- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- eI2-2590-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08369-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Statgreita“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 31920 (toliau – ir Nutarimas); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo - sumažinti paskirtą baudą, paskiriant ne didesnę nei sankcijoje numatytas minimumas.
Nurodo, kad Nutarimu bauda skirta už tai, kad Bendrovė atstovaujama direktoriaus A. A., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. nesudarė rašytinių darbo sutarčių su S. V., V. P., apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido S. V. ir V. P. Bendrovės naudai 2023 m. birželio 1 d. 11.45 statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) atlikti pagalbinius darbus. Taip pat nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu, kai Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jiems buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis, leido S. V. ir V. P. nelegaliai dirbti UAB „Statgreita“ naudai minėtame statybos objekte. Nutarime nurodoma, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakomybė už šio pažeidimo padarymą numatyta UĮ 56 straipsnio 4 dalyje.
Mano, jog bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų konstatuoti inkriminuojamą pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Bylą nagrinėjusių pareigūnų pozicija, jog S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.45 statybos objekte vykdė pagalbinius darbus, t. y. vykdė realias darbines funkcijas, yra pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais byloje esančiais duomenimis. Tyrimo metu apklaustų S. V., V. P., rangovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. B., UAB „Statgreita“ direktoriaus A. A., rangovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. K. parodymai yra nuoseklūs ir paneigia esminę aplinkybę, jog S. V., V. P. 2023 m. birželio mėn. realiai dirbo bei vykdė darbines funkcijas UAB „Statgreita“ naudai.
Tvirtina, jog tyrimo metu A. A. paaiškino, jog UAB „Statgreita“ ketino vykdyti darbus objekte pagal 2023 m. gegužės 19 d. rangos sutartį, pasirašytą su UAB (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 1 d. jokie darbai dar nebuvo pradėti vykdyti, nes buvo ieškoma žmonių, kurie tuos darbus atliks. Būtent tuo tikslu su S. V., V. P. buvo susitarta susitikti objekte, apžiūrėti darbų apimtis, susitarti dėl darbų vykdymo sąlygų. Darbo sutartys turėjo būti pasirašytos tik po objekto apžiūros, nustačius darbų apimtis ir susitarus dėl darbo užmokesčio. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir S. V., kuris jau tikrinimo metu pateikė 2023 m. birelio 1 d. raštiškus paaiškinimus, jog buvo atvežtas prie objekto pažiūrėti darbų fronto ir sutarti dėl darbų sąlygų, buvo sutarta palaukti direktoriaus, kuris aprodys darbus ir aptars sąlygas. Taip pat V. P. tikrinimo metu pateikė 2023 m. birželio 1 d. raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atvažiavo į statybos objektą, įsitikinti ar darbas tinka. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. tyrimo metu rašytiniuose paaiškinimuose taip pat patvirtino, jog 2023 m. birželio 1 d. S. V., V. P. objekte statybos darbų nevykdė ir darbinių funkcijų neatliko. Be to, tyrimo metu nustatytos A. A. paaiškinimus patvirtinančios aplinkybės, jog UAB „Statgreita“ įgaliotas asmuo D. K. jau 2023 m. birželio 2 d. 8.06 val. VSDFV informacinėje sistemoje pateikė pranešimą apie S. V., V. P. įdarbinimą pagal 2023 m. birželio 1 d. darbo sutartis.
Teigia, jog minėtų nedraudiminių laikotarpių UAB „Statgreita“ darbuotojams forminimas būtent Nutarime nurodytą laikotarpį nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. galėjo būti labiau techninio pobūdžio klaida, nes buvo susiklosčiusi praktika, jog darbuotojai rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų nerašydavo, o informuodavo žodžiu. Byloje nustatyta, jog VSDFV informacinėje sistemoje laikotarpio (pranešimo apie nedraudžiamuosius laikotarpius) fiksavimo data buvo 2023 m. liepos 13 d., t. y. praėjus kuriam laikui, todėl galėjo būti netiksliai nurodytos nedarbo dienos. Tai nebuvo sąmoningas A. A. siekis pažeisti darbo laiko apskaitos tvarką. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir S. V. 2023 m. liepos 26 d. pateikti paaiškinimai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. liepos 26 d. dienos jis buvo pasiėmęs apie 10 dienų sveikatos patikrinimui, o raštiškų prašymų nei dėl kasmetinių, nei dėl neapmokamų atostogų nebūdavo.
Pažymi, kad teismui sprendus, jog vis tik yra pagrindai spręsti dėl inkriminuojamo pažeidimo įvykdymo ir taikyti Bendrovei atsakomybę skiriant baudą, prašo atsižvelgti, jog UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta bauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta. Mano, jog įvertinus visas ginčo aplinkybes, net jeigu ir būtų nustatytos aplinkybės, leidžiančios taikyti atsakomybę Bendrovei, paskyrus minimalaus UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte dydžio baudą, atsakomybės taikymo tikslai bus pasiekti.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog vykdant VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. 2023 m. birželio 1 d. pavedimą Nr. 1174, VDI vyriausieji inspektoriai 2023 m. birželio 1 d. apie 11.43 val. atliko patikrinimą statomame name adresu (duomenys neskelbtini). Prie statybos objekto minėtu adresu buvo pastebėti statybos objekte (duomenys neskelbtini) dirbantys (kilnojantys lentas, renkantys šiukšles) du asmenys, vilkintys statybininkų drabužius. Pradėjus tikrinimą ir artinantis prie dirbančių asmenų, jie pastebėjo VDI inspektorius ir nutraukė darbus (vienas iš asmenų vis dar laikė rankose rinktas šiukšles, kurias vėliau išmetė į statybos atliekų konteinerį). VDI inspektoriams atėjus prie tikrinamųjų darbuotojų, šie paaiškino (patikrinimas fiksuotas vaido ir garso įrašymo įranga Bodycam), kad yra įdarbinti įmonėje. Vienas iš asmenų žodžiu (kaip vėliau paaiškėjo S. V.) nurodė, kad yra įdarbinti įmonėje UAB „Statgreita“ ir dirba pirmą darbo dieną. Taip pat darbuotojai nurodė ir jiems paskirtą persirengimo, poilsio namelį.
Tvirtina, kad UAB „Statgreita“ direktoriaus A. A. VDI pateikti paaiškinimai dėl neva savavališkai Bendrovės objekte pradėjusių dirbti V. P. ir S. V. darbo vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. Toks įmonės direktoriaus A. A. paaiškinimas prieštarauja ne tik surinktai bylos medžiagai bet ir logikai. Institucijos nuomone, sunkiai įmanoma tokia situacija, kuomet darbuotojai pirmą dieną atvykę į objektą patys susirastų persirengimo vagonėlį, taip pat patys pradėtų atlikinėti Įmonei sutartimi numatytus darbus, t. y. savo iniciatyva, be darbdavio žinios dirbtų Bendrovės naudai, iš anksto nežinodami, ar už tokį darbą jiems bus atlyginta ir ar darbdavys sutiktų priimti juos į darbą. Be to, nelogiška ir nelegaliai dirbusių asmenų po skambučio A. A. užimta pozicija dėl neva atėjimo pasižiūrėti, ar jiems tiks darbas, turint omenyje, kad jie atlikinėjo pagalbinius statybos darbus (tvarkė objekto teritoriją).
Pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką laikomasi nuostatos, kad tam, kad darbuotojo darbas būtų legalus, apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje turi būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad darbdavys (Bendrovė) apie darbuotojų V. P. ir S. V. nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių pateikdamas 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo nedraudiminiais laikotarpiais sustabdymą. Tai reiškia, kad darbuotojai šiais laikotarpiais negalėjo atlikti jokių darbinių funkcijų Bendrovės naudai. Tam, kad minėtiems darbuotojams vėl būtų taikomos valstybinio socialinio draudimo nuostatos, darbdavys privalėjo pateikti VSDFV 12-SD pranešimus apie nedraudiminių laikotarpių pabaigą. Darbuotojams V. P. ir S. V. nedraudiminiais laikotarpiais atliko darbines funkcijas Bendrovės naudai, tuo metu kai VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie jų nedraudiminių laikotarpių pabaigą, t. y. tuo pačiu apie valstybinio socialinio draudimo atnaujinimą.
Atsakovė pažymi, kad priimdama Nutarimą ir skirdama Bendrovei administracinę nuobaudą už nelegalų darbą, nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, pvz. tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais.
Atsakovei nesuprantamas pareiškėjos prašymas sumažinti jai paskirtą baudą, nes ji, teikdama šį skundą, vienu metu ir neigia nelegalaus darbo faktą ir tuo pačiu prašo paskirti UĮ 56 straipsnio 4 dalyje 3 punkte numatytą minimalią baudą, galbūt turėdamas omenyje skunde nenurodytas, vien tik jam žinomas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 31920 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad vykdant VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. birželio 1 d. pavedimą Nr. 1174, VDI vyriausieji inspektoriai R. Š., A. J., R. R. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.43 val. atliko patikrinimą statomame name adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu VDI nustatė, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini) dirbo S. V., gim. 1972 m. vasario 5 d. ir V. P., gim. 1967 m. rugpjūčio 24 d, tačiau patikrinus asmenų duomenis VSDFV IS duomenų bazėje nustatyta, kad jie niekur neįdarbinti.
VSDFV 2023 m. liepos 19 d. rašte Nr. (7.2E) DV_S-61486 nurodė, kad 2023 m. birželio 2 d. 8 val. 6 min. VSDFV buvo pateikti UAB „Statgreita“ vadovo įgalioto asmens D. K. saugiu elektroniniu parašu pasirašyti 2023 m. birželio 2 d. 1-SD pranešimai Nr. l-SD-2 apie apdraustųjų S. V. ir V. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2023 m. birželio 2 d., kurių duomenys automatiniu būdu įrašyti į registro duomenų bazę. Taip pat nurodė, kad atmestų ar patikslintų pranešimų dėl šių darbuotojų nebuvo.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, 2023 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą.
Be to, pareiškėja 2024 m. vasario 15 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024 pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-947-827/2023, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl VDI 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu A. A., kaip UAB „Statgreita“ direktoriui, paskirtos baudos, inkriminavus jam tapačias, kaip ir šioje administracinėje byloje aplinkybes, panaikinimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-696-2023 A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 3 000 eurų bauda už tai, kad jis būdamas UAB „Statgreita“, įm. k. 301722841, direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, o būtent: nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su S. V., gim. 1972 m. vasario 5 d., ir V. P., gim. 1967 m. rugpjūčio 24 d., ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido S. V. ir V. P. dirbti UAB „Statgreita“ naudai, t. y. 2023 m. birželio 1 d. 11.45 val. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) vykdyti pagalbinius statybos darbus; taip pat laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu kai įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis (įmonė pateikė VSDFV 12-SD formos pranešimus apie jų socialinio draudimo sustabdymą), t. y. jų valstybinis socialinis draudimas įmonėje buvo sustabdytas, nurodė S. V. ir V. P. nelegaliai dirbti UAB „Statgreita“ naudai statybos objekte, esančiame Gariūnų g. 57, Vilniuje. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
Teismas įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-61-806/2024, kuri įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, pareiškėjos prašymo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą netenkina.
DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
UĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.
Pareiškėja skunde nurodo, jog nagrinėjusių pareigūnų pozicija, kad S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.45 val. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) vykdė pagalbinius darbus, t. y. vykdė realias darbines funkcijas, yra pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais byloje esančiais duomenimis.
Bylos medžiaga (2023-07-31 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1542-0128, 2023-06-01 tyrimo veiksmų protokolas su foto nuotraukomis, paaiškinimai, VSDFV užklausos rezultatai) patvirtina, jog VDI vyriausieji inspektoriai R. Š., A. J., R. R. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.43 val. atliko patikrinimą statomame name adresu (duomenys neskelbtini). Prie statybos objekto minėtu adresu buvo pastebėti statybos objekte (duomenys neskelbtini) dirbantys (kilnojantys lentas, renkantys šiukšles) du asmenys, vilkintys statybininkų drabužius. Pradėjus tikrinimą ir artinantis prie dirbančių asmenų, jie pastebėjo VDI inspektorius ir nutraukė darbus (vienas iš asmenų vis dar laikė rankose rinktas šiukšles, kurias vėliau išmetė į statybos atliekų konteinerį). VDI inspektoriams atėjus prie tikrinamųjų darbuotojų, šie paaiškino (patikrinimas fiksuotas vaido ir garso įrašymo įranga Bodycam), kad yra įdarbinti įmonėje. Vienas iš asmenų žodžiu (kaip vėliau paaiškėjo S. V.) nurodė, kad yra įdarbinti įmonėje UAB „Statgreita“ ir dirba pirmą darbo dieną. Skaidriai dirbančių ID kodų tikrinimo metu nepateikė, paaiškindami, kad dar nespėjo jų gauti. Be kita ko, iš 2023 m. birželio 1 d. tyrimo veiksmų protokolo duomenų fiksuota, kad tikrinimo metu statybos objekte Kaminkelio g. 29, Vilniuje dirbo S. V. ir V. P.. Patikrinus asmenų duomenis VSDFV IS duomenų bazėje nustatyta, kad jie niekur neįdarbinti. Inspekcija tyrimo metu paėmė minėtų asmenų paaiškinimus, prie protokolo pridėtos fotonuotraukos.
Taigi, šiuo atveju atmestini pareiškėjos argumentai, jog nustatytos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis, kadangi priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcijos inspektoriai apklausė nelegaliai dirbusius asmenis, surinko dokumentinę medžiagą, kurios pagrindu pagrįstai konstatavo pažeidimo padarymo faktą.
Pareiškėja skunde nurodo, jog rangovų, objekte dirbusių asmenų ir Bendrovės vadovo paaiškinimai paneigia institucijos, priėmusios Nutarimą, poziciją. Jų paaiškinimai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir paneigia esminę aplinkybę, jog S. V., V. P. 2023 m. birželio 1 d. realiai dirbo, vykdė darbines funkcijas UAB „Statgreita“ naudai.
Bylos medžiaga patvirtina, jog VDI pareigūnams vykdant patikrinimą adresu Kaminkelio g. 29, Vilnius, jo eiga buvo fiksuota Body kamera. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2023 m. birželio 1 d. pareigūnams nuvykus prie statybos objekto, jie pamatė kaip du asmenys statybvietėje, visiškai šalia statybvietės, darbuojasi. Vienas iš jų nešė statybines šiukšles ir dėjo į konteinerį, o kitas perdėjinėjo lentas. Išlipus iš transporto priemonės, ėjo link jų – vienas buvo prie lentų, o kitas prie konteinerio. Pasiteiravus minėtų asmenų kaip jie dirba – ar legaliai, ar nelegaliai, ir kokioje įmonėje įdarbinti, vienas iš tų asmenų – S. V. pasakė, kad viskas gerai, dirba UAB „Statgreita. Tačiau S. V. 2023 m. birželio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose jau nurodė, kad buvo atvežtas prie objekto pažiūrėti darbų fronto ir sutarti dėl darbų ir sąlygų, ir laukdami direktoriaus Andrejaus (A. A.) patys pradėjo tvarkytis prie konteinerių. Taip pat nurodė, kad šiame objekte yra pirmą kartą. V. P. 2023 m. birželio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad į statybvietę atvažiavo susitarti dėl darbų, pažiūrėti ar tiks darbas, dėl darbo užmokesčio kalbėta nebuvo, objekte yra pirmą dieną, tačiau iš pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad pradžioje S. V. nurodė, kad dirba įdarbintas „Statgreita“ kad ID kodo neturi, kad dirba pirmą dieną, vėliau po pokalbių telefonu, sakė, kad dar nespėjo jų įdarbinti, atėjo prieš valandą. Paminėtina, jog rašytiniame paaiškinime A. A. (Bendrovės vadovas) nurodė, kad neva S. V. iniciatyva, jie pradėjo tvarkyti šiukšles, t. y. jam nežinant žmonės persirengė ir savo iniciatyva tvarkė šiukšles prie objekto, tačiau teismo įsitikinimu, nelogiška, kad asmenys (S. V., V. P.) nesutarę kokius darbus reiks atlikti, koks atlyginimas dėl darbo sulygtas, savo inciatyva pradėtų tvarkyti objekto teritoriją. Taip pat nustatyta, jog 2023 m. liepos 18 d. VDI A. A. pateikė 2023 m. birželio 1 d. pasirašytas darbo sutartis su S. V. ir V. P., nors savo pirminiame paaiškinime, nurodė, kad darbo sutartis pasirašė tik 2023 m. birželio 2 d. Be kita ko, tyrimo metu 2023 m. birželio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) rangovas statybos objekte Kaminkelio g. 29, Vilniuje, yra pasirašę sutartį su UAB „ Ka29“ dėl monolitinių konstrukcijų rengimo darbų. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė rangos sutartį su UAB „Statgreita“ dėl pagalbinių darbų atlikimo. Subrangovas UAB „Statgreita“ patikino, kad visi jų darbuotojai dirbantys objekte yra oficialiai įdarbinti ir turi reikiamus dokumentus, tačiau tuo pačiu nurodė, jog, kaip 2023 m. birželio 1 d. objekte atsidūrė neįdarbinti UAB „Statgreita“ darbininkai nežino ir paaiškinti negali.
Taigi, teismas vertina, jog tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad S. V. ir V. P., susitarę dėl darbo su A. A. ir vykdydami jo nurodymus 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „Statgreita“ naudai, vykdė 2023 m. gegužės 19 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. IDL-STA-S-025-4 aptartus įsipareigojimus (atliko objekto tvarkymo darbus), tačiau tuo metu su jais nebuvo pasirašytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDF teritoriniam skyriui. Be kita ko, tiek Bendrovės vadovas, tiek nelegaliai dirbantys asmenys, teikė prieštaringus paaiškinimus, kas patvirtina, jog jie siekė išvengti atsakomybės už nelegalų darbą.
Pažymėtina, jog ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-61-806/2024, kurioje taip pat buvo nagrinėtos prieš tai minėtos aplinkybės susijusios su nelegalaus darbo fakto konstatavimu, buvo prieita prie išvados, kad V. P. ir S. V. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „Statgreita“ naudai nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Statgreita“ direktoriui A. A. pažeidžiant imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
Taigi, teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Dėl nelegalaus darbo nedraudiminiu laikotarpiu, teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024 konstatavo, jog A. A. veiksmai, kai jis nurodė bendrovės naudai dirbti V. P. ir S. V. tuo metu, kai jiems buvo žymimi nedraudiminiai laikotarpiai (nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d.), o UAB „Statgreita“ apie darbuotojų V. P. ir S. V. nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdama 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo šiais laikotarpiais sustabdymą, neatitinka nelegalaus darbo požymių, nurodytų UĮ 56 straipsnio 1 dalyje, todėl vertino, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas inkriminuotas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi ši veika atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius. Minėtoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis pagal jo paties pateiktą skundą negali būti bloginama, nusprendė A. A. minėtą veikos epizodą iš kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pašalinti.
Teismas pažymi, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).
Taigi teismas, atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024, tiek šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra tapačios, joms kvalifikuoti taikoma ta pati teisė, vertina, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis turi precedento galią šioje byloje, todėl šioje administracinėje byloje ginčijamą VDI Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjos veika dėl darbo nedraudiminiu laikotarpiu (t. y. kad V. P. ir S. V. dirbo, nors 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis, tokiais veiksmais pažeidžiant DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą) kvalifikuota kaip nelegalus darbas, naikina kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Pareiškėja skunde nurodo, jog net jei būtų pripažinta, kad Bendrovė pažeidė teisės aktus susijusius su įdarbinimu, mano, kad paskyrus minimalaus dydžio baudą, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.
Pagal UĮ 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad atsakomybės taikymo tikslai bus pasiekti jai paskyrus minimalią UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą baudą, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos vadovas A. A. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, juridinio asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, todėl vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai turėtų būti skirtinas baudos vidurkis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai darbo laiko apskaitos pažeidimo epizodas, kvalifikuotas pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš Nutarimo pašalintas, dėl ko į dalį Institucijos Nutarime nurodytų administracinei atsakomybei individualizuoti reikšmingų aplinkybių neatsižvelgtina (t. y. kad pažeidimai truko ilgą laiką, buvo sisteminio pobūdžio ir kt.), teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai skirtą baudą (3 764 Eur) sumažinti.
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, Nutarimu paskirta 3 764 Eur bauda keistina į 2 750 Eur baudą (Bendrovei už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skiriant didesnę nei minimumas, tačiau mažesnę nei vidurkis, t. y. po 1 375 Eur baudą), kuri pagal nustatytas aplinkybes laikytina adekvačia, proporcinga, nepažeidžiančia teisingumo principo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nustatytas byloje faktines aplinkybes, pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies, panaikinant skundžiamo Nutarimo dalį dėl nelegalaus darbo nedraudiminiu laikotarpiu, o likusią Nutarimo dalį paliekant nepakeistą.
Pareiškėja prašo atlyginti jo patirtas 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro skundo parengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Ši norma išreiškia administraciniame procese dominuojančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-463-968/2022 ir kt.).
Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pakeistų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – ir Rekomendacijos), 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo parengimą – 1 100 Eur, neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios galimos priteisti sumos dydžio. Pareiškėjai, be kita ko, priteistinas žyminis mokestis už skundo padavimą – 22,50 Eur. Viso pareiškėjas patyrė 1 122,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, proporcingai tenkinto reikalavimo daliai (27 procentai), t. y. 303 Eur, priteistinos iš atsakovės pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ skundą patenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 31920 pakeisti pašalinant iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 31920 epizodą, kuriuo konstatuota, jog nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., t. y. tuo metu, kai įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jiems buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis, UAB „Statgreita“ vadovas A. A. leido V. P. ir S. V. nelegaliai dirbti UAB „Stagreita“ naudai, statybos objekte esančiame (duomenys neskelbtini), tokiai veiksmais (neveikimu) pažeidžiant imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 31920 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statgreita“ paskirtą 3 764 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) baudą pakeisti į 2 750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ naudai iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 303 Eur (tris šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.