Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-26 · Administracinė byla Nr. eI2-1441-595/2024

Bylos eiga

  1. eI2-1441-595/2024Sprendimas · 2024-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. eP-9-502/2026Nutartis · 2026-02-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-26
Bylos Nr.
eI2-1441-595/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04720-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
Plungės rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybos, viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros bei biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos
Administracinė byla Nr. eI2-1441-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04720-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1; 55.1. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

dalyvaujant pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui M. L.,

atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei L. Z.,

atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovui advokatui L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros bei biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau- ir Agentūra, ir CPVA) bei biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir VPT), 164 480,78 Eur turtinę žalą.

Skunde nurodo, kad žala atsirado, kadangi Agentūra ir Tarnyba netinkamai, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, pareiškėjai atliekant viešąjį pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungė miesto centrine dalimi sutvarkymas" (toliau -ir Pirkimas). Pareiškėja Pirkimo vykdymo metu vadovavosi Tarnybos nurodymais ir tuo metu galiojusiais teisės aktais. Agentūra patikrinusi įvykdytą Pirkimą nenustatė jokių pažeidimų, tačiau netrukus po to, kai pareiškėja baigė vykdyti Pirkimo metu sudarytą rangos sutartį, Agentūra, gavusi pastabų iš Valstybės kontrolės, vėl patikrino Pirkimo organizavimą ir nustatė pažeidimą, nors pirminės aplinkybės liko nepakitusios. Pažeidimo esmė - pareiškėja organizuodama Pirkimą pažeidė viešųjų pirkimų principus, nors nei VPT, nei pati Agentūra atlikdama Pirkimo kontrolę, jokių pažeidimų nenustatė. To pasėkoje, pareiškėjai buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija. Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2021-09-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2018- 821/2021 finansinė korekcija buvo sumažinta iki 5 proc. (176 450 Eur). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023-01-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-717- 415-2022 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nurodė, kad „<...> besąlyginis atsakomybės naštos perkėlimas tik perkančiai organizacijai, kai dėl viešųjų pirkimų srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų (profesionalų) neveikimo ar netinkamo veikimo perkančiajai organizacijai atsiranda nuostolių, kelia pagrįstų teisinių abejonių teisės normų, tai nustatančių, atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o šalių susitarimai, patenkantys į CK 6.252 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo sritį, yra negaliojantys."

Teigia, kad, vadovaujantis LVAT išaiškinimu, Agentūra ir VPT privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, t.y. pareiškėjai pritaikytos finansinės korekcijos. Pareiškėja negali likti finansiškai atsakinga už veikimo modelį, kurį suformavo išimtinai valstybės institucijų nurodymai ir veiksmai. Tiek VPT, tiek Agentūrai savalaikiai davus tinkamus nurodymus ir tinkamai patikrinus Pirkimo dokumentus, žala nebūtų atsiradusi.

Nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad pareiškėja padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, ir VPĮ) 3 str. 1 d. įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, kadangi pareiškėja, Pirkimo metu pakeitusi Kvalifikacinį reikalavimą, privalėjo paskelbti pirkimą iš naujo, tačiau to nepadarė. Vietoj to, pareiškėja pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą. Pastebi, kad pakeitus kvalifikacinį reikalavimą ir pratęsus pasiūlymų pateikimo terminą niekas iš tiekėjų neginčijo Pirkimo sąlygų, negauta nė vieno skundo, kad kuriam nors tiekėjui buvo kaip nors suvaržytos jo teisės dalyvauti Pirkime.

Pažymi, kad kvalifikacinio reikalavimo pakeitimą pareiškėja derino su VPT ir kvalifikacijos pakeitimo procedūra buvo atlikta pagal VPT nurodymus. Pareiškėja 2017-05-23 VPT suderinimui pateikė skelbimą apie kvalifikacinio reikalavimo keitimą. 2017-05-24 pareiškėja gavo VPT nurodymą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, nes iš esmės keičiamas Pirkimo kvalifikacinis reikalavimas ir privaloma laikytis lygiateisiškumo principo. Pareiškėja įvykdė tokį VPT nurodymą ir 2017-05-25 pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą. Tokiu būdu skelbimas buvo suderintas su VPT ir paskelbtas. Todėl, pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad VPT davė netinkamą nurodymą - pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, o nedavė nurodymo atšaukti Pirkimą.