Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės (toliau – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nukentėjusiojo įstatyminę atstovę L. L. bei leisti susipažinti su bylos medžiaga, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, traukiamas S. F. (S. F.), už tai, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvę sutuoktiniai L. L. ir S. F. sukėlė konfliktą agresyviai elgdamiesi savo mažamečio vaiko D. F. (F.) atžvilgiu. Šioje administracinio nusižengimo byloje D. F. pripažintas nukentėjusiuoju, o abiem tėvams surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

2. 2021 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas advokatės E. Latauskienės, nepilnamečio D. F. atstovės pagal įstatymą L. L., atstovės prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą nukentėjusiojo įstatyminę atstovę L. L. ir leisti susipažinti su bylos medžiaga.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė nurodydamas, kad administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas mažametis D. F.. Administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to paties įvykio buvo surašyti abiem mažamečio tėvams, todėl nė vienas iš tėvų nagrinėjamoje byloje negali atstovauti mažamečio nukentėjusiojo interesams. Teismas nurodė, kad mažametis D. F. turi būti atstovaujamas atitinkamos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos.

4. Pareiškėja atskiruoju skundu, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, jos prašymą tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais.

4.1. Vadovaudamasi ANK 584 straipsniu, pareiškėja nurodo, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą.

4.2. Pareiškėja nurodo, kad dėl nagrinėjamo konflikto į vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją kreipėsi pati ugdymo įstaiga, tai yra (duomenys neskelbtini) administracija, tačiau ugdymo įstaiga nepateikė esminių faktinių aplinkybių dėl šio konflikto, mano, kad ši ugdymo įstaiga nagrinėjamo konflikto metu neužtikrino nepilnamečio vaiko teisėtų interesų.

4.3. Pareiškėja pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 18.30 val. S. F. savo sūnaus ir kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, itin grubiai, ciniškais riksmais ir nepagarba užgauliojo D. F. senelę I. L., kėsinosi jai smogti, tačiau pastebėjęs pašalinius asmenis susilaikė, bet I. L. apspjovė. Dėl šio įvykio I. L. sutriko sveikata, buvo skubiai iškviesta sveikatos priežiūros operatyvioji pagalba, policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykio aplinkybes.

4.4. Pareiškėja paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. S. F. pasiėmė sūnų iš ugdymo įstaigos, tačiau ant sūnaus pyko, kam jis iškeitė popietę, skirtą bendrauti su juo, į savo draugo gimtadienį, dėl to pakeltu tonu priekaištavo vaikui, kuris tėvo automobilyje pravirko. Apie šį įvykį nedelsiant 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau jokios reakcijos iš šios tarnybos nebuvo.

4.5. Pareiškėjos teigimu, 2020 m. rugsėjo 15 d. D. F., po pamokų pamatęs atvykusį tėvą, su juo matytis atsisakė ir išėjo pro kitą mokyklos išėjimą ir su tėvu tą dieną nebendravo. 2020 m. rugsėjo 17 d. vaikas taip pat nenorėjo bendrauti su tėvu ir paskambino mamai, kuri tuo metu buvo darbe. L. L., supratusi, kad jos vaiko emocinė būklė yra bloga, atvyko prie mokyklos, kurioje jau buvo S. F. iškviesti policijos pareigūnai ir keliamas konfliktas, kad jo sūnus nesutinka su juo bendrauti teismo nustatytomis dienomis. Nurodo, kad įvykio dieną ugdymo įstaigos administracija primygtinai reikalavo vykdyti teismo sprendimą, kuris iš esmės priimtas ne vaikui, o jo tėvams.

4.6. Pareiškėjos teigimu, L. L., siekdama apginti ramią savo vaikų aplinką nuo pastovaus S. F. psichologinio smurto jos ir jos vaikų atžvilgiu, ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau pagalbos priemonės labai fragmentiškos dėl karantino ir pan. Todėl, pareiškėjos manymu, apylinkės teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi vaiko interesus atstovaujanti įstaiga neužtikrina D. F. teisinių interesų, nevykto efektyvaus atstovavimo funkcijų, todėl mano, kad nebus deramai užtikrintos mažamečio jos sūnaus teisės.

4.7. Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį, jog dėl L. L. motinos pareigų nevykdymo ar piktnaudžiavimo jomis nėra jokių valstybės įstaigų sprendimų, kad jai nėra taikomos jokios motinos valdžios apribojimo teisės, nukentėjusysis šiuo metu gyvena su mama ir jaunesne seserimi, todėl nėra jokių teisinių kliūčių atstovauti savo mažamečio sūnaus teisinius interesus nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą. Pažymi, kad mažamečio vaiko interesų atstovavimas negali būti užtikrinamas tik formaliai vykdant teisės aktus, jis turi būti prasmingas ir efektyvus to asmens atžvilgiu, kurio interesai yra ginami.

5. Atsiliepimu į pareiškėjos skundą S. F. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti galioti ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

5.1. Nurodo, kad pareiškėjos skunde subjektyviai dėstomos faktinės aplinkybės niekaip nėra susijusios su skundžiama teismo nutartimi. Šiuo atveju egzistuojančios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, pagal kurią konkrečioje byloje L. L. negali atstovauti mažamečio savo sūnaus D. F..

5.2. Pažymi, jog L. L. negali būti nepilnamečio vaiko atstove analogiškai iškeltoje administracinio nusižengimo byloje prieš vaiko tėvą. L. L. pati sukėlė ir vystė vaiko ugdymo įstaigoje 2020 m. rugsėjo 17 d. didžiulį konfliktą. Ji subjektyviai dėsto su nagrinėjamu klausimu susijusias aplinkybes, vaiko motinos manipuliacijos mažamečio jausmais ir emocijomis jau ne kartą konstatuotos ir civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

5.3. S. F., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.

5.4. S. F. teigimu, siekiant užtikrinti tinkamą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą, siekiant geriausių nepilnamečio vaiko D. F. interesų užtikrinimo, L. L. negali būti pripažinta tinkama mažamečio atstove administracinio nusižengimo byloje, o taip pat ir susidariusiu pagrindu jos interesus atstovaujanti advokatė E. Latauskienė.

6. Apygardos teismas šioje proceso stadijoje argumentų dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir surinktų duomenų pakankamumo nevertina ir dėl jų nepasisako, nes revizuoja tik ginčijamos apylinkės teismo nutarties, kuria išspręstas mažamečio D. F. įstatyminės atstovės įtraukimo į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atstovaujant nepilnametį sūnų klausimas, teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, ANK 584 straipsnyje yra reglamentuojamas atstovavimas pagal įstatymą administracinio nusižengimo teisenoje, kur nurodyta, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra susidariusi neeilinė situacija, kai administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas mažametis D. F., o administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to paties įvykio, tai yra abipusio konflikto ir agresyvaus elgesio mažamečio akivaizdoje buvo surašyti abiem jo tėvams. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismui pagrįstai suabejojo mažamečio nukentėjusiojo motinos L. L. galimybėmis tinkamai atstovauti nukentėjusiojo interesus, kai tuo pačiu metu ji buvo kaltinama pati minėtus vaiko interesus pažeidusi. Apygardos teismo vertinimu ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju tinkamu mažamečio atstovu būtų atitinkama vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, yra pagrįsta.

8. Skunde išdėstytos pareiškėjos prielaidos dėl vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų abejingumo nukentėjusiojo mažamečio patiriamiems išgyvenimams, susiformavusios ankstesne jos patirtimi, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, nėra pakankamos išvadai, kad mažametis nebus tinkamai atstovaujamas byloje. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje rinko procesinę informaciją apie nagrinėjamos bylos eigą. Be to, teismas nėra vien tik pasyvus proceso stebėtojas, todėl nustatęs poreikį skirtį mažamečiui kitą atstovą, šiuo klausimu turės priimti atitinkamus procesinius sprendimus. Be to, nustatęs netinkamo mažamečio atstovavimo aplinkybes, teismas spręstų ir paskirto atstovo keitimo klausimą.

9. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad L. L. nėra tinkamas asmuo atstovauti mažamečio nukentėjusiojo D. F. interesus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Nenustačius pagrindo atstovauti mažametį D. F., nėra ir teisinio pagrindo L. L. ir/ar jos atstovei susipažinti ir su minėtos bylos medžiaga. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.