Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui M. O. dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 48 522 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. 2018 m. sausio 5 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 25 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. mamai I. P. ir tėvui R. P. paskirta 48 522 Eur vienkartinė išmoka apdraustajam R. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu (kiekvienam iš tėvų po 24 261 Eur).

4. Kadangi R. P., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, mirties, dėl kurios buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovo M. O. neteisėta veika, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 48 522 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas M. O..

6. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs ieškinį, nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. vasario 17 d., todėl terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2020 m. kovo 3 d. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį negautas, atsakovas neprašė šio termino pratęsti, pateisinamų tokio neveikimo priežasčių nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

8. Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo mirtinai sužalotas apsaugos darbuotojas R. P.. Įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Ieškovas žuvusiojo tėvams paskyrė ir išmokėjo 48 522 Eur vienkartinę išmoką apdraustajam R. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu.

9. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų įstatymas) 31 straipsnis nustato, jog, tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo

11. Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

12. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, žalos dydžio neginčijo.

14. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, todėl atskirai dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako.

15. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 48 522 Eur vienkartinę draudimo išmoką, kurią ieškovas išmokėjo žuvusiojo tėvams. Atsakovas žalos dydžio neginčija.

16. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

17. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiama 953 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo M. O. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 48 522 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du eurus) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo M. O. valstybei 953 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.