrinės apsaugos, nes atsakovė pateikė dokumentus, įrodančius įstaigos pasirengimą ekstremalioms situacijoms (20-37 b. l.). Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų ir nieko nenurodė atsiliepime apie ilgalaikio pasimatymo patalpų aprūpinimą rankšluosčiais, valymo inventoriumi ir priemonėmis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dušo-WC patalpoje buvo tik šepetys ir grindų skuduras, nebuvo jokių valymo priemonių, rankšluosčius naudojo savo. Iš byloje esančių fotonuotraukų (18-19 b. l.) taip pat nesimato, kad kambariuose būtų valymo inventorius ir priemonės, rankšluosčiai. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte sakoma, kad suimtasis privalo pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad Šiaulių TI ilgalaikių pasimatymų kambarys, kuriame pareiškėjui buvo suteiktas pasimatymas, nebuvo tinkamai aprūpintas valymo priemonėmis ir inventoriumi, rankšluosčiais. Ilgalaikio pasimatymo kambarių aprūpinimo tualetiniu popieriumi, muilu, kitomis higienos priemonėmis teisės aktai nereglamentuoja. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), numato higienos reikmenų išdavimo tvarką asmeniškai suimtiesiems (nuteistiesiems), pirmą kartą atvykusiems į laisvės atėmimo vietą ir vėliau, kur nurodyta, kad higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta, kad suimtieji gali įsigyti ir turėti įvairių higienos priemonių, tame tarpe ir tualetinio popieriaus, muilo. Pareiškėjas nurodo, kad maistą tenka pirkti parduotuvėje, o tai reiškia, kad pareiškėjas ar jo sutuoktinė prieš pasimatymą turėjo galimybę apsipirkti Šiaulių TI esančioje parduotuvėje, o tuo pačiu nusipirkti ir būtiniausių higienos priemonių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl pasimatymų kambario neaprūpinimo muilu ir tualetiniu popieriumi atmestinos.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teisminėje praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėjas, būdamas ilgalaikių pasimatymų kambaryje, kuris nebuvo tinkamai aprūpintas valymo priemonėmis, inventoriumi, rankšluosčiais, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau atsakovės padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė