Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-580-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
II-580-506/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03014-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-580-506/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03014-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant skundą padavusio asmens atstovui advokatui Domantui Skebui, institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, – atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Domanto Skebo, nurodžiusio adresą Konstitucijos pr. 9-55, Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 202-09-25 nutarimo Nr. 10-ANR­_N-22350-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2020-07-15 automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-121033-2020 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2020-07-14 11.48 val. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 24 km/val., važiavo 74 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių toliau ir – KET 127 punkto reikalavimus; nusižengimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu PS-954844 (patikros sertifikatas E19-1483/02), paklaida 3 km/val.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija) 2020-09-25 nutarimu Nr. 10-ANR­_N-22350-2020 (toliau ir – skundžiamas nutarimas) aukščiau nurodyto protokolo pagrindu A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 30 eurų dydžio bauda.

Šalies argumentai

A. A. su nutarimu nesutiko, jo atstovas advokatas Domantas Skebas (toliau ir – pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad A. A. kelia abejonių nusižengimui nustatyti panaudoto greičio matuoklio Nr. PS-954844 ir patikros sertifikato E19-1483/02 dokumentai. Paprašius institucijos leisti susipažinti su patikros sertifikatu, buvo atsiųstas pažymėjimas be nurodytos galiojimo datos, pateikta 1,5 lapo iš 2. Tai kelia pagrįstas abejones, ar buvo panaudotas tvarkingas greičio matavimo prietaisas, ar buvo atlikta jo patikra, kaip to reikalauja Metrologijos įstatymas. Nes jei pastarojo įstatymo reikalavimų matavimo priemonė neatitinka, matavimo duomenys turi būti pripažinti neteisėtais. Kadangi įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, iš šio išplaukia in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, skundu atkreipiamas dėmesys, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai. Skunde daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje liko nepašalintos abejonės dėl užfiksuoto leistino greičio viršijimo duomenų patikimumo, tai yra, institucija nepateikė neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas eismo greičio matavimo priemone, kurios patikra buvo faktiškai atlikta ir galiojanti pažeidimo nustatymo metu. Nesant aiškaus patikros sertifikato, negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. A. vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo fiksuotas metrologiškai patikrinta greičio matavimo priemone, tad negalima ir remtis šiais matavimo rezultatais įrodinėjant asmens kaltę, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą institucijos įgaliotoji pareigūnė prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad patikros sertifikatas E19-1483/02 galioja nuo 2019-08-02 iki 2020-08-02, todėl A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje 2020-11-12 A. A. paaiškino, kad nurodytu laiku važiavo Vilniuje, Geležinio Vilko gatve link Santariškių, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį jam pačiam. Važiuodamas į spidometrą nežiūrėjo. Ties J. Kazlausko gatvės sankryža stovėjo mobilus greičio matuoklis, kuriuo buvo užfiksuotas jo automobilio greitis, tad jis gavo protokolą, kuriuo už greičio viršijimą jam paskirta bauda. Susipažinęs su sertifikatu pastebėjo, kad pareigūnas įrašė greičio duomenis 77 km/val. ir 3 km/val. paklaidą. Apie paklaidą patikros sertifikate nieko nėra pasakyta, reikia, kad būtų byloje pareigūno, kuris matavo greitį, tarnybinis pranešimas. Toje atkarpoje leistinas greitis 80 km/val., po to 60 km/val., po to 50 km/val. Ten, kur buvo užfiksuotas pažeidimas, pareigūnai tvirtina, kad jis važiavo toje atkarpoje, kur greitis 50 km/val. Nėra pažymėtas atstumas nuo greičio matuoklio iki ženklo 50 km/val. Ir nėra nurodytas atstumas nuo greičio matuoklio iki jo transporto priemonės užfiksavimo momentu. Mano, kad netinkamai buvo atlikta jo automobilio greičio matavimo procedūra, greitis nėra tinkamai nustatytas, nes nenurodyti atstumai nuo prietaiso iki greitį ribojančio ženklo ir nuo prietaiso iki važiuojančio automobilio.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas advokatas Domantas Skebas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad tiek bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu, tiek teikiant skundą teismui byloje nebuvo dokumento, patvirtinančio galiojančią metrologinę patikrą labai konkretaus greičio matavimo prietaiso Nr. PS-954844, nors šiam prietaisui taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas (Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Greičio matavimas atliktas neteisingai nustačius prietaisą – nepatikrinus, ar tinkamai nustatytas atstumas nuo prietaiso iki transporto priemonės. Pareigūnai padarė trūkumą, kuris vertintinas A. A. naudai. 13 b. l yra lentelė su matavimo duomenimis, bet joje nėra duomenų, kokiu atstumu buvo užfiksuotas automobilio greitis nuo matavimo prietaiso. 30 b. l. yra greičio prietaiso matavimo instrukcija, kurioje nurodytas matavimo ruožas, turi būti nurodytas matavimo intervalas. Pats matavimas buvo atliktas, galimai, nesilaikant instrukcijos reikalavimų. Lentelėje grafoje „atstumas tarp indukcinių kilpų“ nėra jokių duomenų. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad Lietuvos Respublika pripažįsta Austrijoje išduoto metrologinės patikros sertifikato galiojimą, bet tik tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Todėl, nepaisant to, kad austriškame metrologinės patikros sertifikate nurodytas ilgesnis galiojimo terminas, laikoma, kad Lietuvoje šio sertifikato galiojimas yra vieneri metai, kaip kad nustato metrologijos įstatymo 19 straipsnio 3 ir 8 dalys, Ūkio ministro 2014-08-01 įsakymas Nr. 4-523. Institucijos vertinimu, pažeidimo fiksavimo metu šis vienerių metų terminas dar nebuvo pasibaigęs. Tačiau minėtame Austrijos metrologijos sertifikate nėra duomenų apie tai, kokia konkrečiai yra prietaiso paklaida (skaičiais ar procentais). Sertifikate tik pateikiamos nuorodos į Austrijos standartus, reikalavimus ir skaičiavimus, bet nėra jokios aiškios informacijos, kokia gi ta paklaida, kurią nustato austriški standartai. Institucija vertina, kad ši paklaida yra 3 km/val., todėl prietaiso rodmenis (77 km/val.) vertino A. A. naudai ir vertino, kad pastarasis vairavo 74 km/val. greičiu. Tačiau austriškame patikros sertifikate nėra nurodyta, kad šiam konkrečiam prietaisui yra nustatyta būtent 3 km/val. paklaida. Nežinant austriškos patikros metodikos ir austriškų standartų, negalima atmesti galimybės, kad ši paklaida yra didesnė. Institucija negali teisme remtis argumentu apie tai, kad prietaiso paklaida yra 3 km/val., o ne daugiau. Institucijos atstovas neginčija, kad pareigūnas, kuris atliko greičio matavimą minėtu prietaisu, neužfiksavo duomenų apie tai, koks buvo atstumas tarp prietaiso ir A. A. automobilio. Institucija pateikė į bylą patrulio tarnybinį pranešimą ir schemą, iš kurių matyti, kad pareigūnas nesureikšmino atstumo tarp prietaiso ir automobilių, kurių greitį matavo, todėl šių duomenų nefiksavo, nežino. Atitinkamai šio atstumo jau nebeįmanoma nustatyti. Šis atstumas svarbus, nes prietaiso sertifikate yra nurodytas labai ribotas matavimo ruožas, kokiame gali būti naudojamas prietaisas (30-50 metrų esant standartiniam įrengimui ir 35-65 metrų, kai įrengiama ant stiebo). Institucijos atstovas neneigia, kad prietaisą naudojęs patrulis neužfiksavo ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu atstumu jis sureguliavo (nukreipė) prietaisą, tai yra, koks atstumas buvo matavimo metu tarp prietaiso ir A. A. automobilio. Tokių duomenų nėra ir pažeidimo nuotraukos aprašyme. Taigi, byloje negalima atmesti, kad atstumas tarp prietaiso ir A. A. vairuoto automobilio galėjo būti didesnis, nei sertifikate nurodyta maksimali matavimo ruožo riba. Nei sertifikate, nei matavimo prietaiso naudojimo aprašyme nėra duomenų apie tai, kaip elgsis prietaisas tuo atveju, jei atstumas tarp prietaiso ir automobilio, kurio greitis matuojamas, viršys sertifikate nurodytą maksimalų atstumą. Todėl negalima atmesti tikimybės, kad, atlikus matavimą, kai automobilis yra už matavimo ruožo ribų (automobiliui esant per toli nuo prietaiso), prietaisas gali nurodyti neteisingus duomenis apie automobilio greitį. Sprendžiant iš bylos dokumentų, nei policija, nei gamintojo atstovas nepasirūpino išsiaiškinti dėl šios aplinkybės, todėl ši nepašalinta abejonė byloje turi būti vertinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Prašė tenkinti skundą ir panaikinti institucijos nutarimą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Renatas Ivanauskas palaikė atsiliepimą ir nurodė, kad nekyla abejonių, jog buvo užfiksuotas A. A. vairuoto automobilio greitis. Nėra reikalavimo pagal instrukciją matuoti atstumą, nėra numatyta tolerancijos riba. Pagal instrukciją nustatomas prietaisas, nustatomas lazerinis spindulys, užfiksavus per didelį greitį, duomenys siunčiami į registrą. Patikros liudijimai yra, jie pateikti, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus patikros sertifikatas galioja metus, fiksavimo metu jis buvo galiojantis. Metrologijos inspekcijos prietaiso veikimo instrukcijos 2.5 punkte nurodyta paklaida, paklaida nustatyta gamintojo, nėra reikalavimo dubliuoti paklaidą patikros sertifikate ar suvesti atstumo duomenų į prietaisą. Institucijos atstovas patikslino, kad A. A. buvo siunčiamas sertifikato vertimas, tik neatitiko jo numeris, tikriausiai dėl žmogiškos klaidos. Sertifikatai yra viešai prieinami kiekvienam pareigūnui diske, pareigūnas turėjo pasižiūrėti, ar prietaisas yra galiojantis, prieš priimdamas sprendimą. Visus mobiliųjų matavimo priemonių pirkimus vykdo Lietuvos kelių policijos tarnyba per įmonę „Lema“, P. Vileišio g. 18, Vilniuje. Prietaisai perkami Austrijoje, Vokietijoje, su diske laikomais patikros sertifikatais. Jei sertifikate nurodomas ilgesnis patikros galiojimo terminas negu 1 metai, tai reikia vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie numato vienerių metų sertifikato galiojimą. Lietuvos metrologijos tarnyba išduoda sertifikatą 1 metams, ir ten nurodoma greičio paklaida, o Austrijos, Vokietijos įstatymai, matyt, nereikalauja paklaidos reglamentavimo. Pažeidimo fiksavimo protokole nurodyta, kad paklaida yra 3 km/val., paklaidos skaičiavimas yra nurodytas metodikoje. Pareigūnas turi laikytis greičio matavimo atstumo, jei būtų neišlaikytas atstumas, greitis nebūtų fiksuotas. Prietaisą galima nustatyti, kad matuotų ir artėjančių, ir tolstančių automobilių greitį. Rankiniu būdu pareigūnas nustato, kokį greitį fiksuos. Institucijos atstovas pripažino, kad byloje nėra atstumo duomenų tarp prietaiso ir A. A. automobilio, nurodė, kad ir techninėse charakteristikose to nėra, tačiau atkreipė dėmesį, kad fiksavimo protokolo spalvotoje versijoje matyti, kaip lazerinis spindulys fiksuoja A. A. automobilį bei posėdžio metu planšetėje pademonstravo KET pažeidimo fiksavimo spalvotą protokolą (nespalvotas yra 13 b. l.), planšetėje matosi kvadratinis žymėjimas aplink automobilio valstybinį numerį bei yra matoma greičio matavimo zona. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nuotraukoje užfiksuotas A. A. automobilis, o ne kitas tolstantis automobilis. Matavimo priemone fiksuojamas judantis objektas – automobilis, jo numeris, privažiavus tam tikrą ribą fiksuojamas greitis, maždaug už 40 metrų, o prietaisas veikia maždaug 65 metrų atstume. Jei automobilis neviršija greičio, jis pravažiuoja neužfiksuotas, jei matavimo atstumas didesnis negu 65 metrai, irgi nefiksuojamas automobilis. Sertifikato, esančio bylos 30 lape 2.4 punkte nurodytas matavimo priemonės matavimo ruožas esant standartiniam įrengimui 20-50 metrų, kai įrengta ant stiebo – 35-65 metrai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertina, ar priimant nutarimą nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir teismo posėdyje išklausęs dalyvaujančius pareiškėją ir institucijos atstovą, susipažinęs su skundo argumentais ir pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš byloje esančio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo (13 b. l.) matyti, kad 2020-07-22 greičio matavimo prietaisu PS-954844, metrologinės patikros liudijimo numeris E19-1483/02, 2020-07-14 11.48 val. užfiksuota, jog transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininkas (valdytojas) A. A., matavimo krypčiai esant „artėjant“, leistiną važiavimo greitį 50 km/val. viršijo ir važiavo 77 km/val. greičiu, po paklaidos – 74 km/val.

ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo ir paaiškinimų teisme, A. A. neginčijo aplinkybės, jog jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, į spidometrą nežiūrėjo, tad galėjo šiek tiek viršyti greitį. Tačiau skunde keliamas klausimas dėl greičio matavimo prietaiso Nr. PS-954844 ir patikros sertifikato E19-1483/02 patikimumo ir atitikimo Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatoms, teigiama, jog greičio matuoklis, kuriuo buvo nustatytas pažeidimas, kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisingumo ir tikslumo, nes matuoklio panaudojimo procedūra buvo atlikta nesilaikant instrukcijos, prietaiso patikros sertifikatas yra išduotas Austrijoje, jame nėra nurodyta, kokia yra prietaiso paklaida, todėl negalima atmesti galimybės, kad paklaida yra ne 3 km/val., kaip vertino institucija, o didesnė. Pareigūnas, atlikęs matavimą, neužfiksavo atstumo tarp matuoklio ir eismą reguliuojančio kelio ženklo, taip pat atstumo tarp matuoklio ir važiuojančio automobilio, todėl negalima atmesti, kad atstumas tarp prietaiso ir automobilio galėjo būti didesnis, ne sertifikate nurodyta maksimali matavimo ruožo riba.

Iš byloje esančio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo (13 b. l.) matyti, kad 2020-07-22 greičio matavimo prietaisu PS-954844, metrologinės patikros liudijimo numeris E19-1483/02, 2020-07-14 11.48 val. užfiksuota, jog transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininkas (valdytojas) A. A., matavimo krypčiai esant „artėjant“, leistiną važiavimo greitį 50 km/val. viršijo ir važiavo 77 km/val. greičiu, po paklaidos – 74 km/val.

Matavimo prietaisas PS-954844 priskiriamas mobiliųjų matavimo priemonių Poliscan FM1 grupei. Į skundo bylą yra pateiktas šių priemonių mobilaus naudojimo vadovas, kuriuo vadovaujamasi praktiškai naudojant matavimo prietaisą. Vadovo 4.2 punkte nurodyta, kad prietaisas veikia pagal LIDAR (šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo įrenginio) technologiją, šis matavimo principas reiškia, kad naudojamas „vėduoklinis“ lazerio spindulių skleidimo būdas, kuris leidžia atlikti virš 150 matavimų 100 kartų per sekundę dažnumu, virš 15,000 lazerio šviesos impulsų detektuoja visus automobilius, esančius prietaiso darbiniame lauke, stebi jų padėtį ir realiu laiku generuoja tikslų eismo srauto modelį. 4.2.2 punkte aptarti darbinis laukas iki 75 m ir matavimo zona nuo 20 iki 50 m. 5 punkte keliamas reikalavimas laikytis minimalaus atstumo nuo, pavyzdžiui, greičio ribojimo ženklo. Pagal 5.3.5 punktą, kuriame aptariami pagalbiniam rėmeliui keliami kriterijai, pažeidimas laikomas įrodytu, jei jokių kitų eismo dalyvių, važiuojančių ta pačia kryptimi ta pačia juosta ar betarpiškai gretimoje juostoje, elementų negalima pamatyti rėmelyje, apatinė rėmelio pusė yra žemiau padangų, vertinimui skirtame pagalbiniame rėmelyje bent jau iš dalies yra priekinis ratas matavimo iš priekio atveju arba transporto priemonės numerio ženklas.

Vadovo 8 punkte nurodyta, kad kartu su sistema vartotojas gauna patikros dokumentų, patikros sertifikatų ir atitikties deklaracijos kopijas. Patikrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau ir – ūkio ministras) 2014-10-24 įsakymu Nr. 4-761 patvirtintų Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 40 punktas. Ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 Stacionarioms ir mobiliosioms transporto priemonių greičio matavimo priemonėms ir sistemoms nustatytas 1 metų laiko intervalas tarp periodinių patikrų, kurias atlieka paskirtosios įstaigos.

Nagrinėjamoje byloje A. A. vairuojamo automobilio greitį nusižengimo padarymo metu fiksavusio greičio matavimo prietaiso tinkamumas naudoti nekelia abejonių. Šio prietaiso patikros sertifikatas galiojo iki 2020-08-02, taigi, galiojo ir aptariamo nusižengimo padarymo metu. Greičio matavimo prietaisas buvo veikiantis, patikrintas ir sertifikuotas.

Skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo iškeltas argumentas, kad kai automobilis yra už matavimo ruožo ribų (automobiliui esant per toli nuo prietaiso), prietaisas gali nurodyti neteisingus duomenis apie automobilio greitį, yra paneigti tiek byloje esančiais duomenimis, tiek ir posėdžio metu apžiūrėtu pažeidimo duomenų protokolo (13 b. l.) spalvotu vaizdu, kuriame matyti, kad lazerio spindulys fokusuotas į greitį viršijančio artėjančio automobilio valstybinį numerį, kas reiškia, jog automobilis buvo matavimo prietaiso darbinėje zonoje.

Kitas, teisme išsakytas argumentas, kad protokolo grafoje „atstumas tarp indukcinių kilpų“ nėra jokių duomenų, kas rodo, jog prietaisas buvo naudojamas galimai nesilaikant instrukcijos. Šį argumentą paneigia viešai prieinama informacija, iš kurios matyti, kad indukcinės kilpos paskirtis yra aptikti transportą, ir kilpos montuojamos ant kiemo ir garažo vartų, kelio užtvarų, parkavimo stulpų ir pan. Matuojant greitį kelyje indukcinės kilpos neturi jokios reikšmės.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymas ir A. A. kaltė įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. A. atstovo advokato Domanto Skebo skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-09-25 nutarimą Nr. 10-ANR­_N-22350-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja