- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-604-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05510-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dovilės“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovilės“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dovilės“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. G. 40 50000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo J. G. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, finansinio ir kito nematerialaus turto bei turtinių teisių (įskaitant reikalavimo teises į trečiuosius asmenis), taip pat lėšų, esančių tiek atsakovo banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, tiek atsakovo turimų grynaisiais pinigais, tiek esančių pas trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant bendros 40 500,00 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB „Dovilės“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo J. G. nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus ir/ ar turtines teises, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, turtines teises perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai pareiškimo sumai užtikrinti areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti. Nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo J. G. turtui taikomos ne didesnei kaip 40500,00 Eur sumai.
3. Teismas vertino, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl 40 500,00 Eur priteisimo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų atsakovui argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
4. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas 40 500,00 Eur sumai atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina ženklia. Net ir įvertinus tai, kad atsakovas šiai dienai yra pervedęs ieškovei 11 000,00 Eur, jo likusi skola – 29 500 Eur – fiziniam asmeniui yra laikytina didele.
5. Teismas sprendė, kad iš ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog atsakovas imasi veiksmų turimam neareštuotam nekilnojamajam turtui apsaugoti – parduoda, dovanoja, ir tai vyksta jam žinant, kad turi finansinių įsipareigojimų. Be to, atsakovo minimas jo turimas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo ir jame esantis pastatas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu yra areštuoti (nustatyta hipoteka), tai įrodo, jog yra įsiskolinimas valstybei, tačiau duomenų apie tai, kokio dydžio įsiskolinimas – byloje nėra.
6. Teismas pripažino, kad nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas jau imasi veiksmų turimam turtui apsaugoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas J. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo didele ieškinio suma ir tikėtinu ieškinio pagrįstumu. Pažymėtina, kad abu šie klausimai yra bylos nagrinėjimo dalykas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
7.2. Teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamo turto, kurio vidutinė rinkos vertė: 184 000,00 Eur – gyvenamasis namas, 21 050,00 Eur – žemės sklypo dalis, iš viso – 105 050,00 Eur. Be to, visuotinai žinoma, kad VĮ Registrų centras nurodomos vertės yra keliskart mažesnės nei tikrosios rinkos vertės. Ieškovės reikalavimas nesudaro net 1/5 atsakovo turimo turto vertės, atsakovas pateikė ir dar pateikia duomenis, kad prievolę ieškovei vykdo, nors ir vėluodamas, ir nuo 2025-05-12 skolą sumažino dar 2 000,00 Eur. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas tyčia slepia savo turtą, ir kad kyla grėsmė būsimojo teismo sprendimo įvykdymui.
7.3. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Dovilės“ prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovo nurodomas turtas yra įkeistas, todėl į jį negali būti nukreiptas išieškojimas. Todėl atsakovo atskirajame skunde nurodomas turimas turtas nepatvirtina, jog neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, į bylą buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas nesąžiningai slepia savo turtą, net nevertinant ir neteisėtų bei nesąžiningų atsakovo veiksmų, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų grąžinti paskolą.
8.2. Teikiant teismui ieškinį paaiškėjo, kad atsakovas per atitinkamą jo nurodytą terminą per kurį padengs įsiskolinimą, paslėpė (perleido) turėtą neįkeistą nekilnojamąjį turtą - 2025-01-28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido jam priklausiusį pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, 2025-02-19 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido jam priklausiusias 17/100 pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi. akivaizdžiai nesąžiningai paslėpė turėtą turtą, į kurį ieškovė galėjo nukreipti išieškojimą.
8.3. Prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, t. y. yra gerokai didesnė nei minimali suma, kuri suteikia teisę fiziniam asmeniui bankrutuoti. Todėl, jei teismas nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėjo paslėpti ir likusį dar turimą turtą, o vėliau ir bankrutuoti, tokiu atveju ieškovei galimai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.
8.4. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl ir pirma sąlyga egzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
11. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – vienus kartu su atskiruoju skundu, kitus tiesiogiai į šią bylą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, jog teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo didele ieškinio suma ir tikėtinu ieškinio pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas vertino ir apelianto nesąžiningumą.
14. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Remdamasis anksčiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.
16. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Būtent šis aspektas yra svarbus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
18. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovas 2025-01-28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido jam priklausiusį pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, 2025-02-19 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido jam priklausiusias 17/100 pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai sprendė, kad tokie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi. Paminėti duomenys patvirtina aplinkybes, kad apeliantas, žinodamas, jog yra skolingas ieškovei ir paprašęs skirti laiko padengti skolą, per šį laikotarpį atliko veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas jau imasi veiksmų turimą turtą perleisti.
20. Šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklauso tik atsakovo nurodomi gyvenamasis namas ir ½ žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas yra įkeistas. Nors apeliantas teikia į bylą, jog dalimis atsiskaito su ieškove, tačiau skola ieškovei dar yra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šios nutarties 19 punkte nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti teisėtai priimtą nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.