Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-1453-390/2018 pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams D. G., A. B., R. M., G. N. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame pareiškė reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-1073-798/2017, sudarant galimybę jam pateikti bylai reikšmingus įrodymus ir paaiškinimus.Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui R. M. terminą prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas atnaujinti procesą, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys būtinybę atnaujinti procesą, nenurodytos aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, bei nepateikti jas patvirtinantys įrodymai, nenurodyta ginčo suma.Šalindamas teismo nustatytus prašymo trūkumus, pareiškėjas R. M. pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nepagrįstai pasisakė dėl aplinkybių, kurios turi būti vertinamos nagrinėjant tokį prašymą iš esmės (pvz., kad teismui netapo lengviau įžvelgti reikšmingas proceso atnaujinimui aplinkybes).Prašyme dėl proceso atnaujinimo yra aiškiai suformuluotas reikalavimas.Pateiktu patikslintu prašymu buvo pašalinti visi teismo nurodyti trūkumai: buvo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, išdėstytos faktinės aplinkybės, o ginčo sumos šiuo atveju nereikėjo nurodyti, kadangi apeliantas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Be to, buvo nurodyta, kad terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą nėra praleistas, nes iki šiol apeliantas nėra gavęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mudesta“ bankroto administratoriaus ir teismo procesinių dokumentų iš civilinės bylos Nr. eB2-573-221/2017, todėl nėra objektyvių galimybių pateikti įrodymus, pagrindžiančius CPK 368 straipsnyje nurodyto termino skaičiavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų prašymo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Kauno apygardos teismas, spręsdamas pareiškėjo R. M. prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, 2018 m. sausio 11 d. priėmė nutartį, kuria buvo nustatytas pareiškėjui terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė tokius prašymo trūkumus: prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas atnaujinti procesą; nepateikti įrodymai, pagrindžiantys būtinybę atnaujinti procesą; nenurodytos aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, bei nepateikti jas patvirtinantys įrodymai; nenurodyta ginčo suma.Pareiškėjui pateikus patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismo nustatyti prašymo trūkumai nebuvo pašalinti, todėl apeliacine tvarka apskųsta nutartimi nutarė šį procesinį dokumentą (prašymą) laikyti nepaduotu, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi.Apeliantas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, atskirajame skunde įrodinėja, jog jis pašalino teismo nustatytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė jo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą – nepagrįstai pasisakė dėl aplinkybių, kurios turi būti vertinamos nagrinėjant prašymą iš esmės (pvz., kad teismui netapo lengviau įžvelgti reikšmingas proceso atnaujinimui aplinkybes).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su minėtais apelianto argumentais yra pagrindas sutikti. Visų pirma, tikslindamas prašymą, pareiškėjas nurodė teisinius proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus (tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje). Antra, pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes, kurios, jo vertinimu, turi reikšmės proceso atnaujinimui. Ar pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja ir nevertina. Klausimas dėl prašymo pagrįstumo iš esmės sprendžiamas teismo posėdyje, t. y. kai teismas priima prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys). Apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šalinant prašymo trūkumus „netapo lengviau įžvelgti ir reikšmingas proceso atnaujinimui aplinkybes“, iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kurios turi būti tiriamos ir vertinamos nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės. Viena iš proceso atnaujinimo sąlygų – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas šio reikalavimo neįvykdė, tačiau tu tokia teismo pozicija negalima sutikti. Apeliantas tiek pirminiame, tiek patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog jam apie Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtą civilinę bylą dėl BUAB „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, apie tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu jam buvo apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organu nariu, tapo žinoma 2017 m. gruodį nuvykus į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą. Taip pat apeliantas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad jam teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Vien tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti prašymo trūkumą, kadangi pats pareiškėjas sprendžia, kokius įrodymus jis gali pateikti teismui, be to, klausimas, ar nebuvo praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti ir ar nurodytoms aplinkybėms pagrįsti buvo objektyvios galimybės, sprendžiama jau kitoje – prašymo atnaujinti procesą – nagrinėjimo stadijoje.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis neturėjo prašyme nurodyti ginčo sumos, kadangi yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Tačiau prieš aptariant žyminio mokesčio (ne)mokėjimo pareigos klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju pagal apelianto pareikštą prašymą proceso atnaujinimas apskritai būtų galimas, nes CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. Apeliantas patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo suformulavo tokius materialinius teisinius reikalavimus: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-573-221/2017; panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį ir BUAB „Mudesta“ bankroto administratoriaus reikalavimus jo atžvilgiu atmesti. Tačiau tiek iš prašymo turinio, tiek iš suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kurią konkrečiai Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį apeliantas prašo panaikinti, o nuo to, kokia sprendimo dalis yra ginčijama, priklauso ir tai, ar proceso atnaujinimas būtų galimas. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad BUAB „Mudesta“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. eB2-573-221/2017) išnagrinėjo BUAB „Mudesta“ bankroto administratoriaus patikslintą ieškinį atsakovams D. G., A. B., R. M., G. N. dėl BUAB „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo. Šiuo sprendimu teismas nusprendė: pripažinti BUAB „Mudesta“ bankrotą tyčiniu; apriboti atsakovams D. G., A. B., R. M., G. N. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti ieškovės BUAB „Mudesta“ naudai iš atsakovo R. M. 7 160,41 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės BUAB „Mudesta“ naudai iš atsakovo G. N. 5 882,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės BUAB „Mudesta“ naudai solidariai iš atsakovų A. B. ir R. M. 1 385,92 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti valstybei iš atsakovo R. M. 236 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo G. N. – 176 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės A. B. – 21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų A. B. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo, nutarė šį teismo sprendimą palikti nepakeistą.Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto pripažinimas tyčiniu yra įmonės bankroto procedūros sudedamoji dalis, o proceso atnaujinimas yra negalimas dėl tarpinio teismo procesinio sprendimo bankroto procese procedūriniu klausimu, taigi, ir dėl teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1924-798/2017). Vadinasi, prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalies, kuria BUAB „Mudesta“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostata). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi, Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, be kita ko, apeliantui apribojo teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Iš motyvuojamosios Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalies matyti, kad apeliantui teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu buvo apribota, nustačius vieną iš tyčinio bankroto požymių – kad nebuvo vykdoma pareiga laiku pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Mudesta“ iškėlimo. Kadangi prašymas atnaujinti procesą negalimas dėl teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas negalimas ir dėl sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta apriboti apeliantui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, paprastai nėra nagrinėjami padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimai, todėl nuo šių reikalavimų bankrutavusios įmonės buvę vadovai ar akcininkai gali gintis visais CPK numatytais gynybos būdais – taigi, ir proceso atnaujinimo institutu. Vadinasi, apeliantas šiuo atveju turėtų teisę prašyti atnaujinti procesą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalies, kuria iš jo BUAB „Mudesta“ naudai buvo priteistas žalos atlyginimas. Tokiu atveju apeliantas būtų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir šio straipsnio 2 dalimi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1502-464/2016), o ne remiantis šio straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaip teigia apeliantas. Taigi apeliantas patikslintame prašyme atnaujinti procesą pagrįstai nurodė, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (tik buvo nurodęs netinkamą civilinio proceso teisės normą), todėl ir ieškinio (ginčo) sumos nurodymas šiuo atveju yra neaktualus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodžius ginčijamos sumos, toks prašymas buvo su esminiu trūkumu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti netinkamą proceso teisės normų taikymą, turėjusį reikšmės neteisingam prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo išsprendimui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl apskųsta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui apelianto prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju turi būti nurodyta pareiškėjui patikslinti (sukonkretinti), dėl kurios Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalies apeliantas prašo atnaujinti procesą, nes nuo to priklauso, ar yra galimas ar negalimas prašymas atnaujinti procesą dėl atskirų to sprendimo dalių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir pareiškėjo R. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.