Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėja A. Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01911-2011-3

2012 m. sausio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 11 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 4 d. 25 parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad jis 2011 11 08 d. apie 11.10 val. parduotuvėje „New Yorker“, esančios Gedimino per. 10, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir paimdamas dvi poras moteriškų batų už 178 Lt, tris moteriškas rankines už 179,70 Lt ir išbėgdamas iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, pagrobė svetimą UAB „New Yorker Lietuva“ nedidelės 357,70 Lt vertės turtą, t. y. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d.

Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Šioje byloje V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad V. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tačiau praeityje V. L. buvo teistas net 13 kartų, ne vieną kartą iš jų - už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina ir tai, kad V. L. yra nedirbantis. Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs sankcijoje nurodytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, BK nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad geriau jam būtų paskirta švelnesnė bausmė – viešieji darbai, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis baudžiamąjį nusižengimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po bausmės atlikimo už ankstesnį baudžiamąjį nusižengimą ir neišnykus teistumui už nusikaltimo padarymą. Be to, kaip jau minėta, V. L. praeityje teistas net 13 kartų, ne vieną kartą iš jų - už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė V. L. paskirti arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra artima minimumui. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. L. apeliacinį skundą.