Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dublinas“ atstovo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dublinas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. gegužės 16 d. gautas prašymas dėl trūkumų šalinimo bei papildomi dokumentai: 2022 m. (2024 m.) gegužės 2 d. įsakymas, 2022 m. gegužės 10 d. įsakymas dėl asmens, atsakingo už darbo sutarčių sudarymą, skyrimo Nr. 22/0510/1, 2024 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 111.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui; yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai). Ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

9. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir proporcingų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad atskirąjį skundą dėl 2024 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „Dublinas“ iškelta bankroto byla, pateikė UAB „Dublinas“ darbuotojas Ž. S., o pasirašė R. V., nurodydamas, kad jis yra UAB „Dublinas“ vadovas, tačiau juridinių asmenų registre įregistruoti duomenys apie šios bendrovės vadovą nesutapo su atskirajame skunde pateikta informacija, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti tinkamus Ž. S. ir R. V. įgaliojimus atstovauti UAB „Dublinas“ patvirtinančius įrodymus. Konstatavęs, kad esminiai nutartimi nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti (t. y. nepateikti įrodymai, kad J. L. teisės aktų nustatyta tvarka yra atleistas iš UAB „Dublinas“ direktoriaus pareigų, nepateikta su R. V. sudaryta darbo sutartis, kuri būtų pasirašyta tam įgalioto asmens), pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. R. V., kaip UAB „Dublinas“ direktorius, dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Apelianto įsitikinimu, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad J. L. atleistas iš UAB „Dublinas“ direktoriaus pareigų, taip pat, kad R. V. yra vienintelis bei teisėtas UAB Dublinas direktorius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais.

11. Pagal CPK 55 straipsnį, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 1 dalies 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Be civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, juridinių asmenų registre nurodomi duomenys apie valdybos pirmininką, taip pat valdybos narių ir bendrovės vadovo išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datos (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai pasikeičia CK 2.66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo <...> pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos (CK 2.66 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK 2.66 straipsnio 6 dalis).

13. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje, kuria atsakovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų <...> bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju juridinių asmenų registre UAB „Dublinas“ direktoriumi įregistruotas J. L.. Taigi, viešame registre duomenys apie UAB „Dublinas“ vadovą nėra pakeisti, todėl vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nėra pagrindo laikyti, kad J. L. įgaliojimai yra pasibaigę. Atkreiptinas dėmesys, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis). Apeliantas, teigdamas, kad jis yra UAB „Dublinas“ vadovas (t. y. asmuo, kuriam nustatyta pareiga informaciją apie pasikeitusius duomenis pateikti juridinių asmenų registrui), nepaaiškino, kodėl šių veiksmų nėra atlikęs.

15. Be to, apeliantas atskirajame skunde nors ir pacitavo apskųstos nutarties dalis, kuriose aiškiai nurodyta, kas gali pasirašyti darbo sutartį su vadovu, duomenų, kad pateiktoje sutarties dalyje pasirašiusi M. M. yra ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo (visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo), įrodymų nepateikė. Apelianto pateiktas 2022 m. gegužės 10 d. direktoriaus J. L. įsakymas (t. y. ne akcininkų susirinkimo sprendimas) dėl asmens, atsakingo už darbo sutarčių sudarymą, skyrimo, neatitinka pirmiau minėto įstatymo reikalavimų, todėl nesuteikia M. M. teisės pasirašyti darbo sutarties su bendrovės vadovu. Be to, teismui pateikta tik dalis sutarties, todėl net nėra galimybės nustatyti, į kokias pareigas priimtas (jeigu priimtas) R. V. minėta sutartimi.

16. Aplinkybė, kad J. L. teisės aktų nustatyta tvarka yra atleistas iš UAB „Dublinas“ direktoriaus pareigų, atskirajame skunde grindžiama tuo, kad VSDFV pateiktame UAB „Dublinas“ darbuotojų sąraše nėra J. L.. Tačiau šio fakto, atsižvelgiant į minėtas CK 2.66 straipsnio 6 dalies nuostatas nepakanka, sprendžiant dėl J. L. kaip bendrovės direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Atkreipiamas dėmesys, kad atskirajame skunde nurodęs, jog prideda papildomus įrodymus – VSDFV teiktų dokumentų formas, apeliantas tokių dokumentų nepridėjo. Kita vertus, bet kuriuo atveju, tai neįrodo R. V. teisės veikti UAB „Dublinas“ vardu.

17. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujančiam byloje asmeniui per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, jis gali būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Nustačius, kad apeliantas nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių R. V. teisę veikti UAB „Dublinas“ vardu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje priėjo prie pagrįstos išvados, jog atskirojo skundo trūkumai nepašalinti, pagal tokį atskirąjį skundą apeliacinis procesas negali būti pradėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, nustatančias juridinio asmens atstovavimą, reikalavimus procesinių dokumentų turiniui bei formai, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.