Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-1204/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
1-94-1204/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28008-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Kaltinamasis
J. D.
Nukentėjusysis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-1204/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28008-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 31 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei-Koroliovei (dalyvaujant nuotolinio ryšio priemonėmis),

kaltinamajam J. D. ir jo gynėjui advokatui S. Š.,

nukentėjusiajam M. P. ir jo atstovui advokatui E. Š. (dalyvaujant nuotolinio ryšio priemonėmis),

asmeniui pretenduojančiam tapti kaltinamojo laiduotoju, I. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. D. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą M. P., o būtent: 2024 m. liepos 21 d., apie 1.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. P. į veido sritį, po ko nukentėjusysis griuvo ant žemės, tokiais veiksmais padarė jam nežymų sveikatos surikdymą sukėlusius sužalojimus – dvi kirstines – muštines žaizdas dešiniame antakyje.

Dėl byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. D. parodė, kad kaltinimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodytą dieną, 2024 m. liepos 21 d., 0.15 val., buvo nakties metas, ėjo į Žagarės autobusų sustojimą, kad galėtų grįžti autobusu į (duomenys neskelbtini), nes į Žagarėje vykusią šventę buvo atvykę autobusu. Miglotai prisimena kas ten įvyko, nors nebuvo labai išgėręs. Buvo susistumdymas, gavo vieną smūgį į kaktą ir priešpriešais stovinčiam asmeniui trenkė atgal. Tiek atsimena. Buvo naktis, tamsu ir kas ten stovėjo prieš jį ir už jo, tikrai nepasakys. Ten buvo daug žmonių – gal trys ar penki. Mano, kad viskas vyko Žagarės rekreacinės poilsio zonos autobusų sustojime. Nežino kas jam sudavė, buvo vienas smūgis į kaktą, vienas į žandą. Jis gavo ir davė atgal. Negali įvardinti ar M. P. sudavė 1 kartą. Smūgiavo į veidą iš kairės rankos, turbūt pataikė, jei žmogus nukentėjo. Kad pats nugriuvo, tai atsimena, o ar nukentėjusysis nugriuvo, nepasakys. Sutinka su nurodytais sužalojimais. Dėl savo sumušimo nesikreipė į policiją, nes tuo metu jam niekas nepaaiškino – palaukė autobuso ir išvažiavo, nebuvo informuotas, kad bus byla. Tuo metu negalvojo, kad kažką pažeidė. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio iki 2 prom. Žalą ligonių kasai atlygino. Nukentėjusiajam nėra atlyginęs, laukia, kad teismas išspręstų žalos dydį. Sutinka su 1000 Eur žalos atlyginimu Buvo susiekęs su nukentėjusiuoju, sakė, kad galisi dėl neteisėtų veiksmų, kad nori atlyginti žalą, siūlė 1000 Eur, bet šis pasakė, kad jam reikia 2000 Eur. Su 2000 Eur suma jis nesutinka, mano, kad per daug. Prašys teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja – žmona, šiandien į teismo posėdį neatvyko, nes nepagalvojo, kad reikės. Pripažįsta, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Po kaltinamojo J. D. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Įtariamasis J. D. apklausos metu kaltu prisipažįstu visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 20 d., vakare, kartu su žmona I. D. atvyko į Vyšnių šventę, vykusią Žagarėje, Joniškio rajone. Šventės metu vartojo alkoholį. Jau 2024 m. liepos 21 d., naktį, su paskutiniu autobusu, kuris vežė į Joniškį, ruošėsi vykti namo. Kartu su žmona nuėjus prie autobusų sustojimo, stovėjo ir laukė autobuso. Ten buvo daug žmonių, girdėjosi šūkavimai, buvo tamsu. Stovint pajuto smūgį į veidą. Kas jam sudavė – nežino, tikrai nematė, nes, kaip ir minėjo, lauke buvo tamsu. Gavęs smūgį intuityviai sureagavo į jį ir gindamasis sudavė vieną smūgį atgal priešais jį stovinčiam asmeniui. Ar sudavė tam pačiam asmeniui, iš kurio gavo, nežino, negali to teigti, nes to nematė. Ar vienas, ar su kažkuo jis po to buvo nugriuvęs ant žemės, neprisimena. Po to, pagal savo purvinus rūbus suprato, kad galimai galėjo būti nugriuvęs, ar parklupęs ant žemės, nes buvo purvinos kelnės. Įvykio metu vilkėjo šviesios spalvos šortais ir baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Po to savigynos fizinio kontakto staiga pamatė policijos pareigūnus. Ir viskas. Pats gerai prisimena tik tokias šio įvykio aplinkybes, kad stovint, be jokios priežasties, iš kažko gavo smūgį į veidą, po ko iškart sudavė vieną smūgį atgal ir viskas. Įvykio vietoje kažkas skandavo krepšinio skanduotes, bet jis tame nedalyvavo, nes jam krepšinis ne prie ko, t. y. jis nėra sirgalius. Po to įvykio jam taip pat ant kaktos buvo guzas, bet jis dėl to niekur nesikreipė, nei į jokias gydymosi įstaigas, nei į policiją, pareiškimo nerašė ir nerašys. Suvokia ir supranta, kad tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Galėjo pasistengti išvengti šio konflikto, gavęs smūgį galėjo tiesiog atsitraukti, na taip gavosi todėl, kad buvo išgėręs alkoholio, būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Apgalvojo tokius netinkamus savo veiksmus ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti. Tarpininkaujant tyrėjai atsiprašė nukentėjusiojo, nori jam atlyginti padarytą moralinę žalą, su nukentėjusiuoju dėl sumos dar tiksliai nesusitarė, nes jis dar nori dėl jos pagalvoti, sutiktų jam sumokėti iki 1000 eurų, o jei suma bus didesnė, tada jam moralinės žalos ikiteisminio tyrimo metu neatlygins ir paliks teismui nuspręsti ieškinio dydį. Taip pat norėtų, esant galimybei, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už jį laiduotų žmona I. D. (2 t., b. l. 16 – 19);

Įtariamasis J. D. papildomos apklausos metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad patikslintas pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai ir tvirtina savo pirminius parodymus, duotus pirmos apklausos metu, jų papildyti neturi kuo. Dar kartą nurodo, kad tikrai labai išgyvena dėl to, ką padarė, labai nuoširdžiai gailisi, apgalvojo savo tokius netinkamus veiksmus, padarė išvadas ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (2 t., b. l. 25 – 27);

Liudytojos V. B. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 20 d., 21.30 val., su sugyventiniu M. P., jo tėčiu Ž. P., seserimi I. P. ir draugu D. S. atvyko į Žagarės miestą dalyvauti jame vykstančiame Žagarės vyšnių festivalyje. Pabuvus festivalyje su visais išvardintais asmenimis, apie 1.00 val. nuėjo į autobuso stotelę laukti autobuso, kadangi savo automobilį paliko Joniškio m. ir atvykę buvo autobusu. Minėta autobusų stotelė buvo įrengta netoli festivalio teritorijos, šalia pasukimo į poilsiavietę. Jiems visiems belaukiant autobuso prie jų priėjo dar viena asmenų kompanija, kurių iš viso buvo apie šešis. Jiems priėjus laukti autobuso jie buvo pirmi, prieš juos jokių asmenų dar nebuvo. Kadangi su draugu M. P. yra krepšinio klubo „Vilniaus rytas“ fanai, ėmė skanduoti klubo skanduotę. Jiems baigus skanduoti ji kalbėjosi su I. P.. Bekalbant atsisuko į M. P., kadangi jo pasigedo. Pasisukusi į kelią, kuris veda link festivalio, pastebėjo link jos ateinantį M. P., kuriam kraujavo iš veido. Jai priėjus prie sugyventinio M. P. iš karto prie jų atėjo policijos pareigūnai, kurie bandė aiškintis įvykio aplinkybes bei M. P. nusivedė prie policijos automobilių. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba ir M. P. išsivežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę apžiūrai. Ar šalia stovėję bei autobuso laukę asmenys sumušė M. P. pasakyti negali, kadangi kalbėjosi su I. P. ir muštynių nepastebėjo (1 t., b. l. 82 – 83);

Liudytojos I. P. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 20 d. ji, brolis M. P., jo draugė V. B., jos draugas D. S. ir tėvas Ž. P. autobusu iš Joniškio vyko į Žagarės miesto vyšnių šventę. Iš autobuso išlipo greta šventės teritorijos esančioje autobusų stotelėje. Linksminosi, šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Šventės metu jokių konfliktų nei tarp jos, nei kartu atvykusių draugų bei giminaičių nebuvo. Apie 1.30 val. visi susiruošė vykti namo, autobuso laukė ten, kur ir išlipo atvykę į šventę. Autobuso kartu laukė daug žmonių. Tarp žmonių, kurie kartu laukė autobuso, jokių konfliktų negirdėjo. Laukiant autobuso brolis M. stovėjo prieš ją. Buvo tamsu, tačiau matė, kaip 3 – 4 vyrai įsibėgėję su jėga atsitrenkė į jos brolį, jie visi kartu nukrito ant žemės. Kadangi buvo tamsu šių vyrų apibūdinti negali, atsimena tik, kad jie vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Viskas įvyko labai greitai, prie jų priėjo netoliese buvę pareigūnai. Žmonių buvo daug, todėl nematė, kur pasišalino jo brolį nustūmę vyrai. Brolį išsivedė policijos pareigūnai, jie kartu laukė greitosios medicinos pagalbos. Jie visi toliau laukė autobuso ir juo grįžo namo. Jiems sėdint autobuse jaunuoliai, kurie sėdėjo gretimai, dešinėje pusėje, kažkur tarp pirmos ir trečios eilės, pašnabždėjo, kad autobusu važiuoja vyrai, kurie nustūmė ir sužalojo jos brolį M. Ji pasidarė tų asmenų nuotrauką. Jaunuolių, kurie nurodė apie asmenis, sužalojusius jos brolį, nepažįsta ir apibūdinti negali (1 t., b. l. 88 – 92);

Liudytojo D. S. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 20 d. jis, jo draugė I. P., jos brolis M. P. ir jo draugė V. B. bei draugės tėvas Ž. P. iš Joniškio vyko į Žagarėje vykusį vyšnių festivalį. Apie 20.00 val. Joniškio parko autobusu atvyko į Žagarę, išlipo autobusų stotelėje esančioje šalia šventė teritorijos. Šventėje linksminosi, vartojo alkoholį, tarp jų ir kitų šventės dalyvių jokių konfliktų nebuvo. 2024 m. liepos 21 d., apie 1.00 val. visi kartu nuėjo laukti autobuso, kuriuo turėjo grįžti atgal į Joniškį. Autobuso laukė ten pat, kur ir juos paleido, kai atvažiavo į Žagarę. Su jais kartu laukė nemažai žmonių. Jie su M. laukdami autobuso šnekėjosi ir jis pradėjo skanduoti krepšinio komandos „Rytas“ skanduotę. Netoliese buvę jaunuoliai, kuriems iki 18 metų, pradėjo skanduoti krepšinio komandos „Žalgiris“ skanduotę. Tačiau jokios agresijos iš jaunuolių pusės nebuvo, jam atrodė, kad yra tiesiog juokaujama. Kiek atsimena, M. stovėjo priešais jį, jie stovėjo nugara į kelią. Stovint netrukus pajuto stiprų smūgį į nugarą. Viskas įvyko labai greitai. Nežino kaip viskas įvyko, neatsimena ar jis nukrito. Suprato, kad į jį kažkas įsibėgėjęs atsitrenkė. Bandė žiūrėti, kas į jį atsitrenkė, tačiau buvo tamsu ir aplinkui buvo labai daug žmonių. Po įvykio suprato, kad pametė telefoną. Paprašė I., kad ji jam paskambintų, jog pamatytų, kur pametė telefoną. Telefonu atsiliepė policijos pareigūnai, jie jam nurodė ateiti prie policijos posto. Nuėjęs pamatė, kad įvykio metu buvo sužalotas ir M. Kritimo metu buvo sužalotas ir jis, jam atsirado kraujosruva dešinėje akyje. Tačiau jis dėl to atsisako rašyti pareiškimą, į gydymo įstaigą nesikreipė. Po įvykio M. su „greitąja“ išvežė į priėmimą, kartu su juo važiavo V.. Jis, I. ir Žy. namo grįžo autobusu, su kuriuo ir planavo grįžti. Autobuse keli vyrai pradėjo skanduoti „Žalgirio“ skanduotę, kiti autobuse buvę žmonės prašė jų sustoti. Jam pasirodė, kad skanduotę skandavo keturi vyrai, sunku pasakyti, nes autobuse buvo daug žmonių. Tie patys jaunuoliai, kurie dar jiems laukiant autobuso, skandavo krepšinio komandos „Žalgiris“ skanduotę sėdėjo lygiagrečiai jų. I. jų paklausė ar vaikinai, kurie sėdi už jų ir skanduoja „Žalgirio“ skanduotę, galėjo užpulti juos. Jaunuoliai tai patvirtino. Daugiau nieko tarpusavyje nekalbėjo. Neatsimena, kaip atrodė tie jaunuoliai, gali tik nurodyti, kad jie išlipo Joniškio centre su jais. Vaikinai, kurie skandavo „Žalgirio“' skanduotę, autobuse išlipo Žagarėje (1 t., b. l. 95 – 98);

Liudytojo Ž. P. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 20 d. jis, sūnus M. P., dukra I. P., dukros draugas D. S. ir sūnaus draugė V. B. autobusu iš Joniškio vyko į Žagarės vyšnių festivalį. Iš autobuso išlipo prie šventės teritorijos, Žagarėje. Linksminosi šventėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Jokių konfliktų su aplinkiniais nebuvo. Apie 1.30 nusprendė vykti namo į Joniškį, nuėjo prie šventės teritorijos esančios stotelės laukti autobuso. Autobuso laukė daug žmonių, jokių konfliktų tarp jų negirdėjo ir nematė. M. su V. skandavo krepšinio komandos „Lietuvos Rytas“ skanduotę, jie stovėjo jam iš kairės, jis buvo nusisukęs nuo jų. Staiga išgirdo, kad kilo sumišimas, žmonės pradėjo rėkti, kad mušasi. Tiksliai neprisimena, bet lygtais trys žmonės atbėgo į juos, su jėga atsitrenkė, trenkė kelis kartus ir spyrė koja sūnui M. P.. Buvo tamsu, todėl nelabai galėjo suprasti kas vyko, vieni žmonės puolė, kiti žmonės gynė. Bet viskas truko labai trumpai, užpuolikai pasišalino. Vienas iš užpuolikų buvo aukšto ūgio, jų atpažinti negalėtų, nes buvo tamsu ir nelabai matė. Viskas įvyko labai greitai, prie jų priėjo policijos pareigūnai, atvažiavo greitoji. Sūnui sutvarstė galvą ir jį išsivežė. Jie liko laukti autobuso ir juo grįžo namo. Važiuojant namo autobuse buvo daug žmonių, todėl negirdėjo, kad kažkas su kažkuo kalbėtų (1 t., b. l. 101 – 104);

Liudytojos A. K. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 21 d. dukrą G. K. su jos draugais išleido vykti į Žagarėje vykusį vyšnių festivalį. Iš jos draugų pažįsta E. D., E. J. ir U. S., kitų kartu su ja buvusių draugų neatsimena. Dukra su draugais vyko Joniškio autobusų parko autobusu, buvo sutarta, kad juo ir grįš atgal į Joniškį. G. namo vyko paskutiniu važiavusiu autobusu iš Žagarės festivalio teritorijos į Joniškį, t. y. 2024 m. liepos 21 d., apie 1.30 val. G. tą dieną pasiliko nakvoti pas U. S.. Ryte dukra papasakojo, kad jai ir jos draugams laukiant autobuso prie autobusų stotelės, esančios netoli festivalio, matė kaip tarpusavyje susimušė vyrai. G. paaiškino, kad jie laukė autobuso, kai netoliese buvęs vyras ir mergina priėję skandavo „Vilnius, Vilnius“, o jos draugų būrys atsakė „Kaunas, Kaunas, Kaunas“. G. savo mobiliuoju telefonu viską nufilmavo. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras su barzda stovi apsikabinęs merginą, skanduoja „Vilnius“. G. draugai jam atsako „Kaunas“, po ko netrukus vyriškis vartoja necenzūrinius žodžiais, pasako (necenzūrinis žodis). G. papasakojo, kad po to nustojo filmuoti, tačiau iš karto po jo necenzūrinių žodžių, netoliese buvęs vyras jam trenkė. G. detaliai muštynių aplinkybių nepapasakojo, nes tuo metu kilo didelė sumaištis, ji nurodė, kad į įvykio vietą greitai atbėgo policijos pareigūnai. G. papasakojo, kad vyras, kuris trenkė minėtam asmeniui, buvo vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo ir buvo su baltais marškinėliais. Šis vyras po įvykio kartu su G. ir jos draugais vyko tuo pačiu autobusu namo. G. nurodė, kad vyriškis sėdėjo autobuso gale ir kad iš autobuso išlipo Joniškyje (1 t., b. l. 107 – 110);

2024 m. liepos 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas M. P. parodė, kad 2024 m. liepos 21 d., apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo smogė jam į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo policijos pareigūnų išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Papildomai jis parodė, kad 2024 m. liepos 21 d., apie 21.00 val. autobusu, kuris iš Joniškio miesto centro vežė į Žagarės vyšnių festivalį, kartu su drauge V. B., seserimi I. P., jos draugu D. S. ir tėvu Ž. P. atvyko į šventę. Išlipo greta šventės teritorijos esančioje autobusų stotelėje. Linksminosi, šoko, vartojo alkoholinius gėrimus. Šventės metu jokių konfliktų nei tarp jo, nei kartu atvykusių draugų bei giminaičių nebuvo. Apie 1.00 val. visi susiruošė namo ir atėjo prie autobusų stotelės, kur išlipo atvykę į šventę. Laukė autobuso. Greta taip pat buvo žmonių, tačiau jokių konfliktų nesigirdėjo. Jiems belaukiant autobuso, jis buvo gerai nusiteikęs, nelabai garsiai suskandavo „Ten kur stovi miestas didis nuo senų laikų, žaidžia ten komanda, galingiausia iš visų“. Ši skanduotė yra krepšinio klubo „Rytas“ palaikymo skanduotė, kuri yra skanduojama sporto arenoje. Netrukus po skanduotės pajuto stiprų smūgį iš nugaros, pataikė į dešinės akies sritį. Po suduoto smūgio pargriuvo ant žemės, mano, kad sąmonės praradęs nebuvo, netrukus atsistojo, greta jo stovėjo draugė V. Jam atsistojus nuo žemės jokių pašalinių asmenų greta nepastebėjo. Jam iš dešiniojo antakio pradėjo bėgti kraujas, sudavus smūgį buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį 10 balų skalėje vertina 9 balais. Kas jam smogė nurodyti negali, nieko nematė, smogė ranka, spyrė koja ar trenkė kažkokiu daiktu nežino, įvykio vietoje buvo tamsu. Kiek jam pavyko pabendrauti su kitais atvykusiais žmonėmis, jie taip pat nieko nematė. Draugė V. jį nuvedė prie renginyje budėjusių policijos pareigūnų, atvyko medikai, jam suteikė pagalbą, tolimesnei apžiūrai pristatė į Šiaulių ligoninę. Po medikų apžiūros priėmimo skyriuje susiuvo kirstinę dešiniojo antakio žaizdą ir išleido gydytis į namus. Šiandien bendraujant su seserimi I., ji nurodė, kad kai vyko namo autobusu, autobusu taip pat važiavo jaunuolių kompanija, kuri skandavo Kauno „Žalgirį“ palaikančią skanduotę. Sesuo šiuos jaunuolius nufotografavo. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, jį pareikš ikiteisminio tyrimo metu, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Pas teismo medicinos ekspertus vyks. Konflikto metu jam krauju buvo sutepti drabužiai, tačiau jie išsiplovė, turtinė žala nepadaryta (1 t., b. l. 9 – 18);

2024 m. liepos 21 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus M. P. kūną (asmens apžiūros pagrindas – asmens sutikimas) nustatyta, kad ant dešinės pusės akies voko matoma kirstinė 0,3 cm storio ir 5 cm pločio žaizda, kuri yra susiūta. Taip pat po asmens dešine akimi matoma kraujosruva (2 t., b. l. 111 – 117);

2024 m. liepos 21 d. neblaivumo nustatymo įrašais, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFL-0109 (patikros Nr. 2065804, galioja nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d.), 1.29 val. patikrinus J. D. blaivumą jam nustatytas 1,89 prom. girtumas, o 1.30 val. patikrinus M. P. blaivumą jam nustatytas 2,16 prom. girtumas (1 t., b. l. 34– 36);

2024 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (1 t., b. l. 27 – 33);

2024 m. liepos 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad I. P. savanoriškai pateikė nuotrauką, kurioje nufotografuoti asmenys, galimai susiję su M. P. sumušimu (1 t., b. l. 134 – 138);

2024 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl įvykio liudytojų, iš kurio matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad 2024 m. liepos 21 d., 1.30 val. Joniškio autobusų parko autobusu iš Žagarėje vykusios vyšnių šventės į Joniškį vyko muštynes matę asmenys, t. y. G. K., U. S., E. D., E. V. ir G. B.. G. K. žodžiu paaiškino, kad jiems laukiant autobuso netoli jų vyras su barzda skandavo krepšinio komandos „Rytas“ skanduotę, o jie jam atsakydami skandavo krepšinio komandos „Žalgiris“ skanduotę. G. K. 2024 m. liepos 21 d., 1.05 val. savo mobiliuoju telefonu nufilmavo, kaip minėtas vyras sako „Vilnius, Vilnius“, o jos draugų kompanija jam atsakė „Kaunas, Kaunas“. G. K. nutraukus filmavimą, netrukus prie vyro su barzda priėjo kitas vyriškis ir jam trenkė. Ji paaiškino, kad tada jie nugriuvo ant žemės. Tiksliai muštynių aplinkybių nurodyti negalėjo, nes aplinkui buvo daug žmonių, kilo sąmyšis. G. K. nurodė, kad vyrui su barzda trenkęs asmuo buvo vyresnio amžiaus, vilkėjo baltus marškinėlius, jis kartu su juo buvusia moterimi, 1.30 val. kartu važiavo Joniškio autobusų parko autobusu iš Žagarės į Joniškį. Minėtas asmuo sėdėjo autobuso gale, iš jo išlipo Joniškio mieste. U. S. paaiškino, kad matė minėtą įvykį. Ji patvirtino G. K. nurodytas aplinkybes. Apibūdindama vyrui trenkusį asmenį nurodė, kad jis buvo šiek tiek stambesnio kūno sudėjimo, vilkėjo baltai marškinėliais, buvo su akiniais. U. S. taip pat nurodė, kad jis, kartu su juo buvusia moterimi, 1.30 val. važiavo autobusu iš Žagarės į Joniškį, jie išlipo Joniškyje (1 t., b. l. 39 – 40);

2024 m. liepos 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. K. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, kurį filmavo jos dukra G. K.. Vaizdo įrašas yra 11 sekundžių trukmės (1 t., b. l. 139 – 141);

2024 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 21 d., apie 01.15 val. Žagarės rekreacinėje poilsio zonoje, Žvelgaičių k., Joniškio r., nenustatytas asmuo sumušė M. P.. Paieškos priemonėmis nustatyta, 2024 m. liepos 21 d., 1.05 val. Žagarės rekreacinėje poilsio zonoje, Žvelgaičių k., Joniškio r. būrelis asmenų laukė autobuso iš festivalio į Joniškio miestą. M. P., laukdamas autobuso skanduoja „Vilnius, Vilnius“, o jaunuolių kompanija jam atsakė „Kaunas, Kaunas“. M. P. susikeikia, o netoliese buvęs J. D., jam trenkė į veidą, tada abu nugriūna ant žemės. Muštynes matė 2024 m. liepos 21 d., 1.30 val. Joniškio autobusų parko autobuso laukę ir iš Žagarėje vykusio vyšnių festivalio į Joniškį vykę asmenys, t. y. G. K., U. S., E. D., E. V. ir G. B. (1 t., b. l. 148 – 150);

2024 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, pateiktas 2024 m. liepos 30 d. liudytojos A. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, yra 11 sekundžių trukmės. Įrašo peržiūros metu matyti, jog filmuota lauke, tamsiu paros metu, matosi stovintys žmonės, autobusų sustojimo ženklas, aplink sėdintys jaunuoliai. Fone didelis triukšmas, juokas, girdėti kaip iš balsų galima suprasti jaunuoliams skanduojant žodį „Kaunas, Kaunas, Kaunas“, vyriškas balsas sako (necenzūrinis žodis), po ko girdisi jaunuolių juokas. Įrašo pabaiga. Apžiūrėtas taip pat vaizdo įrašas, atsiųstas 2024 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu iš Joniškio autobusų parko, pagal 2024 m. liepos 24 d. pareikalavimą Nr. IBPS-S-416939-24. Įrašo peržiūros metu matyti autobusas ir į jį įlipantys žmonės. Vaizdo įrašas be garso. Kairiajame ekrano kampe yra laikmatis, įrašo pradžia: 2024 m. liepos 21 d., 01:17:46. Laikmačiui rodant 01:19:08 į autobusą įlipa, kaip galima suprasti, tie patys jaunuoliai, kurie darė liudytojos A. K. pateiktą vaizdo ir garso įrašą, nes gerai matosi ir yra atpažįstamas vienas iš jaunuolių, buvusių ir A. K. pateiktame vaizdo ir garso įraše, kuris yra su regos akiniais ir vilki žalios spalvos bliuzoną. Laikmačiui rodant 01:21:14 į autobusą įlipa ir atsisėda vaikinas, kurio nuotrauką 2024 m. liepos 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu tyrimui pateikė liudytoja I. P.. Laikmačiui rodant 01:23:46 į autobusą įlipa kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma J. D. ir nueina sėstis į galą. J. D. praėjus pro sėdinčius jaunuolius, kurie darė liudytojos A. K. pateiktą vaizdo ir garso įrašą, matyti kaip viena mergina pirštu parodo į J. D., jaunuoliai tarpusavyje susižvalgo ir juokiasi ir ta pati pirštu į jį rodžiusi mergina telefone galimai paleidusi garso takelį kartu su kitais jaunuoliais, kaip galima suprasti iš rankų gestų ir tariamų žodžių, vėl kažką skanduoja. Laikmačiui rodant 01:28:42 į autobusą įlipa, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma, liudytojai I. P., D. S. ir Ž. P.. I. P. atsisėda priešais anksčiau minėtus jaunuolius, D. S. ir Ž. P. stovi šalia, nes sėdimų vietų nebėra. Ž. P. užstoja savo kūnu I. P. ir vaizdo įraše nėra matyti kaip ji nusifotografuoja vaikiną, kurio nuotrauką pateikė tyrimui. Daugiau vaizdo įraše jokių tyrimui reikšmingų duomenų nėra, todėl jis tik peržiūrimas, tačiau detaliai neaprašomas. Įrašo pabaiga: 2024 m. liepos 21 d., 01:45:10 (1 t., b. l. 145 – 147);

2024 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 871/2024 (05), iš kurios matyti, kad dvi kirstinės – muštinės žaizdos dešiniame antakyje M. P. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 2 d. Sužalojimas M. P. padarytas ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas M. P. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. M. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas M. P. padarytas pašalinės jėgos poveikyje (1 t., b. l. 128 – 129).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Kaltinamojo J. D. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. P. į veido sritį, po ko nukentėjusysis griuvo ant žemės, tokiais veiksmais padarė jam nežymų sveikatos surikdymą sukėlusius sužalojimus – dvi kirstines – muštines žaizdas dešiniame antakyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Teismo posėdžio metu kaltinamojo J. D. žmona I. D. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Sutuoktinis labai pergyvena dėl įvykio, blogai miega. Tai pirmas toks atvejis, per bendrus 24 bendro gyvenimo metus, nes vyras nėra probleminis. Ji dirbanti. Jei teismas skirtų laidavimą su užstatu, tai būtų nemenka finansinė našta jų šeimai. Ji pati neteista, administracine tvarka nebausta. Sutinka, kad sutuoktinis blogai pasielgė. Pagal gyvenimo būdą – abu namisėdos, šeimos žmonės, retai kur išeina. Su vyru augina du vaikus, sutuoktinis labai geras tėtis, vyras. Su vyru kartu leidžia visą laisvalaikį, labai gerai sutaria.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3033)). Šio straipsnio 2 dalyje dalis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3033) nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nesunkų nusikaltimą padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1, 2 bei 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. J. D. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą – 500 Eur, bei visą turtinę žalą Teritorinei ligonių kasai, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, nes dirba dviejuose darbuose, gauna pastovias pajamas. J. D. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

Teismo vertinimu, kaltinamasis J. D. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, J. D. neteistas (1 t., b. l. 152–153), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (1 t., b. l. 154–161), dirbantis (1 t., b. l. 117–119). Teismo posėdyje J. D. savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad dėl to gailisi, savo kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila. Kaltinamojo J. D. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje J. D. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sutuoktinė I. D.. Teismo posėdyje I. D. paaiškino, jog jie su kaltinamuoju kartu jau 24 metų. Augina du sūnus. Juos sieja labai glaudus ryšys, vienas kitu pasitiki. Visą laisvalaikį leidžia kartu, pagal gyvenimo būdą abu yra namisėdos, retai kur išeina, yra šeimos žmonės. Ji mano, kad gali daryti įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nenusikalstų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja I. D. yra verta teismo pasitikėjimo: neteista, administracine tvarka nebausta, kas rodo, jog asmuo laikosi įstatymo nustatytų taisyklių, dirba. Teismo posėdžio metu I. D. nurodė, kad kritiškai vertinanti sutuoktinio poelgį, tačiau pažymėjo, jog anksčiau niekada tokių įvykių nėra buvę, pats sutuoktinis yra ramaus būdo, nekonfliktiškas.

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad I. D. su J. D. sieja glaudus ryšys. I. D. asmenybė taip pat vertinama teigiamai, todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką J. D. siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant I. D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, perduodant I. D. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).

Prokurorė prašė skirti laidavimą su užstatu, nustatant užstato dydį – 30 MGL, įpareigojant jį sumokėti į teismo nurodytą depozitinę sąskaitą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ją padariusio asmens savybes.

Atsižvelgiant į kaltinamojo ir asmens, prašančio būtų laiduotoju, siejančio artimo santykio specifiką (sutuoktiniai), į nusikaltimo sunkumą (nesunkus nusikaltimas) bei jo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo skirti užstatą, todėl laidavimas nustatytinas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tam, kad padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), šią įmoką sumokant per 4 mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra minimalaus dydžio, skiria atsižvelgdamas į byloje surinktus, kaltinamąjį apibūdinančius, duomenis, į nusikalstamos veikos sunkumą bei jos padarymo aplinkybes. Didesnės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų ir apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau bei šiuo atveju būtina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 54–56), kuriame nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jam padarytu sveikatos sutrikdymu dėl kurio patyrė itin didelius fizinius skausmus, kuriuos sukėlė prakirstos prie dešiniojo antakio žaizdos. Nukentėjusysis nurodė, kad tris savaites gydėsi ambulatoriškai, jam diagnozuotos kirstinės dešiniojo antakio žaizdos, kurios subjaurojo dalį jo veido. Apgijus žaizdoms, turėsi kreiptis į estetikos chirurgą. Dirba su žmonėmis ir turi tinkamai atrodyti. Jis patyrė didelį išgąstį dėl įvykdyto užpuolimo, iki šiol jaučiu baimę, bijo tamsiu paros metu išeiti į miestą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikaltimų veiksmų ir padarytų sužalojimo, buvo sugadintos ilgai planuotos atostogos. Be to, jis pradėjo jausti stiprų emocinį skausmą, nerimą ir depresiją dėl sužeidimo pasekmių. Dėl emocinės būklės kreipėsi į psichologą.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Šiuo atveju nukentėjusysis M. P. pateikė civilinį ieškinį 250 Eur turtinei žalai, ir 10000 Eur neturtinei žalai. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. D. pravedė 500 Eur nukentėjusiajam, neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusiojo patirta turtinė žala – 250 Eur yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (79 Eur – gydytojo konsultacija, 121 Eur – advokato konsultacija, 50 Eur psichologo konsultacija), todėl šios patirtos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. D..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo institutu negalima įgyvendinti nubaudimo funkcijos.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Visgi civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai, nukentėjusiojo apklausos metu išsakyta pozicija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam turėtų būti priteisiama civiliniame ieškinyje nurodyta 10000 Eur neturtinė žala, kuri, tokio pobūdžio bylose, laikytina labai didele. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, byloje nėra duomenų, kad po sužalojimo nukentėjusiajam išliko kokie nors liekamieji reiškiniai, kurie yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo smurtu.

Teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti civiliniame ieškinyje išdėstytomis bei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl ypatingai sunkios nukentėjusiojo fizinės ir emocinės būsenos po įvykio, kuria grindžiama neturtinė žala. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, nakties metu, matant kitiems asmenims, tačiau vertindamas tai, kad nėra įrodyti ypatingai sunkūs, nukentėjusiojo fizinę ir emocinę būklę traumuojantys, turintys ilgalaikį poveikį padariniai, įvertinus kitas aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismų panašiose bylose priteisiamas neturtinės žalos sumas, teismas laiko pripažintina 800 Eur neturtinę žalą.

Kadangi kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio nukentėjusiajam pervedė 500 Eur, kaip kompensaciją už neturtinę žalą, todėl ši suma įskaitytina į priteistą 800 Eur sumą ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur neturtinė žala.

Dėl kitų klausimų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2024 m. lapkričio 5 d. pažymos Nr. APD-2024-10934 matyti, kad dėl nukentėjusiajam M. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 352,51 Eur išlaidų. Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 352,51 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis yra dirbantis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena (JAP autobuso vaizdo įrašas, A. K. pateiktas vaizdo ir garso įrašas), 1 vnt. (prie 2 tomo bylos viršelio), paliktini prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą J. D. nutraukti.

Paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. D., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų turtinės žalos ir 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje (dėl likusios reikalautos neturtinės žalos dalies), civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 352,51 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 51 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Surenkamosios sąskaitos:

Swedbank, AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena (JAP autobuso vaizdo įrašas, A. K. pateiktas vaizdo ir garso įrašas), 1 vnt. (prie 2 tomo bylos viršelio), palikti prie bylos, kaip bylos medžiaga.

J. D. išaiškinti, kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. D. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Diana Jakubėnė