Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-80-178/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
2S-80-178/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03217-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
uždarųjų akcinių bendrovių ,,Nummus“, „Mare Balticum“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanmarko“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-80-178/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03217-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 110.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų uždarųjų akcinių bendrovių ,,Nummus“ ir „Mare Balticum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanmarko“ ieškinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms ,,Nummus“ ir „Mare Balticum“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Sanmarko“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovų tarp šalių 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu pagal atsakovų 2011 m. birželio 2 d. Nr. S11/24 pranešimą ir įpareigoti atsakovus vykdyti šią sutartį; prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams imtis bet kokių su sutarties nutraukimu susijusių veiksmų, uždrausti atsakovams imtis bet kokių veiksmų, dėl kurių būtų nutrauktas ar apribotas energijos, dujų, vandens, šilumos tiekimas ar kitų komunalinių paslaugų teikimas ieškovo nuomojamoms patalpoms, esančioms Subačiaus g. 2/Kazimiero g. 1, Vilnius, dėl ko galėtų sutrikti įprasta tose patalpose ieškovo vykdoma ūkinė-komercinė veikla. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

Atsakovai 2011 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą įpareigoti ieškovą UAB „Sanmarko“ per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos pateikti UAB „Nummus“ nuostolių, atsirasiančių dėl teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, t.y. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt. Nurodė, kad nuomos sutarties nutraukimas įvyko dėl esminių jos pažeidimų, kuriuos atliko ieškovas, todėl atsakovai mano, kad ieškovas ir toliau sutartį pažeidinės. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai negali perleisti ginčo patalpų kitiems asmenims ir gauti iš to pajamų; civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti daugiau kaip vienerius metus, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo per vienerius metus, UAB „Nummus“ nuostoliai sudarytų ne mažesnę nei 240 000 Lt sumą (20 000 Lt × 12 mėn.). Ieškovas nevykdo eilės turto areštų kitiems asmenims; atsakovų prašymu Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-4360-862/2011 areštavo ieškovo turtą 42175,56 Lt sumai, tačiau antstolis V. Milevičius 2011 m. rugpjūčio 3 d., aktu aprašė turtą, kurio tikėtinai trūks tokiai sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovų prašymas atmestas.

Teismas nurodė, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismo vertinimu, atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realumą bei jų dydį, t.y. nepateikė duomenų apie realius ketinimus išnuomoti patalpas kitiems asmenims bei duomenų, pagrindžiančių patalpų nuomos kainas. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, kad dėl ieškovo turtinės padėties ar kitų aplinkybių atsakovų patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą 200000 Lt sumai, įpareigojant nurodytą sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams imtis bet kokių priemonių, kad būtų nutrauktas ar apribotas energijos, dujų, vandens, šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimas ieškovo nuomojamoms patalpoms, todėl atsakovų nuostoliai neabejotinai gali atsirasti. Atsakovai patalpų nuomos sutartį su ieškovu nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo – ieškovas neapdraudė savo veiklos nuomojamose patalpose (sutarties 3 str. 5 d.), tris mėnesius nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas (sutarties 3 str. 6 d.), laiku nemokėjo nuomos mokesčio (sutarties 3 str. 8 d.), ieškovas patalpų veiklos metu teikė pasibaigusio galiojimo produktus, prekes ir kt. Atsakovai mano, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui ir toliau pažeidinėjant sutartį ir neatsiskaitant su komunalinių paslaugų tiekėjais už teikiamas paslaugas ieškovas kenks atsakovų reputacijai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai nepateikė duomenų apie realius ketinimus išnuomoti patalpas kitiems asmenims bei duomenų, pagrindžiančių patalpų nuomos kainas. Atsakovų manymu, jų nuostoliai gali būti prognozuojami, nes bylos nagrinėjimas gali užtrukti daugiau kaip vienerius metus, o sutarties 5 punktas numato, kad ieškovas atsakovui UAB ,,Numms“ per mėnesį turi mokėti 20 000 Lt. Įvertinus tai, kad ieškovas tokio dydžio mokesčius buvo įsipareigojęs mokėti iki 2012 m. rugpjūčio 13 d., atsakovo nuostoliai per vienerius metus siektų ne mažiau kaip 240 000 Lt. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovų nuostolius taip pat galima prognozuoti atsižvelgiant į analogiško nekilnojamojo turto nuomos kainas rinkoje. Atsakovų nuostolius gali sudaryti ir ieškovo nesumokėtos sumos už komunalines paslaugas, nes tikėtina, kad šios pareigos nevykdęs anksčiau ieškovas ir toliau nemokės jam pagal nuomos sutartį priklausiančių mokėti komunalinių mokesčių. Teismas neįvertino, to, kad ieškovas, vengdamas mokėti nuomos mokesčius, nepagrįstai praturtėjo jų sąskaita, todėl atsakovai jau patyrė nuostolių, kuriuos ieškovas turi atlyginti (CK 6.242 str. 1 d.). Nepagrįsta teismo išvada, jog nebuvo įrodyta, kad dėl atsakovo turtinės padėties ar kitų aplinkybių atsakovų patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovų virš nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pažeidinėjo sutartį, nemokėjo mokesčių, neatsiskaitė su komunalinių paslaugų tiekėjais. Todėl, atsakovų manymu, tikimybė, kad ieškovas neužtikrins atsakovų nuostolių dabar ir atlygins juos vėliau mažai tikėtina. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo turtas jau buvo areštuotas kitų asmenų naudai, ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį vėliau galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Teismas neįvertino, kad teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi buvo areštuota ieškovo turto už 42 175,56 Lt, tačiau antstoliui jį aprašius jo nepakako ir tokiai sumai. Atsakovų nuomone, akivaizdu, kad ieškovo galimybės ateityje atlyginti padarytą žalą yra ribotos. Ieškovas turi kilnojamojo turto: parodomąjį barą ,,Platinum Open Bar“, ekspreso kavos aparatą ,,Ellise DE“, ledo generatorių CB 246W, elektrines indų plovimo mašinas, išnešamą agregatą šaldymo vitrinai. Tačiau ši įranga yra naudota ir jos likvidumas labai abejotinas. Atsakovų manymu, ieškovas neturi galimybės atlyginti atsakovų galimai patirtų nuostolių ne tik dėl piktybiško vengimo ir nesąžiningumo, bet ir dėl objektyviai menkų finansinių galimybių.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai neįrodė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realumo ir jų dydžio, todėl jų teiginiai dėl galimai patirs nuostolių už 200 000 Lt sumą nepagrįsti. Teigia, kad atsakovams 2011 m. balandžio 29 d. pranešimu nutraukus nuomos sutartį, ieškovas naudojasi ne 362,71 m², bet 152,15 m² dydžio patalpomis. Todėl, sumažėjus nuomojamų patalpų dydžiui, galimi nuostoliai patirtini nuo viso nuomotų patalpų apskaičiuoti nepagrįstai. Atsakovų veiksmai sukėlė ieškovui didelių nuostolių, nes be įspėjimo išjungus elektros energiją restorane ,,San Marco“ sutriko signalizacija, sugedo maisto produktai, buvo sutrikdytas maisto tiekimas iš restorano į kitus įmonės restoranus. Jei atsakovai nebūtų išjungę elektros energijos ir nenutraukę kitų komunalinių paslaugų tiekimo, nė viena iš šalių nebūtų patyrusi nuostolių ir atsakovų interesai nebūtų nukentėję. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepajėgus atlyginti nuostolių, nes visos civilinės bylos yra pasibaigę prieš keletą metų, o areštai liko formaliai, išskyrus 2011 m. liepos 12 d. turto arešto aktą. Ieškovas yra veikianti, pelninga įmonė, moka mokesčius valstybei ir neturi įsipareigojimų finansų įstaigoms, o antstolio paskirta ekspertizė patvirtino, kad ieškovo turto 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu buvo aprašyta daugiau negu buvo būtina (turėjo būti aprašyta 42 175,56 Lt, o aprašyto turto vertė 48 804,00 Lt). Nurodytų argumentų pagrindu ieškovas teigia, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, nes atsakovai neįrodė galimų nuostolių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2005 m. liepos 5 d. sudarytos sutarties patalpų restorano veiklai subnuomos ir subnuomos nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsakovų atžvilgiu 2011 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino atsakovų prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Taigi, nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą, tinkamai aiškino ir taikė šį institutą reglamentuojančių procesinės teisės normas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą. Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą turi būti vadovaujamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones, išskyrus, kai objektyvūs šių institutų skirtumai reikalauja kitokio vertinimo. Kita vertus, kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, nuostolių atlyginimo institutas skirtas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės visada susijęs su tam tikrais suvaržymais asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos. CPK 146 straipsnis reglamentuoja šio asmens teisę prašyti atlyginti galimus nuostolius dėl tokių suvaržymų pritaikymo. Taigi, galimų nuostolių atlyginimas šios normos pagrindu yra siejamas ne su šalių bylinėjimusi apskritai, o su nuostoliais būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma spręstina, ar atsakovų nurodomi galimi nuostoliai (240 000 Lt nuomos mokesčių ar prašoma jų atlyginimo dalis 200 000 Lt) yra galimi būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. ar būtent šių priemonių pritaikymas yra priežastiniame ryšyje su galimais nuostoliais.

Kaip minėta, apeliantų prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kaip ir atskirasis skundas, grindžiamas ir apskaičiuojamas galimai gautinais kasmėnesiniais nuomos mokesčiais nurodant, kad tokių nuostolių atlyginimo išieškojimas iš ieškovo ateityje gali būti apsunkintas. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje iš tikrųjų yra laikomasi taisyklės, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Taigi, nesant vienos iš šių sąlygų nėra būtinumo ir šio instituto taikymui.

Šiuo atveju apeliantų atžvilgiu yra taikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės: atsakovams uždrausta 1) nutraukti šalių sudarytą sutartį, 2) atlikti veiksmus, susijusius su komunalinių paslaugų teikimo nutraukimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai patys teigia, jog šalių sudaryta patalpų subnuomos sutartis jau yra nutraukta, jie patys kreipėsi į teismą dėl šios sutarties pripažinimo pasibaigusia, skolos priteisimo ir ieškovo iškeldinimo iš nuomojamų patalpų (t. 1 b.l. 115-123). Taigi, uždraudimas apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi nutraukti sutartį niekaip neįtakoja atsakovų nuostolių atsiradimo ar padidėjimo, nes faktiškai ieškovas vis tiek naudojasi šiomis patalpomis (būtent dėl ko ir galimi nuostoliai tuo atveju, jei bus konstatuota, kad ieškovas patalpomis naudojasi jau nebeteisėtai) ir reikalauja pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, o ne dėl to, kad 2011 m. liepos 5 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždrausta nutraukti sutartį. Atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų ar bent argumentų, kad nesant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas būtų išsikėlęs iš patalpų. Todėl, net ir esant prielaidoms apie galimus nuostolius, susijusius su pajamomis už patalpų nuomą, nėra pagrindo išvadai, kad jie galėtų būti apspręsti būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantai taip pat nurodo, kad ieškovas pažeidinėjo šalių sudarytą sutartį, nepagrįstai praturtėjo, sutartį pažeidinės ir toliau inter alia neatsiskaitinės su komunalinių paslaugų teikėjais. Tačiau tokie argumentai taip pat neteikia pagrindo prašymo tenkinimui. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog tiek sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nėra nagrinėjami ir vertinami klausimai dėl ieškinio reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrįstumo. Todėl šiuo metu konstatuoti, kad ieškovas iš tikrųjų netinkamai vykdė (vykdys) sutarčių sąlygas bei remtis tuo sprendžiant aptariamus klausimus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas negali. Kita vertus, bet kuriuo atveju nei savo prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nei atskirajame skunde apeliantai net ir nėra pateikę jokių apskaičiavimų aptariamu aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantų prašyme nurodytų galimų nuostolių dėl nuomos mokesčių praradimų dydis vienokiu ar kitokiu laipsniu, priešingai negu teigiama skundžiamoje nutartyje, gali būti prognozuojamas. Pateikti duomenys apie ieškovo turto areštus, nekilnojamojo turto neturėjimą taip pat gali leisti manyti apie nuostolių išieškojimo apsunkinimo tikimybę. Tačiau, kaip minėta, padarius išvadą, jog šiuo atveju galimi nuostoliai yra iš esmės sąlygoti ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo remtis CPK 146 straipsniu, reglamentuojančiu nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-524-431/2012 atsakovų atžvilgiu apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, taigi, nuo šiol nuostolių atsiradimo dėl aptariamo aspekto galimybė apskritai eliminuota.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantų prašymą, buvo priėmęs iš esmės neteisingą sprendimą. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus