Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. patikslintą pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. D. (J.) ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. (duomenys neskelbtini) gautas suinteresuoto asmens D. D. (J.) atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, jog suinteresuotas asmuo su pareiškimu visiškai sutinka, patvirtina, jog jos mama – J. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) butą pardavė ir pinigus gavo, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

3. (duomenys neskelbtini) gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodo, jog pareiškėja papildomai turėtų paaiškinti dėl kokių priežasčių ji, daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, jos patikslintame pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto objekto ir teisių į jį neketino įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Valstybės įmonės Turto banko nuomone, pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo pagrįstumo turėtų būti pagrįstos tų priežasčių egzistavimą patvirtinančiais papildomais įrodymais. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas palieka pareiškėjos A. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. A. ir J. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal sutartį A. A. įgijo turtą: 26/198 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini). Už minėtą turtą pareiškėja sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt.

5. Iš nekilnojamo registro duomenų bazės išrašų matyti, jog turtas įregistruotas vis dar J. J. vardu.

6. Kad nekilnojamas turtas buvo perleistas A. A. patvirtina (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, jog A. A. įgijo minėtą turtą, o J. J. turtą perleido.

7. Sutiktina su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad pareiškėja neįregistravo sutarties ir buto savo vardu, nes sutarties sudarymo metu jai nebuvo paaiškinta pareiga įregistruoti sutartį ir šios pareigos neįvykdymo pasekmės. Pareiškėja visą savo gyvenimą gyveno kaime, todėl dėl teisinių žinių stokos nesuprato tokios savo pareigos ir manė, kad notarinė pirkimo-pardavimo sutartis yra tas dokumentas, kuris įrodo nuosavybės faktą t. y., kad nupirktas turtas yra jos nuosavybė ir jokių kitų veiksmų ji neprivalo atlikti. Tačiau įsigytą turtą visuomet valdė ir valdo kaip savą. Moka mokesčius, tvarko butą, jame gyvena kaip jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Apie pareigą įregistruoti butą, sužinojo tik nutarusi parduoti šį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja nurodo, jog tai yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas - namai, todėl jai ypač svarbu, kad jį galėtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėjai mirus, vaikai šio turto negalės paveldėti ir valdyti kaip teisėti paveldėtojai. A. A. tikina, jog užkirtus kelią įregistruoti seniai valdomą ir naudojamą turtą, ji patirtų neadekvačių praradimų, tokia situacija neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principų, sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 255 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančią.

10. Šiuo metu galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 metais priimtas civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010)

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 metų CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

13. Nors sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų CK 255 straipsnyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią, bet tarp A. A. ir J. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, niekas nėra kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos, J. J. perdavė jai priklausančią dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o pirkėja A. A. pilnai atsiskaitė su pardavėja (tai patvirtina pardavėjos dukra D. D.). Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pareiškėja neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo neapsižiūrėjimo, bei dėl to, kad tokios informacijos ji nežinojo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi įsigytu nekilnojamuoju turtu, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės jai tapo žinomos, kai ruošėsi nekilnojamą turtą parduoti. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji valdė ir naudojo įsigytą nekilnojamąjį turtą kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Minėta sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, niekas nėra kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos. Suinteresuoti asmenys D. D. (J.) ir Valstybės Įmonė Turto bankas neprieštarauja, kad praleistas terminas būtų atnaujintas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota 26/198 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), laikytinos svarbiomis, o pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas terminas sudarytai pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centre (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

15. Atkreiptinas dėmesys, jog patikslintu pareiškimu pareiškėja nurodė neteisingą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalų numerį (duomenys neskelbtini), kas laikytina rašymo apsirikimo klaida. Teismas patikslina, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) teisingas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodomas teisingas gyvenamojo namo unikalus numeris.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini) sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 26/198 dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.