Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, Panevėžio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei M. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K., kaltinamajam D. J., jo gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, kaltinamojo D. J. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei E. Š., kaltinamajai V. M., jos gynėjui advokatui Česlovui Petroniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.;

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB “ (duomenys neskelbtini)” pagalbine darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2013 m. spalio 6 d., apie 17 val., būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas D. K. banko mokėjimo kortelės PIN kodą bei turėdamas tikslą naudotis D. K. banko sąskaitoje esančiais pinigais, slapta iš nukentėjusiosios D. K. rankinės pagrobė AB banko „Swedbank“ debetinę kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K. vardu ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią laikė prie savęs iki 2013 m. spalio 21 d., 17 val., kuomet grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atidavė ją D. K..

Be to, D. J. laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 6 d., 20.21 val. iki 2013 m. spalio 20 d., 15.31 val., panaudodamas svetimą, D. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB banko „Swedbank“ debetinę kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužinotus šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra D. K., nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, neteisėtai inicijavo ir atliko 25 finansines operacijas ir šitaip apgaulės būdu savo naudai įgijo 5 608,27 litų ir pasikėsino įgyti 1 334,76 litų, o būtent: 2013 m. spalio 6 d. 20.21 val. AB banko „Swedbank“ bankomate H128, esančiame Ramygalos g. 147, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę sąskaitos likučio tikrinimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną tame pačiame bankomate 20.22 val. neteisėtai inicijavo ir atliko 2 000 litų išėmimo operaciją, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 7 d. 1.54 val. AB banko „Swedbank“ bankomate H231, esančiame J.Basanavičiaus g. 3, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo 1 000 išėmimo operaciją ir šitaip pasikėsino išimti 1 000 litų, tačiau operacijos neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi įvedė neteisingą PIN kodą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną tame pačiame bankomate 1.55 val. neteisėtai inicijavo ir atliko 1 000 litų išėmimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 8 d. 23.30 val. AB banko „Swedbank“ bankomate H128, esančiame Ramygalos g. 147, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę sąskaitos likučio tikrinimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną tame pačiame bankomate 23.30 val. neteisėtai inicijavo ir atliko 1 000 litų išėmimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 9 d. tame pačiame bankomate 20.46 val. neteisėtai inicijavo ir atliko 400 litų išėmimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 13 d. 22.57 val. UAB „Kvistija“ degalinėje, esančioje Ramygalos g. 155, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, atsiskaitydamas už prekes 10 litų sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 23.32 val. AB banko „Swedbank“ bankomate H128, esančiame Ramygalos g. 147, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę sąskaitos likučio tikrinimo operaciją bei 1 000 litų išėmimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 16 d. 18.32 val. UAB „Kvistija“ degalinėje, esančioje Ramygalos g. 155, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, atsiskaitydamas už prekes 16,50 litų sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 18.34 val. toje pačioje degalinėje neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, atsiskaitydamas už prekes 13,08 litų sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 17 d. 2.25 val. toje pačioje degalinėje neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, atsiskaitydamas už prekes 28,69 litų sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 13.24 val. AB banko „Swedbank“ bankomate H128, esančiame Ramygalos g. 147, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę sąskaitos likučio tikrinimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tame pačiame bankomate 13.25 val. pasikėsino išimti 200 litų, tačiau operacijos neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi sąskaitoje nebuvo tiek lėšų, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, tame pačiame bankomate neteisėtai inicijavo ir atliko 100 litų išėmimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 15.57 val., AB banko „Swedbank“ bankomate H297, esančiame Savitiškio g. 61, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines sąskaitos likučio tikrinimo operacijas, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną tame pačiame bankomate 15.58 val. pasikėsino išimti 100 litų, tačiau operacijos neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi sąskaitoje nebuvo tiek lėšų, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, tame pačiame bankomate neteisėtai inicijavo ir atliko 40 litų išėmimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 19.38 val. UAB „Kvistija“ degalinėje, esančioje Ramygalos g. 155, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo dvi atsiskaitymo už prekes 17,38 litų sumai operacijas, tačiau jų neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi sąskaitoje nebuvo tiek lėšų, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 19.52 val., AB banko „Swedbank“ bankomate H128, esančiame Ramygalos g. 147, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę sąskaitos likučio tikrinimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 18 d. 23.49 val. AB banko „Swedbank“ bankomate H140, esančiame Klaipėdos g. 82, Panevėžyje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę sąskaitos likučio tikrinimo operaciją, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 20 d. 15.31 val. tame pačiame bankomate neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę sąskaitos likučio tikrinimo operaciją.

V. M. laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2013-10-17 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš D. J. įgijo ir išpirkdama savo papuošalus iš lombardo naudojosi nedidelės vertės turtu, t.y. pinigais – 250 litų, žinodama, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, t.y. D. J. neteisėtai nuimti nuo svetimos banko sąskaitos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kadangi kaltinamieji D. J., kuris yra kaltinamas padaręs vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, ir V. M., kuri yra kaltinam padariusi vieną baudžiamąjį nusižengimą, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl kaltinamiesiems prašant, prokurorui, gynėjams ir nukentėjusiajai sutinkant, įrodymai po kaltinamųjų parodymų išklausymo buvo tiriami LR BPK 273 str. nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Patvirtindamas kaltinamųjų D. J. ir V. M. kaltę pagal pareikštus kaltinimus, teismas rėmėsi pačių kaltinamųjų D. J. ir V. M. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad 2013 metų spalio 6 dieną buvo svečiuose pas mamos sesers D. K. dukrą. Tetos banko kortelės kodą sužinojo anksčiau, kai ji su sūnumi važiavo užsipilti kuro, ji garsiai prasitarė PIN kodą. Tada jį gerai įsidėmėjo. Banko kortelę paėmė iš K. rankinės. Kai teta nuėjo žiūrėti televizoriaus, jis pamatė jos tašę. Nutarė pakraustyti, rado kortelę. Pripažįsta, kad tai svetimas turtas. Paėmė, kad galėtų nuimti pinigus nuo sąskaitos. Pirmą kartą banko kortelę panaudojo spalio 6 dieną Swedbank bankomate. Patikrino likutį, sąskaitoje buvo 4414 Lt. Nuėmė 2000 Lt. “Norfos” parduotuvėje, Ramygalos g. 147, su draugais nusipirko svaigiųjų gėrimų, trauktinės ir coca colos. Po kurio laiko dar bandė nuimti 1000 Lt, bet nenuėmė, nes buvo užmiršęs vieną ar du PIN kodo skaičius dėl neblaivumo. Po kiek laiko prisiminė tuos du skaičius ir nuėmė 1000 Lt. Spalio 8 dieną apie 23.20 val. tame pačiame bankomate kaip ir pirmą kartą patikrino sąskaitą ir nuėmė dar 1000 Lt. Tada buvo vienas. Nuėjo į degalinę, nusipirko valgyti. Nuėjo pas draugą A. į namus ir abu sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti pas draugą A.. Išsikvietė taksi ir nuvažiavo. Pas jį prabuvo kone visą naktį, jis iš A. pirko kompiuterį už 600 Lt. Spalio 9 dieną dar buvo nuėmęs 400 Lt. Galvojo, kad daugiau pinigų nėra, kad liko 400 Lt ir juos nuėmė. Einant link centro, dar patikrino sąskaitą, buvo likę 1300 Lt, nuėmė 1000 Lt, nes bijojo, kad gali užšaldyti sąskaitą ir nebegalės nuimti. Kitą dieną su A. motina buvo centrinėje “Maximoje”. Degalinėje už greitą maistą sumokėjo 10 Lt. Spalio 16 dieną 16,50 Lt sumokėjo degalinėje už svaigiuosius gėrimus, pardavė A.. Dar degalinėje 18,34 Lt sumokėjo už greitą maistą. Spalio 17 dieną išleido dar 28,69 Lt už svaigiuosius gėrimus. Bankomate vėl patikrino sąskaitos likutį, norėjo paimti 200 Lt, bet tiek nedavė. Pabandė nuimti 100 Lt – davė. “I Babilone” atliko dvi tikrinimo operacijas, bandė nuimti 100 Lt., nedavė, nepakako lėšų, nuėmė 40 Lt. Degalinėje bandė atsiskaityti už prekes – 17 Lt, nebuvo lėšų. Po to dar kelis kartus tikrino sąskaitą, galvojo, kad įplauks pinigų. Paskui kortelę atidavė tetai, pasakė, kad panaudojo pinigus. Teta barė, prašė pinigus gražinti. Nurodė, kad 250 Lt yra pas draugo A. Š. mamą, ji prašė paskolinti pinigų. A. jai pasakė, kad jis (D. J.) turi pinigų. Ji paklausė, ar tai tetos pinigai, jis atsakė, kad tetos. Su V. M. jis yra pažįstamas 3 metus, susipažino per jos sūnų A.. Ji žinojo kiek jam (D. J.) metų, paklausė koks vardas, kiek metų. Jos sūnus A. prasitarė, iš kur jis (D. J.) turi pinigų. Nurodė, kad iššvaistė tetos 6580 Lt. Paaiškino, kad striukės, grandinėlė, kompiuteris, telefonai priklauso D. K.. Buvo žvarboka, A. paprašė, kad nupirktų striukę, jis ir sutiko. Sidabrinė grandinėlė, telefonas “Nokia” pirkti iš tų pačių pinigų. GB atmintinė, pelė, maitinimo blokas, visi daiktai atiduoti tetai. Vieną striukę jis yra apsivilkęs šiuo metu. Kaltinamasis nurodė, kad jo močiutė tetai pusę sumos atidavė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis paėmė tetos kortelę. 2013 vasarą, jis gyveno pas A.. Kortele tą kartą mokėjo už maistą. Tada niekas nesikreipė į policiją. Iš pradžių teta reikalavo gražinti pinigus, bet paskui persigalvojo, atleido. Savo poelgį kaltinamasis vertina blogai. Pasimokė, to nebebus. Nurodė, kad dabar nebesimoko, dienas leidžia kaip bedarbis. Draugai tie patys. Jo globėja jam turi įtakos. Jo mama 3 metai kaip mirusi. Nežino, kur yra tėvas. Gyvena pas globėją E., būna, kad išeina. Tetai padeda. Apie ateitį galvoja mažiausiai, dabar galvoja, kaip baigsis teismas.

Kaltinamoji V. M. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad 250 Lt pasiskolino, nors suprato, kad D. pinigus neteisėtai nuėmė nuo svetimos sąskaitos, paskui D. tą patvirtino. Tuo metu A. nebemokėjo pašalpos, laikas ėjo, ji buvo skolinga antstoliams, galvojo D. gražinti tuos 250 Lt, tačiau iki šiol neturėjo galimybės grąžinti pinigų, todėl negrąžino. Norėjo su teta pakalbėti apie D. nuimtus tetos pinigus, bet jos numerio neturėjo. Ji nesikalba su ja, vien tik priekaištai, grasinimai. 3000 Lt dydžio civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nepripažįsta. Kiek D. nuėmė ir išleido – ji dėl to nekalta. Ji tik pasiskolino 250 Lt. Kaltinamoji paaiškino, kad ji viena augina vaiką, turėjo problemų su sutuoktiniu, jis norėjo su ja susidoroti. Ji gailisi dėl to, kas įvyko, nebesiskolins pinigų. Sūnus draugų nebesivedžioja. Pinigus atiduos kito mėnesio viduryje, po 13 dienos gaus atlyginimą. Dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, jai žadėjo minimalų atlyginimą.

Ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis D. J. (1 t., b.l. 88-91, 93-96, 105-106, 113-114), tiek kaltinamoji V. M. savo kaltę pripažino visiškai (1 t., b.l. 149-151, 154-155).

Kaltinamojo D. J. atstovė pagal įstatymą E. Š. teisme paaiškino, kad D. J. yra jos mažiausias anūkas. Jo mama mirė prieš 3 metus, tėtis nelanko, alimentų nemoka. Ji D. labai rūpinasi. Jis yra atviraširdis draugams, jie juo naudojasi. Kai tai įvyko, ji nieko nežinojo. Jis savaitę nebuvo namuose. Š. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ten jo ieškojo. Po savaitės paskambino D., susitarė susitikti. Jis atėjo į autobusų stotį su kita striuke. Pasakė, kad savo striukę paliko pas A., sakė, kad po kapinių eis apsikeisti striukėmis. Ji dukrai pasakė, kad D. su nauja striuke. Paskambino A. mamai, ji pasakė, kad D. ji nupirko striukę. Sakė uogavo, užsidirbo ir nupirko. Jį laikė 2 savaites. Grįžęs D. papasakojo, kad paėmė tetos kortelę. Ji nuėjo į piceriją “Babilone” ir M. paklausė, ką daryti, prašė grąžinti 2-3 tūkstančius litų. Vaikas nupirko čemodaną, grandinėlę, valgio pirko, naudojosi vaiku. Pas ją visada pilna nepilnamečių vaikų. Kai su inspektore nueidavo, visada jų rasdavo. D. naktį nemiega, nes visko pridarė. Dalį pinigų grąžino, tegu ir V. M. grąžina. Tyrėja grąžino striukę, čemodaną. V. M. sakė, kad gražins, susitarė susitikti prie banko, bet ji neatėjo. E. Š. paaiškino, kad dažnai su D. būna sodyboje, A. skambina kiekvieną dieną. Vaikas yra nepilnametis, silpnas, reikia uždrausti, kad nenueitų su negerais draugais. Ji stengsis, kad vaikas atsistotų ant kojų. Mokslas jam nesiseka. Jis laukia, kol pasibaigs teismo procesas, tada eis profesinę mokyklą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. baigiamose kalbose prašė, kad jai būtų atlyginta 3000 Lt neturtinė žala ir 250 Lt turtinė žala. Nurodė, kad D. J. jos atsiprašė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo kaltais, jų kaltė įrodyta ir kitais bylos įrodymais (įrodymai tirti BPK 273 str. numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka). Iš akistatos tarp D. J. ir V. M. protokolo nustatyta, kad D. J. nurodė pasakęs V. M. apie tai, kad turi D. K. banko kortelę (1 t., b.l. 99-101).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-16 apie 22 val. piniginėje pasigedo AB „Swedbank“ „Visa Electron“ kortelės, išduotos jos vardu. 2013-10-17 apie 15 val. nuėjusi į „Swedbank“ skyrių, esantį Laisvės a., Panevėžyje, sužinojo, kad nuo jos sąskaitos yra nuimta 5608,27 litų. Įtarė sūnėną D. J., kuris jau vieną kartą yra taip pasielgęs. Nuo 2013-10-06 iki 2013-10-17 D. J. nebuvo namuose, telefonu neatsiliepdavo. Vieną kartą matė jį su nauja striuke. Telefoninio pokalbio su A. Š. motina, ši pasakė, jog užsidirbo pinigų ir nupirko D. striukę, nes yra jiems skolinga iš anksčiau. T.y. 2013 m. vasarą buvo analogiška situacija, kai D. paėmęs jai nežinant jos banko kortelę taip pat kurį laiką buvo pas A. Š. ir analogišku būdu naudojosi jos pinigais ir A. Š. motina prisipažino, kad ir ji naudojosi tais pinigais bei pažadėjo juos grąžinti, tačiau nė kiek nebuvo atidavusi. Kai kurie D. J. nupirkti daiktai jai grąžinti, jų vertė 1380 litų. Likusi žala 4228,27 litų. Dėl D. J. veiksmų ieškinio nereiškia, o A. Š. motinai reiškia 3000 litų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, nes mano, kad ji su A. Š. yra šioje situacijoje kalčiausi, kad skatino jį leisti pinigus, naudojosi jo „vaišingumu“, kitaip nebūtų D. J. taip ilgai laikę savo namuose (1 t., b.l. 4-5, 8-11).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. buvo jo draugas maždaug iki tada, kol neprasidėjo reikalai su policija dėl to, kad D. J. buvo pavogęs jo tetai išduotą banko mokėjimo kortelę. 2013 m. spalio mėnesio pradžioje, datos neprisimena, jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. L.. A. L. į mobiliojo ryšio telefoną parašė SMS žinutę D. J. pasiūlydamas susitikti. A. L. tada jo paklausė, ar D. J. negalėtų ateiti pas jį į namus. Jis sutiko, bet pasakė, kad leis pabūti neilgai, kol grįš jo mama V. M., nes ji pradės bartis, kad pas jį daug draugų, nes jai tai nepatinka. Apie 20 val. pas jį į namus atėjo D. J.. Jie apie valandą laiko žaidė kompiuterinius žaidimus ir tada nutarė eiti į kiemą, nes namuose nusibodo. Išėjus į kiemą, D. J. pasakė, kad turi pinigų – apie 2000 Lt ir pasakė, kad tai jo tetos pinigai, kuriuos jis, tetai nežinant, nuėmė nuo jos banko mokėjimo kortelės. D. J. paklausė, ar kuris nors iš jų nenori valgyti, A. L. pasakė, kad nori ir visi trys nuėjo iki degalinės „Kvistija“, esančios netoli Pažagienių miestelio, Panevėžio miesto pakraštyje ir D. J. nupirko visiems trims po submariną. Suprato, kad D. J. šiuos submarinus pirko už tetos pinigus, nes jis savo pajamų neturi, pašalpų negauna. Tada ėjo pasivaikščioti į Panevėžio miesto centrą ir lombarde, esančiame netoli Panevėžio miesto centrinės turgavietės, adreso nežino, tik gali parodyti, D. J. nupirko A. L. mobiliojo ryšio telefoną, nes jis to paprašė. Tas telefonas buvo „iPhone3“ juodos spalvos korpusu, išmaniojo tipo, už jį D. J. sumokėjo 300 Lt ir atidavė naudotis A. L.. D. J. sakė, kad tą telefoną nupirko iš tetos pinigų. D. J. sau taip pat nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 800“, juodos spalvos korpusu, už jį mokėjo 400 Lt. Einant link jo namų D. J. sugalvojo bankomate nusiimti dar 1000 Lt, paminėdamas, kad jam dar neužtenka. D. J. minėjo, kad banko mokėjimo kortelės PIN kodą jis sužinojo girdėdamas iš tetos, minėjo, kad tetai nežinant, slapčia, be tetos leidimo jis pasiėmė banko mokėjimo kortelę. Po to pavaikščiojo po Panevėžio miestą ir nuėję iki minėto lombardo paprašė, kad iškviestų jiems taksi, nes patys neturėjo telefonuose papildytų sąskaitų. Šiame lombarde iškvietė taksi ir jį D. J. pavežė iki namų, sumokėdamas už taksi paslaugą, o pats su A. L. išvažiavo. Jis susitarė su D. J. rytojaus dieną susitikti ir susitiko apie 17 val. netoli knygyno, esančio Respublikos gatvėje, Panevėžyje, jis jo paklausė, kur A. L. ir D. J. pasakė, kad susipyko. D. J. pasiūlė nueiti į prekybos ir pramogų centrą „Babilonas“, paminėjo, kad turi tetos vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, todėl turi pinigų ir teta apie tai nežino, todėl „Babilone“ turėtų ką veikti. Jis sutiko. Maršrutiniu autobusu jie nuvažiavo į „Babiloną“, buvo „Topo Centre“ ir žaidė kompiuteriais, už šias paslaugas sumokėjo D. J. – berods 8 Lt už valandą. Tada nuėjo į filmą kino teatre „Forum Cinemas“, kur žiūrėjo filmą, už bilietus, maždaug po 15 Lt vienam asmeniui, sumokėjo D. J.. Pasibaigus filmui, taksi automobiliu jie nuvažiavo iki jo namų ir ėjo miegoti, D. J. nakvojo jo namuose, nes mama leido. Kitą dieną maršrutiniu autobusu jis, jo mama V. M. ir D. J. važiavo į turgų ir jis paprašė D. J., kad šis jam nupirktų žieminę striukę, nes tokios neturėjo. Turguje D. J. jam nupirko tamsiai mėlynos ir juodos spalvų žieminę striukę su užrašu „Adidas“ už 130 Lt. Jo mama buvo kartu ir apie visa tai žinojo. D. J. jo mamai nesakė, iš kur turi pinigų, mano, mama turėjo suprasti, kad nepilnametis jaunuolis pats nelabai gali turėti savo pinigų, nors apie tai mama D. J. neklausinėjo, o paprašė, ar negalėtų jis jai paskolinti pinigų -250 Lt, nes ji nori atsiimti žiedus iš Lombardo. D. J. sutiko. Po to jie visi trys taksi automobiliu važiavo į jų namus (duomenys neskelbtini). D. J. vėl nakvojo jų namuose. Kitą dieną jo mama paklausė, ar D. J. jai nepaskolintų savo lagamino, o D. J. pasakė, kad jis nenori eiti namo, geriau jis paskolins pinigų, kad mano mama nusipirktų lagaminą. Mama su D. J. apie 17 val. išėjo pirkti lagamino ir apie 19-20 val. grįžo su lagaminu. Pasakė, kad už lagaminą sumokėjo 120 Lt. D. J. pasiliko pas juos namuose. Toliau keturias-penkias dienas iš eilės D. J. buvo apsistojęs pas jį namuose ir jis su juo per tas dienas visur vaikščiojo – po Panevėžio miesto centrą, po „Babiloną“, leido pinigus savo reikmėms, pirkdami valgyti picerijose, žaisdami biliardus, su bokso kriaušėmis ir visur kitur, važinėjo taksi automobiliais ir už viską mokėjo D. J.. Jis žinojo, kad šis leidžia tetos pinigus, pavogęs iš jos banko mokėjimo kortelę, nes jis jam pats taip sakė. D. J. dažniausiai nusiimdavo pinigų prekybos centre „Norfa“ esančiame bankomate, Panevėžio miesto pabaigoje ties Pažagieniais. Tame bankomate D. J. nusiėmė pinigus apie tris kartus, nuimdamas po nemenkas sumas – šimtais, kartais po 1000 Lt. Kai jau daug kartų buvo ėmęs iš bankomato pinigų, jis pažiūrėjo sąskaitos likutį ir pamatė, kad likę lygtai 4 Lt, tai jau buvo pačioje „pramogų“ pabaigoje, datos tiksliai neprisimena. Per minėtas keturias – penkias dienas (paras), jo mama buvo išvažiavusi į Marijampolę į svečius, o D. J. pas jį tuo laiku buvo apsistojęs. Mama buvo Marijampolėje apie dvi dienas. Kažkurią iš minėtų dienų, D. J. už tuos pinigus iš A. už 600 Lt nusipirko nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, PPC „Babilonas“ pirko kompiuteriui pelę už 50 Lt, pilkos ir juodos spalvų striukę su „Adidas“ firmos ženklu už 130 Lt (1 t. b.l. 67-69).

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio mėnesio viduryje, jis buvo pas savo tuo metu dar draugą A. Š. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kitas jų tuo metu dar draugas D. J., kuris paprašė jo susitikti. Jis jam pasakė, kad šiuo metu yra pas A. Š. namuose, todėl D. J. paprašė, kad atsiklaustų A. Š., ar leistų pas jį atvažiuoti. A. Š. leido. Maždaug po valandos laiko jiems paskambino D. J. ir paprašė, kad jie išeitų į lauką, nes jis bijo A. Š. mamos. Jis bei A. Š. išėjo į lauką, tada jie trise ėjo po (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti ir jam D. J. pasakė, kad turi daug pinigų, kuriuos gavo iš močiutės, parodė piniginę, kurioje buvo, taip suprato, daug pinigų. D. J. paprašė, kad jis apie tai nesakytų A. Š., kuris buvo tuo momentu šiek tiek tolėliau nuo jų. Bet po minutės jis pats apie tai pasakė A. Š., bet nesakė, iš kur jis gavo pinigų. Paskui, maždaug po valandos laiko, jie pasuko link Panevėžio miesto ir užėjo į prekybos centrą „Norfa“, esantį Panevėžio miesto gale, netoli Pažagienių ir D. J. nuėjo į parduotuvę, o jis ir A. Š. pasiliko prie šio PC lauke. Tada D. J. jau buvo jam bei A. Š. pasakęs, kad turi jo tetai išduotą banko mokėjimo kortelę, kurioje yra daug pinigų. Netrukus D. J. grįžo iš parduotuvės prie jų nupirkęs maisto - bandelių, atsigerti, kurio davė ir jiems. Turėjo nusipirkęs dar kažkokį kompaktinį diską, minėjo, kad tai muzika. Tada trise nuėjo į Panevėžio miesto centrą, čia vaikščiojo, kalbėjosi. Nuėjo į lombardą, esantį prie Panevėžio miesto centrinės turgavietės, nes D. J. jiems pasakė, kad jis nori sau nusipirkti mobiliojo ryšio telefoną. Buvo maždaug vidurnaktis, lombardas dirbo visą parą. Čia D. J. sau nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 800“ už 400 Lt. Tada A. Š. paprašė D. J., kad šis nupirktų jam telefoną, o jis kada nors už jį atiduos pinigus ir D. J. nupirko A. Š. telefoną „iPhone3“ už 300 Lt. Jis tada paprašė D. J., kad jis jam atiduotų savo seną mobilųjį telefoną „iPhone3G“ ir D. J. jam atidavė minėtą telefoną, o jis jam pasakė, kad jis jam už jį pinigus atiduos po truputį, nors neatidavė, nes ruošėsi jam atiduoti patį telefoną po to, kai nuvažiuos pas mamą į kaimą ir tuomet kai jau susitiks D. J.. Tuomet jie visi trys pasivaikščiojo po Panevėžį ir nuėjo iki degalinės, esančios Pažagienių k. pradžioje. Čia D. J. visiems trims nupirko po submariną, už kuriuos sumokėjo apie 18 Lt. – maždaug po 6 Lt. už kiekvieną. Tada A. Š. nuėjo namo, o jis su D. J. vaikščiojo po Pažagienius per naktį. Tada su D. J. nuėjo iki tos pačios degalinės, nupirko kavos, už kurią mokėjo apie 4 Lt. už du puodelius ir nuėjo į Panevėžio miesto centrą, kur vaikščiojo. Apie 11 val. nuėjo į Panevėžio G.Petkevičaitės – Bitės biblioteką, kur sėdėjo prie kompiuterių ir interneto. Jis pabuvo čia apie 1 val. ir pasakė D. J., kad eina į namus pavalgyti ir pakrauti mobiliojo ryšio telefono. Paprašė D. J., kad jis niekur neišeitų, kad jis greitai ateis. Jis tada susirašė su D. J. SMS žinutėmis ir sužinojo, kad jis išėjo iš bibliotekos ir susitiko su A. Š., kuris nenori, kad jis ateitų pas juos, todėl jis pasiliko namuose. Tada apie dvi savaites laiko jis su jais nebebuvo susitikęs, o susitiko Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje ir jie jam pasakė, kad iš tų D. J. tetos pinigų D. J. nupirko sau striukę, A. Š. striukę, jo motinai lagaminą. Taip pat sakė, kad D. J. jau dvi savaites buvo pas A. Š. namuose, kad jis tuose namuose perka maistą sau, A. Š. ir jo motinai (b.l. 168-169)

Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio mėnesio pradžioje, jis po pamokų P. J. mokykloje, apie 15 val. susitiko A. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, tik gali parodyti ir jo draugą D., jo pavardės ir kur gyvena nežino. Pabendravus ir dar būnant Panevėžio miesto centre, matė, kad D. pirko kebabų, kokakolos atsigerti ir pasakė, kad turi daug pinigų, bet iš kur jų gavo, iš pradžių nesakė, o pasakė tą pačią dieną, bet vėliau, nes jis jo pradėjo klausinėti, iš kur jis turi tiek pinigų (nes jis matė pas jį šimtines litų kupiūras) ir šis pasakė, kad jis paėmė iš savo „babos“- taip suprato, močiutės, o vėliau, tik neprisimena kada, pasakė, kad turi tetos banko mokėjimo kortelę, todėl gali leisti pinigus. Jis minėjo, kad teta nežino, jog jos bankinė kortelė yra pas jį, jis minėjo, kad jis tą kortelę paėmė paslapčia. Taigi, tą pačią dieną, kai tik susitiko prie minėtos P. J. mokyklos, kurį laiką dar vaikščiojo po Panevėžio miesto centrą. Tą dieną D. jam nieko nepirko. Kitą dieną, po pamokų, susitiko minėtos mokyklos kieme trise – jis, A. Š. ir D.. Tada su maršrutiniu autobusu ar su taksi nuvažiavo pas A. Š. į namus ir sėdėjo prie kompiuterio. D. jo paklausė, ar jis nežino, kas turėtų jam parduoti kompiuterį, nes jis jo neturi. Jis pasakė, kad kompiuterį galbūt galėtų parduoti jo buvęs klasiokas A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jie trise taksi automobiliu nuvažiavo pas A. K. į namus ir D. iš jo nusipirko nešiojamą kompiuterį „Lenovo‘ už 600 Lt. Kitą dieną pas jį į namus taksi automobiliu atvažiavo A. Š. ir D. ir visi važiavo iki prekybos centro „Babilonas II“, nuėjo į šiame pastate esantį kino teatrą „Forum Cinemas“ ir žiūrėjo filmą, o bilietus nupirko D.. Po to valgė kavinėje, mokėjo D. apie 30-40 Lt. Po to D. degalinėje pirko alkoholinius gėrimus, tada nuvažiavo į A. Š. namus. A. Š. mama tuo metu kažkur buvo dviem dienoms išvykusi. Čia buvo tik jie trise, daugiau nieko nebuvo, jis alkoholinių gėrimų negėrė. Tuomet jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo mama S. L., kuri liepė jam eiti į namus. Jis paprašė, kad D. jį palydėtų namo, jis sutiko. Buvo apie 21.00 val. ir jie iš pradžių ėjo pėsčiomis iki prekybos centro „Norfa“, esančio Panevėžio miesto pabaigoje, netoli minėtos degalinės. Čia užsuko prie bankomato, esančio šio pastato sienoje ir D. banko mokėjimo kortele tikrino banko sąskaitos likutį ir jam būtent tada pasakė, kad jis turi savo tetai išduotą banko mokėjimo kortelę. Iki to laiko jis buvo minėjęs, kad jis turi pinigų, kuriuos pasivogė iš savo močiutės. Kokį sąskaitos likutį tada rodė bankomato ekranas, jis nebeprisimena. Nusiėmęs pinigų – keletą kupiūrų po 200 Lt, bet tiksliau nežino kiek, D. iškvietė taksi automobilį ir parvežė jį namo. Už taksi paslaugas visada minėtus kartus mokėjo D. ir kiekvieną kartą sumokėdavo ne mažiau 10 Lt. A. Š. jam sakė, kad D. iš tų „didelių“ pinigų nupirko jam mobiliojo ryšio telefoną, striukę. Jis šiaip neprašė ir neskatino D. leisti pinigus, šis pats viską finansavo, o jis neatsisakydavo. Daugiausia viską siūlydavo pats D., bet jie neprieštaravo (1 t. b.l. 178-179).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metų paaiškino, kad 2013 metų spalio mėnesį, apie 19-20 val., jam būnant prie kompiuterio internetiniame tinklapyje „Facebook“ ar tai per žaidimą „PartySkape“ susirašė su A. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai nežino, tik galėtų parodyti. A. Š. parašydamas jo paklausė, ar jis neturi parduoti kompiuterio, nes žinojo, kad jis turi du kompiuterius. Jis tada paklausė, kas norėtų pirkti iš jo kompiuterį. Jis atrašė, kad norėtų pirkti jo draugas D.. Jis minėtą D. anksčiau yra matęs. Jis dar parašė paklausdamas, už kiek jie norėtų pirkti iš jo kompiuterį. Jie parašė, kad iki 600 Lt. Tą patį vakarą, maždaug už pusvalandžio D. ir A. Š. atėjo pas jį į namus ir D. už 600 litų nupirko kompiuterį „Lenovo“.Po keleto dienų jis buvo nuvažiavęs į A. Š. namus tikslu pareguliuoti tą kompiuterį, kurį D. buvo iš jo pirkęs, nes jie to prašė. Tuo metu pas A. Š. namuose buvo D., S. L., pats A. Š.. Apie tai, kad D. tuo metu turėjo pavogęs jo tetai išduotą banko mokėjimo kortelę ir leido jos pinigus, jis sužinojo tik po kokių trijų savaičių iš A. Š. (1 t. b.l. 173-174).

Patvirtindamas nusikalstamų veikų faktą ir kaltinamųjų veiksmų apimtį, teismas taip pat remiasi AB banko „Swedbank“ pateiktu D. K. banko sąskaitos išrašu bei bankomatų nuotraukomis, iš kurių matyti atliktos banko operacijos, jas atlikę asmenys (b.l. 15-26).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „Mobili taisykla“ darbuotojas M. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 800“ sudužusiu ekranu (b.l. 27-28).

Iš kratos protokolo nustatyta, kad A. Š. namuose rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ su pele, telefono dėkliukas „Nokia“, striukė „Adidas“, lagaminas „American tourister“ (b.l. 30-31).

Iš poėmio protokolo nustatyta, kad iš D. J. paimta striukė „Adidas“, sidabrinė grandinėlė, USB atmintinė, žiebtuvėlis (b.l. 35-36).

Vertinant šiuos teisme ištirtus įrodymus, teismas neturi pagrindo nei vienų jų netikėti, tai yra šie įrodymai atitinka įrodymų teisėtumo, leistinumo, nešališkumo principus. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodytos pavojingos visuomenei veikos buvo padarytos, o kaltinamojo D. J. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., bei V. M. kaltė, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 189 str. 3 d. yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Bausmių skyrimo pagrindai, civiliniai ieškiniai, kt.

Skiriant bausmę D. J. ir V. M. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamųjų asmenybę (LR BK 54 str. 1, 2 d.), į kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir prokuroro poziciją.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį D. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą: jo padaryta viena nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimamas (LR BK 11 str. 3 d.), dvi nusikalstamos veikos – apysunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 4 d.); nusikalstamas veikas D. J. padarė tiesiogine tyčia; taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis D. J. neteistas, nebaustas administracine tvarka; psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas, teismo psichiatrijos ekspertizę jam skirti netikslinga (1 t. b.l. 130, 134), iš Panevėžio AVPK Panevėžio m. PK laikinai einančios viešininko pareigas A. I. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad D. J. yra įrašytas į Panevėžio AVPK Panevėžio m. PK policiją dominančių vaikų elgesio kartoteką, tačiau nėra registruotas nepilnamečių profilaktinėje įskaitoje, nepilnamečio globėja E. Š. dėl D. J. netinkamo elgesio turi vieną galiojančią nuobaudą; D. J. gyvenimo sąlygos geros, iš kaimynų dėl jo elgesio skundų nėra gauta (2 t. b.l. 50). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į jauną kaltinamojo amžių, į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį bei bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, remiantis aplinkybe, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui, laisvės atėmimo bausmė paparstaia neskiriama pirmą kartą nusikaltusiems asmenims, todėl D. J. už padarytas nusikalstamas veikas, skirtina bausmė – areštas, kurio dydis artimas įstatyme numatytam minimaliam terminui (LR BK 41 str., 80 str., 90 str. 1 d. 4 p., 4 d.). Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., D. J. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, po to – iš dalies sudedant ir jam paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą: jos padaryta viena nusikalstama veika priskiriama baudžiamsiesiems nusižengimams (LR BK 12 str.), nusikalstamą veiką V. M. padarė tiesiogine tyčia; taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – kaltinamoji V. M. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (b.l. 164); darbovietės charakterizuojama kaip darbšti, pareiginga, sąžiningai atliekanti savo pareigas (b.l. 166). Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajai V. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina bausmė – bauda, kurios dydis artimas įstatyme numatytam minimaliam dydžiui (LR BK 189 str. 3 d., 47 str. 3 d. 1 p.).

Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji D. J. ir V. M. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta visiškai, jiems paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 64¹ str., tuo pačiu nuosprendžiu sumažinamos vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajai V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje nukentėjusioji D. K. pareiškė 250 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamosios V. M. jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 12, 13). Žala remiantis LR CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju žalą sudaro pinigai, kurios V. M. pasiskolino iš nepilnamečio D. J., suprasdama, kad tai yra nusikalstamu būdu gauti pinigai. Vadovaujantis LR CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., iš kaltinamosios V. M. nukentėjusiajai priteistina konkreti pinigų suma nuostoliams padengti – 250 Lt.

Nukentėjusioji D. K. byloje pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį V. M. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, savo sūnėnui civilinių pretenzijų nereiškė (1 t., b.l. 12-13). Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia tuo, kad kaltinamoji V. M. yra šioje situacijoje kalčiausia, ji skatino jos nepilnametį sūnėną D. J. leisti pinigus, naudojosi jo „vaišingumu“, kitaip nebūtų D. J. taip ilgai laikę savo namuose. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas taip pat turi atsižvelgti ir į patvirtintą teismo kaltinimą ir nepriteisti neturtinės žalos už tą veiką, kuri nenurodyta kaltinime.

Šioje byloje V. K. pripažįstama kalta, kad pasiskolino 250 Lt iš D. J., žinodama, jog tie pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu. Apie tai, jog V. M. būtų atsakinga už D. J. padarytas nusikalstamas veikas, jokių duomenų nėra, nes tokiu atveju ji būtų byloje patraukta kaip jo bendrininkė. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, jog kaltinamoji V. M. padarė nukentėjusiajai D. K. nedidelę turtinę (250 Lt) bei neturtinę žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai D. K. priteistina 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios V. M..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamosios V. M. priteistina valstybei 12,75 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir jam paskirti:

už LR BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 10 parų areštą; už LR BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 12 parų areštą; už LR BK 215 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 15 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., D. J. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (už LR BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.), po to – iš dalies sudedant ir paskirti D. J. galutinę subendrintą bausmę – 18 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 12 parų areštą.

Bausmę atlikti areštinėje LR BPK 354 str. ir LR BVK 50 str. nustatyta tvarka.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo D. J. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 189 str. 3 d., ir jai paskirti 6 MGL (780 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – 4 MGL (520 Lt) baudą.

Baudą V. M. turi sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, įpareigojant sumokėti kas mėnesį ne mažiau, kaip po 65 Lt, mokėjimo kvitą ar kvitus pateikiant teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys, I aukštas, 1 langelis).

Informuoti kaltinamąją V. M., kad nesumokėjus teismo paskirtos baudos nustatytu terminu, bauda bus išieškoma priverstinai, taip pat gali būti taikomos LR BK 47 str. 6 ir 7 d. taisyklės dėl baudos pakeitimo į viešuosius nemokamus darbus ar areštą.

Kaltinamajai V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

D. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. M. 250 Lt turtinės žalos atlyginimo.

D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. M. 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p., daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 800“, nešiojamajį kompiuterį „Lenovo“ su pele, telefono dėklą, dvi striukes „Adidas“, lagaminą „American tourister“, grandinėlę, USB atmintinę, žiebtuvėlį, kurie pagal pakvitavimą grąžinti D. K. (1 t. b.l. 53-54) – grąžinti D. K..

Priteisti iš V. M. 12,75 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.