Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-28 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, 30 parų areštas sumažintas trečdaliu iki 20 parų arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. B. kaltės pasikėsinus padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. neginčija savo kaltės dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo ir jo kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo jam skirti viešuosius darbus arba apykoję su apribojimais. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės R. B. skyrimo klausimas.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Baudžiamajame įstatyme už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

9. Nors pirmosios instancijos teismas R. B. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to R. B. buvo nubaustas per griežtai.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Skiriant bausmę nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi pasikėsinęs padaryti baudžiamąjį nusižengimą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad nuteistasis nedirba, turi oficialaus darbo stažo 1993-2011 m. Nuo 2024 m. birželio 5 d. iki šiol registruotas Užimtumo tarnyboje. Per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas, 1990-2022 m. teistas Lietuvoje, taip pat ne kartą teistas Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei. Serga lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Šią nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti nepraėjus nei 4 mėnesiams kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

12. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad R. B. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, nesistengia pakeisti savo elgesio, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio dydis parinktas didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

13. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, tai yra pakeitimai priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. Visgi, analizuojamų pakeitimų kontekste, BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ir sankcija nebuvo keista, t. y. po nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ar sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai nebuvo keičiami, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju R. B. teisinės padėties lengvinimo aspektu taip pat niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajam paskyrė bausmę neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko jos keisti, ar mažinti trukmę, vadovaujantis minėtu BK 61 straipsnio pakeitimu, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

15. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kurie panaikino apribojimą arešto bausmės vykdymą atidėti tik pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui. Nors šis pakeitimas ir lengvina nuteistojo padėtį, kadangi nuosprendžio priėmimo metu R. B. nebuvo galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pastarasis neatitiko formaliųjų sąlygų, t. y. jam ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė, tačiau tai jokiu būdu neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti minėtus pakeitimus šiuo metu ir nuteistajam atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. B. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius nuteistojo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. B. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai taip pat jokios įtakos nuteistojo teisinės padėties lengvinimui neturi.

16. Kadangi R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytos veikos pobūdžiui ir ją dar labiau švelninti, ar skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, analogiškas nusikalstamas veikas daro pakartotinai.

17. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamą veiką, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas. R. B. atsainus požiūris į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, nekritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės R. B. jokios teigiamos įtakos nepadarė, leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu R. B. už veiką parinkta bausmės rūšis, nustatytas dydis, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir 20 parų arešto bausmės paskyrimas, yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Apibendrindama visa, kas išdėstyta ankščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmės skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam skirtinos bausmės, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 25 d. pažyma Nr. APD-2025-03572 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 104-106). Pažymoje nurodyta, kad R. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 120,83 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. B. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (2 t., b. l. 97). Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo R. B., o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. B. skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, dėl ko R. B. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos. Be to, byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų dirbantis bei gaunantis reguliarias pajamas.

22. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo R. B. nepriteisti.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.