- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- B2-1731-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01211-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kreditorius
- „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- BUAB „Stiprybė“
- Trečiasis asmuo
- P. J.
- Kategorijos
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant kreditoriaus- „Swedbank lizingas“, UAB atstovui T. V. ir atsakovo- BUAB „Stiprybė“ atstovei- advokatei Midai Vengeliauskaitei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui- P. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, pareikštą BUAB „Stiprybė“ bankroto byloje ir BUAB „Stiprybė“ priešieškinį dėl lizingo sutarčių sujungimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, pareikštą kreditoriui- „Swedbank lizingas“, UAB, tretysis asmuo- P. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius pareiškimu bankrutuojančios UAB „Stiprybė“ administratoriui nurodė, kad jo reikalavimas bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Stiprybė“ yra 1.807.072,78 Lt, bei prašė padengti 251.483,00 Lt įsiskolinimą pagal išrašytas bet neapmokėtas sąskaitas; perduoti pagal lizingo sutartis naudotą 1.486.866,25 Lt vertės turtą – transporto priemones; atlyginti 1.005,00 Lt kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas; padengti 67.718,53 Lt įsiskolinimą pagal mokėjimo sutartį Nr. G58221-2; padengti ateityje paaiškėsiančius „Swedbank lizingas“, UAB patirtus nuostolius iš grąžinto, bet dar neparduoto turto (b.l. 7-10, t. 1; prijungt. c.b. 2-698-560/2011 b.l. 1-5, t.1). Taip pat patikslintu pareiškimu kreditorius prašė padidinti patvirtintą kreditorinį reikalavimą 1493239,65 Lt suma, t.y. patvirtinti patikslintą reikalavimą bendrai 1812441,18 Lt sumai (b.l. 44-46, t.2). Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovas nurodė, jog bylos nagrinėjimo eigoje atskiromis nutartimis buvo patvirtinti kreditoriaus reikšti turtiniai reikalavimai, todėl šiai dienai jokių turtinių reikalavimų BUAB „Stiprybė“ nereiškia, ir prašo teismo tik tenkinti prašymą dalyje įpareigojant grąžinti kreditoriui transporto priemones. Taip pat kreditoriaus atstovas pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo reikalavimo padidinti reikalavimus 1486866,25 Lt. Tai pat atstovas paaiškino, kad nors transporto priemonės realiai kreditoriui grąžintos, tačiau tai padaryta tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl kreditorius mano, kad būtina tenkinti kreditoriaus reikalavimą įpareigoti transporto priemones perduoti jam, kad būtų teisinis pagrindas tas transporto priemones turėti, ir nuo šio, neturtinio, reikalavimo neatsisako. Be to prašo panaikinti laikinąsais apsaugos priemones dėl transporto priemonių perdavimo, kadangi jos jau yra įvykdytos.
BUAB „Stiprybė“ administratorius, pateikdamas teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, nurodė, kad neginčija ir neprieštarauja, kad būtų patvirtintas kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB 319.201,53 Lt finansinis reikalavimas, kurį sudaro 251.483,00 Lt įsiskolinimas pagal neapmokėtas sąskaitas bei 67.718,53 Lt skola pagal mokėjimo sutartį Nr. G58221-2. Taip pat administratorius nurodė, kad prieštarauja dėl patvirtinimo reikalavimų dėl 1.486.866,25 Lt negrąžinto turto vertės ir 1.005,00 bylinėjimosi išlaidų (b.l. 33-34, t.2). Be to BUAB „Stiprybė“ Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį „Swedbank lizingas“, UAB dėl lizingo sutarčių sujungimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, o „Swedbank lizingas“, UAB priešieškinį UAB „Stiprybė“ dėl įpareigojimo vykdyti prievoles pagal sutartis (prijungt. c.b. nr. 2-698-560/2011 b.l. 1-5, t.1 ir b.l. 1-5, t.2). 2011-11-08 nutartimi Kauno apygardos teismas prie šios bylos prijungė Vilniaus apygardos teismo sustabdytą ir perduotą Kauno apygardos teismui civilinę bylą civilinę bylą Nr. B2-3408-260/2011 (Vilniaus apygardos teisme buvęs Nr. 2-698-560/2011) pagal aukščiau minėtus šalių ieškinį ir priešieškinį (b.l. 163-164, t.2). Kadangi byla buvo prijungta iš esmės prie bankroto bylos (išskirto į atskirą bylą klausimo dėl kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimo patvirtinimo), UAB „Stiprybė“ pareikšti reikalavimai toliau nagrinėjami kaip priešieškinis. Teismo posėdžio metu BUAB „Stiprybė“ atstovė nurodė, jog palaiko teismui raštu pateiktą pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo (b.l. 76, t.3), ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Atsisakymą nuo priešieškinio ji motyvavo tuo, jog transporto priemonės iš įmonės jau yra paimtos, todėl tolimesnis bylinėjimasis neturi prasmės. Taip pat ji sutiko su kreditoriumi, jog šiai dienai turtiniai kreditoriniai reikalavimai yra išspręsti, ir ji neprieštarauja, jog kreditoriaus atstovas nuo jų atsisako, tačiau nurodė, jog kreditorius turėtų atsisakyti ir nuo neturtinio reikalavimo dėl transporto priemonių perdavimo, nes tos priemonės jau yra kreditoriaus žinioje.
Trečiajam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, t.y. teismo šaukimus jam įteikiant asmeniškai. Jis į posėdį neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymų dėl posėdžio atidėjimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje kreditoriaus reikalavimas atmestinas.
Dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tam tarpe ir bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio, prašymo ar pareiškimo (CPK 13 str.; 42 str. 1 d.). BUAB „Stiprybė“ laisva valia apsisprendė toliau neginti savo teisių teisme dėl lizingo sutarčių sujungimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, o kreditorius- „Swedbank lizingas“, UAB laisva valia apsisprendė toliau neginti savo teisių ir nereikalauti padidinti kreditorinį reikalavimą. Abi šalys tiek raštu, tiek žodžiu teismui patvirtino, jog joms žinomos ieškinio (pareiškimo) ir priešieškinio atsisakymo pasekmės, ir kiekviena iš jų sutiko, jog priešinga šalis atsisakytų šių savo reikalavimų. Nors šalių pateikti dokumentai neatitinka CPK 140 str. 1d., toje apimtyje, kad turi būti pasirašomi nustatytos formos blankai, tačiau ši kliūtis laikytina formalia, nes tikrąją šalių valią teismas išsiaiškino posėdžio metu. Dėl to manytina, kad ieškinio (pareiškimo) ir priešieškinio atsisakymas šioje byloje neprieštarauja viešajam interesui, atsakovo ir trečiojo asmens teisėms ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti šalių reikalavimų atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).
Dėl įpareigojimo perduoti turtą
Šiai ginčo daliai spręsti nustatytos šios reikšmingos aplinkybės:
UAB „Stiprybė“ lizingo sutarčių pagrindo kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB buvo perdavęs naudotis turtą (transporto priemones), o bendrovė, šių sutarčių pagrindu buvo įsipareigojusi mokėti lizingo davėjui- „Swedbank lizingas“, UAB užmokestį už naudojimąsi lizingo davėjo perduotu turtu verslo tikslams, su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise.
2010-05-04 kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB pateikė UAB „Stiprybė“ pretenziją Nr. 01-20-29374 dėl įsiskolinimo, kuria iki 2010-05-21 pareikalavo padengti 132 417,91 litų lizingo įmokų įsiskolinimą, susidariusį už 34 dienas, ir įspėjo, kad, neįvykdžius atsakovo reikalavimo, nutrauks Lizingo sutartis, o 2010-07-07 Pranešimu Nr. 01-30-5859 Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukia lizingo sutartis. Tačiau nutraukus lizingo sutartis UAB „Stiprybė“ daiktų (transporto priemonių) lizingo davėjui (kreditoriui) neperdavė, bet pradėjo teisminį ginčą Vilniaus apygardos teisme iškeltoje byloje ginčydama lizingo sutarčių „surišimą“ bei vienašališką šių nutarčių nutraukimą.
Transporto priemonės kreditoriui buvo perduotos tik vykdant 2011-11-29 nutartį, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, ir laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu kreditoriui buvo perduotos transporto priemonė (b.l. 28-34, t.3).
Ginčo esmė: kreditorius teigia, kad nors ir transporto priemonės realiai yra jo žinioje, tačiau teisiškai, jos kreditoriaus žinioje yra tik laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, todėl teismas privalo tenkinti šioje dalyje kreditoriaus pareiškimą, nes jį atmetus ir laikinosios apsaugos priemonės neteks galios, dėl ko ir nuo šios dalies pareiškimo ir neatsisako.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog tenkinti kreditoriaus reikalavimus nėra nei procesinio teisinio, nei materialinio teisinio pagrindų. Pirmiausiai pažymėtina, jog iš CPK 2 str. ir 5 str. analizės darytina išvada, jog ginami pažeisti ar ginčijami interesai ir teisės. Šiuo atveju akivaizdu, jog transporto priemonės jau yra perduotos kreditoriui, todėl jo teisės jau nėra pažeistos, o BUAB „Stiprybė“ atsisakius priešieškinio reikalavimų, taip pat teisė į transporto priemones nėra ir ginčijama. Taigi nesant pažeistoms ar ginčijamoms teisėms teismas negali jų ginti. Be to pažymėtina, jog sprendimas įpareigoti atlikti veiksmus priskirtinas prie priverstinai vykdytinų sprendimų kategorijos, o jis jau yra faktiškai įvykdytas, ir negali būti vykdomas. Antra, kreditorius nepagrįstai teigia, jog nėra teisinio pagrindo transporto priemones turėti jam savo žinioje, jei būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir atmestas jo prašymas. Pažymėtina, jog ginčo, kad BUAB „Stiprybė“ laiku neatsiskaitė už transporto priemones nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl lizingo sutarčių nutraukimo, t.y. šalys pripažįsta, kad šios sutartys nutrauktos. Tai reiškia, jog vadovaujantis CK 6.574 straipsniu kreditorius (lizingo davėjas) turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo sutarties dalyką, t.y. transporto priemones. Be to pažymėtina, jog tarp šalių sudarytose lizingo sutartyse (11.2.2. – 11.2.3. p.) yra įtvirtinta kreditoriaus teisė susigrąžinti turtą. Sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1d.), taigi tiek Lizingo sutarčių pagrindu, tiek CK 6.574 str. pagrindu kreditorius turi teisę turėti savo žinioje transporto priemones, todėl joks papildomas jo teisių gynimas nereikalingas, o atsakovui atsisakius priešieškinio tolimesnis ginčas dėl vienašališko sutarčių nutraukimo negalimas ir transporto priemonių išreikalavimas teisminiu keliu iš kreditoriaus neįmanomas.
Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus kreditoriaus reikalavimai dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę ir grąžinti transporto priemones jam atmestini, nes jo teisės dėl to nėra pažeistos ar ginčijamos, o transporto priemonės jau yra jo žinioje (CPK 263 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Byloje taikytos ir nutarties priėmimo dienai galiojančios yra sekančios laikinosios apsaugos priemonės:
2011-04-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo uždrausta BUAB „Stiprybė“ subnuomoti ir suteikti panaudą tretiesiems asmenims dėl lizinguojamo turto (prijungt. atskir sk. medžiagos b.l. 33-36, t.2).
2011-05-02 Vilniaus apygardos nutartimi byloje nr. 2-698-560-2011 taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1. įpareigojimas kreditorių grąžinti BUAB „Stiprybė“ perimtus autovežio važiuoklę ir autovežio priekabą; 2. uždrausti kreditoriui atlikti bet kokius veiksmus su lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu (prijungt. atskir sk. medžiagos b.l. 112-114, t.2).
Priimant sprendimą (šios kategorijos byloje nutartį) teismas privalo išspręsti ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Byla dalyje reikalavimų nutraukta, o kitoje dalyje kreditoriaus reikalavimai atmesti, todėl visos šioje byloje (tam tarpe ir prijungtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje) taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 2d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Posėdžio metu šalys patvirtino, jog nei viena iš jų neprašo priteisti vienai iš kitos kokias nors bylinėjimosi išlaidas. Procese galiojant dispozityvumo principui, atsižvelgtina į šalių valią, ir jokios bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.
Paduodama ieškinį Vilniaus apygardos teismui BUAB „Stiprybė“ sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį (prijungt. c.b. nr. 2-698-560/2011 b.l. 6, t.1). Kadangi bendrovė nuo reikalavimų atsisakė, jai grąžintina 75 proc. sumokėtos žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.). Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 87 str. 3d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priimti atsakovo- BUAB „Stiprybė“ priešieškinio dėl lizingo sutarčių sujungimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais atsisakymą, ir bylą šioje dalyje nutraukti.Priimti kreditoriaus- „Swedbank lizingas“, UAB pareiškimo dėl reikalavimo padidinti „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimus BUAB „Stiprybė“ bankroto byloje nepristatyto turto likutine verte, t.y. 1 486 866,25 Lt- ir bylą šioje dalyje nutraukti.Atmesti kreditoriaus- „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti pagal lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355 naudotą ir valdytą turtą.Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti BUAB „Stiprybė“ (į.k. 170743794 buv. Šaltinių g. 23, Prienai) 2010-09-08 mokėjimo nurodymu nr. 233422 dalį sumokėto žyminio mokesčio- 750 (septynis šimtus penkiasdešimt litų) Lt.Panaikinti 2011-04-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje nr. 2-698-560/2011 taikytą laikinąją apsaugos priemonę- uždrausti BUAB „Stiprybė“ subnuomoti ir suteikti panaudą tretiesiems asmenims dėl lizinguojamo turto.Panaikinti 2011-05-02 Vilniaus apygardos nutartimi byloje nr. 2-698-560/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1. įpareigojimą kreditorių grąžinti BUAB „Stiprybė“ perimtus autovežio važiuoklę ir autovežio priekabą; 2. uždraudimą kreditoriui atlikti bet kokius veiksmus su lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.