Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.1.9.2.; 1.1.9.6.; 1.1.9.13.; 1.2.25.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.2.8.

2026 m. vasario 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis, adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2026 m. sausio 9 d., apie 10.05 val., prie (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 3,40 promilių neblaivumas.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai, dėl savo nusikalstamo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir paaiškino, kad tuo metu namuose jau trečią dieną vartojo alkoholį ir nusprendė jam priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“ nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio „pachmielkai“. Parduotuvė nuo jo namų yra už 200 m., bet jis važiavo automobiliu, nes turi problemų su stuburu, t. y. jam nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl jo (duomenys neskelbtini) ir jam sunku vaikščioti. Grįžtant iš parduotuvės, jį namo kieme sustabdė pareigūnai. Su nustatytu jam girtumu sutiko. Po šio įvykio visas jo gyvenimas pasikeis, bus sunku, nes neturės automobilio, netgi planuoja parduoti namą kaime dėl to. Patvirtino, kad šiuo metu dėl sveikatos problemų nedirba, gyvena iš pašalpos, jam netgi buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). neįgalumas. Taip pat prisipažino, kad alkoholį ir dabar vartoja dėl patiriamos įtampos ir nervų.

Kaltinamajam A. P. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos J. K. 2026 m. sausio 9 d. tarnybinis pranešimas, kad 2026 m. sausio 9 d. dirbant kartu su Reagavimo skyriaus tyrėja N. V. pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis apie 10.05 val. (duomenys neskelbtini). Patikrinimui sustabdytas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, todėl buvo nuspręsta patikrinti asmens neblaivumą. Buvo panaudotas bekontaktis alkotesteris, kuris parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio 2026 m. sausio 9 d., alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr, ARPK - 019610.12 val. pirmu tikrinimu (nustatytas 3,46 prom. neblaivumas), 10.28 val. antru tikrinimu (nustatytas 3,52 prom. neblaivumas), surašytas neblaivumo patikrinimo aktas. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Biržų r. Širvėnos sen. Rinkuškių k. Rinkuškių g. 26. (b. l. 5-8).

Liudytojos A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais liudytoja parodė, kad A. P. yra jos sūnus, jie sutaria tikrai labai gerai. Jie daug bendrauja, kalbasi tikrai atvirai, vienas nuo kito nieko neslepia. Apie tai, kad 2026 m. sausio 9 d. jos sūnus A. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jis jai prisipažino, mato, kad jis tikrai labai nuoširdžiai gailisi, supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl to labai išgyvena. Kadangi jų santykiai yra geri, nuoširdūs, ji mano, kad jam padarys tikrai teigiamą įtaką ir jos sūnus daugiau nebenusikals, nes jis tikrai labai gerai supranta, kad pasielgė netinkamai. Nors gyvena atskirai, tačiau sūnus tikrai jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę ir patarimus, ji tikrai tiki, kad galės padaryti teigiamą įtaką. Mato, kad A. dėl tokio savo neapgalvoto poelgio gailisi, supranta, kaip neatsakingai pasielgė. A. visuomet buvo drausmingas, atsakingas, neturėjo jokių reikalų su teisėsaugos institucijomis. Prašo leisti jai laiduoti savo sūnų A. P., dėl laidavimo pateikė prašymą. Jai buvo paaiškinta, kad turi teisę atsisakyti laidavimo, taip pat buvo informuota, kad jei A. P. padarys naują tyčinį nusikaltimą, laidavimas nebegalios, bus nutrauktas (b. l. 28-31).

2026 m. sausio 9 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas - foto lentelė, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemas. Į kiemą patenkama nuo (duomenys neskelbtini) pusės einant pro mūrinio namo dešinį šoną. Kieme, priešais namą yra ūkinis pastatas, o tarp namo ir ūkinio pastato, kairiojoje kiemo pusėje matomas garažo pastatas, priekiu į jį, stovi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje rastas ir iš įvykio vietos paimtas automobilio registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis iš įvykio vietos išvežtas UAB „Automera" darbuotojų ir saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu - Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26 (b. l. 10-20).

2026 m. sausio 9 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. P. 2026 m. sausio 9 d. pirmo tikrinimo metu 10.12 val. nustatytas 3,46 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 10.28 val. - 3,52 promilių neblaivumas (b. l. 35).

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos L. T. 2026 m. sausio 12 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad alkoholio matuoklio - alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0196 patikros sertifikate Nr. 2264618 nurodyta paklaida, kai nustatytas neblaivumas nuo 1,01 prom. iki 6.00 prom. - 1,7 proc. Paklaida apskaičiuojama mažiausią nustatytą girtumo laipsnį, šiuo atveju - 3.46 prom., padauginus iš patikroje nurodytos paklaidos procentinės išraiškos (1,7 proc.) ir gautas rezultatas padalinamas iš 100 proc., apskaičiuota paklaida pritaikius nustatytą apskaičiuotą paklaidą (0,05882 prom.), atimama iš mažiausio nustatyto girtumo laipsnio, tokiu būdu gaunama, kad A. P. galutinis neblaivumas po paklaidos - 3,40 promilės (b. l. 36).

2026 m. sausio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir byloje esantys 3 vaizdo įrašai, užfiksuoti pareigūnės J. K. kūno kamerų, kompaktiniame diske. 1 kūno kameros vaizdo įrašas 1 minutės trukmės. Matyti, kad pareigūnių tarnybinis automobilis važiuoja paskui lengvąjį automobilį, kuris įsuka į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą ir sustoja. Pareigūnė J. K., laikydama rankoje alkoholio kiekio matuoklį, išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina prie ką tik sustojusio pilkos spalvos automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnei dar nespėjus prieiti prie automobilio, atsidaro vairuotojo pusės durys, matyti, kad sėdi asmuo, tačiau tuo momentu veido nesimato. Pareigūnė pasisveikina, prisistato, pasako, kokią vykdo policinę priemonę ir paprašo asmens pūsti į alkoholio kiekio matuoklį per atstumą. J. K. paklausia asmens, ar jis vartojo alkoholio ir asmuo, kuris pasimato vaizdo įraše, vyriškis, dėvintis mėlynos spalvos kepurę su spnapeliu, atsako, kad ne. Pareigūnė paprašo eiti vyro iki tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą, naudojant alkoholio kiekio matuoklį su antgaliu.

Apžiūrimas 2 pareigūnės J. K. kūno kameros vaizdo įrašas, kuris yra 15 min. 9 sekundžių trukmės. Kūno kameros įraše matyti, kad pareigūnė grįžta į tarnybinį automobilį, kuris yra su įjungtais švyturėliais. Automobilyje ieško alkotesterio antgalio ir kolegei pasako, kad vairuotojas sakė, kad nevartojo. Ateina automobilio Oper Zafira, valst, nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pareigūnė J. K. paprašo jo sėstis į tarnybinį automobilį. Kita pareigūnė N. V. paklausia į automobilį atsisėdusio vyriškio, kada pastarasis vartojo alkoholį. Ką jis atsako, nesigirdi, tik N. V. pasitikslina, sakydama ,,Vakar"? Pareigūnė J. K. pasiruošia alkoholio kiekio matuoklį, uždeda antgalį ir liepia vairuotojui pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. J. K. dar paklausia, ar vyriškis turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuotojui parodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, garsiai sakydama: ,,3.46 prom." Preigūnė N. V. atsisuka į vairuotoją ir dar kartą paklausia: ,,Iš po vakar? Tai gal šiandien dar biškį gėrėt?" Girdisi, kaip vairuotojas pasako: ,, Biškį". N. V. vėl paklausia, ar šiandien vartojo alkoholį, tačiau, ką atsako vairuotojas nesigirdi. Ji patikslina: ,,Vartojot, prieš kiek laiko?" Pareigūnė kalbasi su vairuotoju, tačiau, ką jis atsako, nesigirdi. Pareigūnė pakartoja, ką jis atsako: ,, Prieš tris valandas". N. V. paaiškina vairuotojui, kad po 15 minučių reikės pakartotinai įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnė J. K. pasiima darbinį kompiuterį ir atlieka procesinius veiksmus.

Apžiūrimas 3 pareigūnės J. K. kūno kameros vaizdo įrašas, kurio trukmė 15 min. 10 sekundžių. Įrašo 1 minutę 44 sekundės, pareigūnė J. K. paima naują alkoholio kiekio matuoklio antgalį, paduoda jį kolegei N. V. ir ji vairuotojo paprašo dar kartą pūsti į alkoholio kiekio matuoklį N. V. pasako rezultatą, J. K. garsiai pasako vairuotjojui: ,,3.52, kyla". N. V. alkoholio kiekio matuoklį pasideda ant kojų ir ekrane matyti 3.52 prom. girtumas. Toliau atliekami procesiniai veiksmai, informuojams Panevėžio AVPK budėtojas dėl transporto priemonės nuvežimo, iškviečiamas atsakingas ,,Automeros" darbuotojas, kad išvežti automobilį, apžiūrimas automobilis, atliekama įvykio vietos apžiūra ir kiti procesiniai veiksmai (b. l. 38-40).

Teismas įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime nurodytus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. pasitvirtino, nes bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad šis asmuo padarė kaltinimu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2026 m. sausio 9 d., apie 10.05 val., prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 3,40 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai posėdyje, o jo kaltę dar ir pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu: liudytojos parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnės kūno kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai bei kiti bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

Byloje yra pateiktas laiduotoja siekiančios tapti A. P. 2026 m. sausio 13 d. prašymas dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jo perdavimo A. P. atsakomybėn. Pateiktą prašymą šie asmenys palaikė ir teismo posėdyje bei abu prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas sprendžia klausimą dėl kaltinamojo galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023 ir kt.). BK 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kitos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, yra: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas tik, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas kaltinamojo A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė BK 40 straipsnio pagrindu klausimą, vertina tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jis viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, padaręs nagrinėjamą nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis nebaustas administracine tvarka (b. l. 51-52), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 55; 57-58), sunkiai sergantis ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jam sunku vaikščioti. Nusikalama veika žalos nebuvo padaryta. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šioje byloje kaltinamajam A. P. inkriminuotas nusikalstamas elgesys labiau yra tik atsitiktinis neigiamas jo poelgis dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių ir tai nepagrindžia susiformavusio jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido kaltinamajam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir šis procesas turės įtakos jam, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Be to, teismas pažymi, kad sprendimas atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis sprendimas dėl gręsiančių BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytų naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmių, o tai taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Be to, pagal BK 40 straipsnio 1 dalį tam, kad asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina gauti asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju byloje gautas A. P. 2026 m. sausio 13 d. prašymas perduoti kaltinamąjį A. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybė, kurį patvirtino ir teismo posėdį. Pateiktame prašyme ir teisiamajame posėdyje A. P., ketinanti tarpti laiduotoja, patvirtino, kad ji yra kaltinamojo mama, sutinka būti jo laiduotoja ir įsipareigojo teismui kontroliuoti kaltinamojo elgesį, kadangi santykiai su sūnumi geri, jie daug bendrauja, vasaros metu ji gyvena pas sūnų kaime, o žiemos periodu turi galimybę sūnų priimti pas save į namus, padės jį prižiūrėti ir sūnaus kaimynai, todėl galės jam ateityje daryti realią ir teigiamą įtaką. Atsižvelgus į tai, kad A. P. yra neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu senatvės pensininkė, jos tarpusavio ryšis su kaltinamuoju yra artimas, darytina išvada, kad A. P. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, t. y. ji yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti realią ir teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinus visus minėtus bylos duomenis, teismas priima sprendimą kaltinamąjį A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. P. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina. Taip pat įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei teigiamai apibrėžiamą kaltinamojo asmenybę, taip pat duomenis apie laiduotoją, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnio 5 dalyje numatytas laidavimo terminas (1 metams) ir laidavimas skirtinas be užstato. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, o atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui - naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyse.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamojo A. P. atžvilgiu.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo lengvąją motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas, gerokai viršijantis baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų girtumą ir net siekė sunkų girtumą, taip pat jis vairavo transporto priemonę miestelio ribose, dienos metu, tokiu būdu keldamas didelį ir realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgus į tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, laiko tikslinga skirti kaltinamajam A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trumpesniam laikotarpiui nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidutinis terminas (2 metams), šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks sprendimas priimamas, atsižvelgus dar ir į tai, kad kaltinamasis šiuo teismo nuosprendžiu nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir yra perduodamas laiduotojos A. P. atsakomybėn, kuri įsipareigojo dėti pastangas, kad toks nusikalstamas poelgis nepasikartotų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju nusikaltimą kaltinamasis A. P. padarė, vairuodamas automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Pagal byloje esantį Transporto priemonės registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis priklauso pačiam kaltinamajam A. P. (b. l. 10-20). Dėl to, automobilis „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka visus konfiskuotino turto kriterijus pagal BK 72 straipsnio 1-3 dalis, o toks turtas, priklausantis kaltinamajam, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, kaip numatyta baudžiamajame įstatyme. Kartu pažymėtina pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021). Remiantis būtent šiuo konfiskavimo tikslu, teismas priima sprendimą konfiskuoti automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę, valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys), kadangi, nepriėmus tokio sprendimo – šis automobilis būtų grąžintinas kaltinamajam, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslai liktų nepasiekti ir tokiu būdu būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

Be to, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę apibrėžiančius duomenis bei jo paties paaiškinimus teisme, kad jis iki šiol vartoja alkoholį ir sutinka gydyti šią savo priklausomybę, teismas sprendžia tam, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, kaltinamajam skirtina dar ir BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuomone, būtent visos šios trys baudžiamojo poveikio priemonės bus pačios efektyvios ir pakankamos tam, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prevencinį ir auklėjamąjį poveikį pačiam kaltinamajam A. P..

Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 12 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-84), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 21 d. pažyma Nr. APD-2026-00795 dėl 125,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su kaltinamojo A. P. gynyba pirmosios instancijos teisme. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad sprendimas iš kaltinamojo išieškoti valstybės patirtas išlaidas, susidariusias su būtinu gynėjo dalyvavimu byloje, priimamas tik tuomet, kai toks asmuo pripažįstamas kaltu, o nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ir baudžiamoji byla jam nutraukiama – valstybės patirtos išlaidos, susijusios su būtinu gynėjo dalyvavimu, baudžiamojoje byloje nepriteistinos iš šio kaltinamojo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: 1) kaltinamojo A. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduotinas AB „Regitra“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) Transporto priemonės registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduotinas ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiai institucijai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 3) kompaktinio disko laikmena su policijos pareigūnės kūno kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, kuri saugoma voke prie bylos – paliktina toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308, 313, 432 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

A. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. ir laiduotojai A. P. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, nusprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Automera" saugojimo aikštėje (Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: 1) A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti AB „Regitra“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) transporto priemonės registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiai institucijai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 3) kompaktinio disko laikmeną su policijos pareigūnės kūno kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos, palikti toliau saugoti prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.