- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- 1-2408-667/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28450-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, ūkininkauja, neteista,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji V. Z. 2017-06-09 apie 05.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Citroen Jumper, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,69 promilių etilo alkoholio kraujyje), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.
Kaltinamoji V. Z. visiškai pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė žinojusi, kad negali vairuoti transporto priemonės neblaivi. Ji su tėvais ūkininkauja (duomenys neskelbtini), augina daržoves, kurias realizuoja Kaune turguje ir bazėje. 2017-06-08 nuo ankstyvo ryto dirbo šiltnamiuose, tik 2017-06-09 apie 01 val. nuėjo miegoti. Dienos metu nieko nevalgė, buvo nukritęs kraujo spaudimas, kuris ir taip yra žemas. Draugės medikės patarta ji išgėrė brendžio su kava, kad pakeltų spaudimą. Nuo 15 val. iki 18 val. išgėrė apie penkis puodelius kavos su brendžiu ir vėl eidavo dirbti į šiltnamius. Namo grįžo apie 23 val., nuėjo miegoti ir apie 2.30 val. kėlėsi, nes turėjo važiuoti į Kauno bazes pardavinėti užaugintų daržovių. Atsikėlusi nesijautė apgirtusi. Savo krovininiu automobiliu Citroen Jumper, valst. nr (duomenys neskelbtini) su ūkio darbuotoju A. K. išvažiavo į Kauną. 2017-06-09 apie 5.10 val. (duomenys neskelbtini) ją sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus blaivumą, alkotesteris parodė 1,74 promiles, ji nemanė, kad yra neblaivi. Jokių problemų su alkoholio vartojimu neturi. Labai gailisi, kad vairavo išgėrusi, daugiau taip nedarys. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis yra ūkio priklausinys ir juo naudojasi visa šeima daržovių gabenimui. Pageidauja, kad byla būtų užbaigta laidavimu, laiduotoja sutinka būti mama L. J., kuri gyvena kartu ir turi jai didelę įtaką. Kaltinamoji viena išlaiko nepilnametį sūnų, todėl toliau ūkininkaus su tėvais. Ji anksčiau yra palaidojusi kūdikį, todėl buvo susirgusi depresija, vartoja vaistus, ko pasekoje gydėsi, todėl alkoholis galėjo labiau ją paveikti.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios V. Z. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2017-06-09 dirbo radijo šaukinyje 1733 kartu su E. A.. 2017-06-09 apie 05.10 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu sustabdė automobilį Citroen Jumper, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Z.. Priėjus prie automobilio ir paprašius pateikti dokumentus, kilo įtarimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi, todėl ji buvo patikrinta alkotesteriu, vairuotojai buvo nustatytas vidutinis - 1,74 prom. girtumo laipsnis. Po patikrinimo vairuotoja paaiškino, kad vakare išgėrė alkoholio. V. Z. buvo nuvežta į LSMUL KK kraujo mėginiui paimti. Automobilis buvo uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę (b.l. 25);
- liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad V. Z. yra jos dukra. Žino apie dukros padarytą nusikalstamą veiką, tai yra, kad ji 2017-06-09 vairavo neblaivi. Apie tai informavo pati V. Sutinka būti V. Z. laiduotoja. V. yra pareiginga ir darbšti, ji jai daro teigiamą įtaką. Visada tariasi visais klausimais, V. išklauso jos nuomonę ir ja naudojasi. Pažada prižiūrėti V., daryti jai teigiamą įtaką, kad ji daugiau nenusikalstų. V. padeda auginti jos nepilnametį sūnų. (b.l. 27) Teisme apklausta liudytoja nurodė, kad ji su dukra gyvena kartu, kartu ūkininkauja, ji gali ir ateityje galės daryti dukrai įtaką, nori būti jos laiduotoja;
- iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos išvados matyti, jog V. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,69 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).
Kaltinamoji registruota psichiatrinėje įskaitoje, diagnozė - pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (b.l. 52). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017-06-22 specialisto išvados Nr. 93TPK-598/2017 matyti, kad V. Z. buvo tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. (b.l. 56). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad V. Z. nusikalstamos veikos metu ji suprato savo daromos veikos pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus; šiuo metu jai konstatuojamas psichikos sutrikimas, ji gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę; jai nereikalinga taikyti priverčiamąsias med. pobūdžio priemones. (b.l. 65-67) Kaltinamoji Priklausomybės ligų įskaitoje - neregistruota (b.l. 52).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji V. Z. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta 1,69 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad jos veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi V. Z. suvokė, kad neblaivi vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Sprendžiant kaltinamosios V. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas L. J. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kuriame nurodoma, kad: ji yra kaltinamosios mama, su ja ir jos nepilnamečiu vaiku gyvena kartu, kartu ūkininkauja bendrai dirbamoje žemėje, nuolat bendrauja, gerai sutaria, dukrai padeda, jos susitaria gyvenimiškais klausimais, dukra priimdamas sprendimus įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus; apie jos padarytą nusikalstamą vieką sužinojo iš pačios dukters; ji laiduoja už dukrą, kad ji nepadarys daugiau nusikaltimų; mano, esanti verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra sąžininga, gali dukrai daryti teigiamą įtaką.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl V. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamoji V. Z. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteista (b. l. 48), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji administracine tvarka nebausta (b. l. 50), yra dirbanti.
Iš teismui pateiktos L. J. charakteristikos (b.l. 29), ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopijos (b.l. 30), iš išrašų apie L. J. iš administracinių nusižengimų registro (b.l. 33) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b.l. 34) matyti, kad L. J. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, pagal savo asmenines savybes yra tinkama laiduotoja savo dukrai. Ji su kaltinamaja gyvena kartu, su ja bendrauja visais gyvenimo klausimais, prašyme dėl laidavimo savo dukrą apibūdina teigiamai, nurodo galinti daryti jai teigiamą įtaką, teisme nurodė, kad tikinti, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. J. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo dukrai V. Z. ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams L. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad V. Z. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji V. Z. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių (nustatytas 1,69 promilių girtumas) girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamosios veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajai bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, išsituokusi viena augina vaiką.
Įvertinus V. Z. padarytą nusikalstamą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad minimalios trukmės (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas vienerių metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. Z. jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę Citroen Jumper", valst. nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonės „Citroen Jumper", valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra kaltinamoji. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šia transporto priemone be kaltinamosios naudojasi ne tik ja, bet ir jos tėvai, kurie su ja kartu ūkininkauja, šia transporto priemonę naudoja bendro ūkio reikmėms, transportuoti į miestus daržoves, todėl tiek kaltinamoji, tiek jos laiduotoja, kurios kartu ūkininkauja prašo nekonfiskuoti šios transporto priemonės, kuri yra tokiam daržovių transportavimui jų paruošta, o konfiskuoti atitinkamą jos vertę pinigais. Iš VšĮ "Emprekis" pateiktų byloje duomenų matyti, kad vidutinė analogiškos transporto priemonės „Citroen Jumper" kainą Lietuvoje yra 3620 Eur su PVM. (b.l. 15), todėl teismas konfiskuoja tokios vertės pinigų sumą iš kaltinamosios.
Automobilis "Citroen Jumper", valst. nr. (duomenys neskelbtini) saugomas policijos aikštelėje, ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas saugomi byloje voke (b.l. 14), grąžintini kaltinamajai tik nuosprendžiui įsiteisėjus (b.l. 12-13), V. Z. vairuotojo pažymėjimas laikomas byloje voke (b.l. 9-10), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į „Regitrą“.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 44-45), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,
nusprendžia:
V. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ją perduoti L. J. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Z. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
– nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti iš V. Z. 3620 (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt) Eur.
V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį "Citroen Jumper", valst. nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo polisą grąžinti kaltinamajai V. Z., jos vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į VšĮ „Regitrą“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.