- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- AN2-51-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03014-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) atstovo advokato Domanto Skebo (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-09-25 nutarimas Nr. 10-ANR_N-22350-2020 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. A. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2020-07-15 automatiniu būdu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-121033-2020 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2020-07-14 11.48 val. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 24 km/val., važiavo 74 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tai yra tokias savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių toliau ir – KET 127 punkto reikalavimus. Nusižengimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu PS-954844 (patikros sertifkatas E19-1483/02), paklaida 3 km/val.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau tekste ir – institucija) 2020-09-25 nutarimu Nr. 10-ANR_N-22350-2020 A. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 30 eurų dydžio bauda.
Šalies argumentai
3. A. A. atstovas advokatas Domantas Skebas pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė, kad A. A. kelia abejonių nusižengimui nustatyti panaudoto greičio matuoklio Nr. PS-954844 ir patikros sertifikato E19-1483/02 dokumentai. Paprašius institucijos leisti susipažinti su patikros sertifikatu, buvo atsiųstas pažymėjimas be nurodytos galiojimo datos, pateikta 1,5 lapo iš 2. Tai, pasak pareiškėjo, kelia pagrįstas abejones, ar buvo panaudotas tvarkingas greičio matavimo prietaisas, ar buvo atlikta jo patikra, kaip to reikalauja Metrologijos įstatymas.
3.1. Pareiškėjo manymu, įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, iš šio išplaukia in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, skundu atkreipiamas dėmesys, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
3.2. Anot pareiškėjo, nagrinėjamoje byloje liko nepašalintos abejonės dėl užfiksuoto leistino greičio viršijimo duomenų patikimumo, tai yra, pasak pareiškėjo, institucija nepateikė neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas eismo greičio matavimo priemone, kurios patikra buvo faktiškai atlikta ir galiojanti pažeidimo nustatymo metu. Pareiškėjo teigimu, nesant aiškaus patikros sertifikato, negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. A. vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo fiksuotas metrologiškai patikrinta greičio matavimo priemone, tad negalima ir remtis šiais matavimo rezultatais įrodinėjant asmens kaltę, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į skundą institucijos įgaliotoji pareigūnė prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad patikros sertifikatas E19-1483/02 galioja nuo 2019-08-02 iki 2020-08-02, todėl A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-17 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-09-25 nutarimą Nr. 10-ANR_N-22350-2020 paliko nepakeistą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymas ir A. A. kaltė įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutartį bei ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-09-25 nutarimą Nr. 10- ANR_N-22350-2020 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 413 straipsnio 3 dalį A. A. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
7. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pasak pareiškėjo, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad A. A. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymo yra įrodyta, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
7.1. Teigia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad Austrijos Respublikos institucijos išduotame metrologijos sertifikate nėra duomenų apie tai, kokia konkrečiai yra prietaiso paklaida (skaičiais ar procentais). Sertifikate tik pateikiamos nuorodos į Austrijos standartus, reikalavimus ir skaičiavimus, bet nėra jokios aiškios informacijos kokia gi ta paklaida, kuri buvo nustatyta atliekant konkretaus prietaiso patikrą Austrijoje. Institucija vertina, kad ši paklaida yra 3 km/h, todėl prietaiso rodmenis (77 km/h) vertino A. A. naudai ir vertino, kad A. A. vairavo 74 km/h greičiu. Tačiau austriškame patikros sertifikate nėra nurodyta, kad šiam konkrečiam prietaisui yra nustatyta būtent 3 km/h paklaida. Nežinant austriškos patikros metodikos ir austriškų standartų, negalima atmesti galimybės, kad ši paklaida yra didesnė. Teigia, jog apylinkės teismas dėl šio gynybos argumento (dėl paklaidos) nepasisakė, nors tikslios prietaiso paklaidos nustatymas, pasak pareiškėjo, lemia nusižengimo kvalifikavimą.
7.2. Nurodo, jog institucijos atstovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad pareigūnas, kuris atliko greičio matavimą minėtu prietaisu, neužfiksavo duomenų apie tai, koks buvo atstumas tarp prietaiso ir A. A. automobilio. Institucija pateikė į bylą patrulio tarnybinį pranešimą ir schemą, iš kurių matyti, kad pareigūnas nesureikšmino atstumo tarp prietaiso ir automobilių, kurių greitį matavo, todėl šių duomenų nefiksavo, nežino. Atitinkamai šio atstumo jau nebeįmanoma nustatyti. Šis atstumas svarbus, nes prietaiso tipo patvirtinimo sertifikate (b.l. 30) yra nurodytas labai ribotas matavimo ruožas, kokiame gali būti naudojamas prietaisas (30-50 m. esant standartiniam įrengimui ir 35-65 m. kai įrengiama ant stiebo).
7.3. Pareiškėjo vertinimu, teismas šiuo atveju netiksliai interpretavo prietaiso naudojimo vadovo 5.3.5. p., nes jo esmė, anot pareiškėjo, yra kiek kitokia. Pareiškėjo teigimu, gamintojas minėtu vadovo punktu paaiškina, kaip atriboti, kad prietaiso lazerio spindulys pataikė būtent į tą automobilį, o ne į kitą, kad nebūtų ginčų kurio iš nuotraukoje matomų automobilių greitis išmatuotas. Teigia, jog A. A. niekada neginčijo, kad prietaisas matavo būtent jo, o ne kito automobilio greitį, tačiau, pareiškėjo manymu, prietaiso naudojimo vadovo 5.3.5. p. neaptaria situacijos apie tai, ar įmanoma prietaiso lazerio spinduliu pataikyti į automobilį, kai jis yra už matavimo zonos ribų (per toli nuo prietaiso), o jei taip nutinka – kokio tikslumo rodmenis parodys prietaisas ir ar jais galima vadovautis. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia situacija yra įmanoma, tačiau nei prietaiso naudojimo vadove, nei sertifikatuose ji nėra aptarta, todėl, pareiškėjo manymu, apylinkės teismo konstatuota aplinkybė apie tai, kad lazerio spindulys pataikė į A. A. vairuoto automobilio valstybinį numerį, savaime nieko nepasako dėl atstumo tarp prietaiso ir automobilio. Teigia, jog, esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad greičio matavimas atliktas prietaiso matavimo zonos ribose. Atitinkamai, anot pareiškėjo, nėra pagrindo spręsti, kad A. A. vairuoto automobilio greitis buvo išmatuotas teisingai.
7.4. Pareiškėjo teigimu, nei prietaiso sertifikate, nei naudojimo aprašyme nėra duomenų apie tai, kaip elgsis prietaisas tuo atveju, jei atstumas tarp prietaiso ir automobilio (kurio greitis matuojamas) viršys sertifikate nurodytą maksimalų atstumą. Institucijos atstovo teiginiai apie tai, kad prietaisas tuo atveju tiesiog neišmatuos greičio, pareiškėjo manymu, tėra atstovo spėjimas, nes bylos techniniuose dokumentuose tokių duomenų nėra, todėl, pasak pareiškėjo, negalima atmesti tikimybės, kad, atlikus matavimą, kai automobilis yra už matavimo ruožo ribų (automobiliui esant per toli nuo prietaiso), prietaisas gali nurodyti neteisingus duomenis apie automobilio greitį. Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant iš bylos dokumentų, nei institucija, nei gamintojo atstovas nepasirūpino išsiaiškinti dėl šios aplinkybės, todėl ši nepašalinta abejonė byloje, pareiškėjo manymu, turi būti vertinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjo A. A. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2020-12-17 nutartimi atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą ir Institucijos 2020-09-25 nutarimą Nr. 10-ANR_N-22350-2020 palikdamas nepakeistą, ANK nuostatų nepažeidė.
11. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
12. Nors A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, o jį atstovaujantis pareiškėjas pritaria atstovaujamo asmens pozicijai, teigdamas, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymo byloje nėra, todėl visos abejonės turėtų būto traktuojamos jo atstovaujamojo asmens naudai, apygardos teismas sprendžia, kad A. A. veika kvalifikuota tinkamai, ir jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: administracinio teisės nusižengimo protokolu ir prie jo esančiomis foto lentelėmis; mobiliuoju greičio matuoklio PS-954844 patikros sertifikatu E19-1483/02; Institucijos įgaliotos pareigūnės atsiliepimu į pareiškėjo skundą bei Institucijos atstovo R. I. apylinkės teismo posėdyje duotais paaiškinimais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
12.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-121033-2020 už tai, kad jis 2020-07-14, 11.48 val., vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 24 km/val., tai yra važiavo 74 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tai yra tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių toliau ir – KET 127 punkto reikalavimus; nusižengimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu PS-954844 (patikros sertifkatas E19-1483/02), paklaida 3 km/val.
12.2. Pareiškėjo teigimu, jo atstovaujamas A. A. niekada neginčijo, kad prietaisas matavo, būtent jo, o ne kito automobilio greitį. Kita vertus, nurodo, jog prietaiso naudojimo vadovo 5.3.5. punktas neaptaria situacijos apie tai ar įmanoma prietaiso lazerio spinduliu pataikyti į automobilį kai jis yra už matavimo zonos ribų (per toli nuo prietaiso), o jei taip nutinka, – kokio tikslumo rodmenis parodys prietaisas ir ar jais galima vadovautis. Pareiškėjo ir jo atstovaujamojo A. A. įsitikinimu, tokia situacija yra įmanoma, tačiau prietaiso naudojimo vadove ir sertifikatuose ji nėra aptarta. Taigi, pasak pareiškėjo, nors apylinkės teismas teisingai konstatavo kad lazerio spindulys pataikė į A. A. vairuoto automobilio valstybinį numerį, tačiau, pareiškėjo manymu, tai savaime nieko nepasako dėl atstumo tarp prietaiso ir automobilio, todėl teismas, anot pareiškėjo, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad greičio matavimas atliktas prietaiso matavimo zonos ribose ir A. A. vairuoto automobilio greitis buvo išmatuotas teisingai.
12.3. Apygardos teismas sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra identiški jo skundo, adresuoto apylinkės teismui ir teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, kurie motyvuotai paneigti skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutartyje.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog matavimo prietaisas PS-954844 priskiriamas mobiliųjų matavimo priemonių Poliscan FM1 grupei. Byloje esančio šių priemonių mobilaus naudojimo vadovo 4.2 punkte nurodyta, kad prietaisas veikia pagal LIDAR (šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo įrenginio) technologiją, šis matavimo principas reiškia, kad naudojamas „vėduoklinis“ lazerio spindulių skleidimo būdas, kuris leidžia atlikti virš 150 matavimų 100 kartų per sekundę dažnumu, virš 15,000 lazerio šviesos impulsų detektuoja visus automobilius, esančius prietaiso darbiniame lauke, stebi jų padėtį ir realiu laiku generuoja tikslų eismo srauto modelį. 4.2.2 punkte aptarti darbinis laukas iki 75 m ir matavimo zona nuo 20 iki 50 m. 5 punkte keliamas reikalavimas laikytis minimalaus atstumo nuo, pavyzdžiui, greičio ribojimo ženklo. Pagal 5.3.5 punktą, kuriame aptariami pagalbiniam rėmeliui keliami kriterijai, pažeidimas laikomas įrodytu, jei jokių kitų eismo dalyvių, važiuojančių ta pačia kryptimi ta pačia juosta ar betarpiškai gretimoje juostoje, elementų negalima pamatyti rėmelyje, apatinė rėmelio pusė yra žemiau padangų, vertinimui skirtame pagalbiniame rėmelyje bent jau iš dalies yra priekinis ratas matavimo iš priekio atveju arba transporto priemonės numerio ženklas.
12.5. Pareiškėjo skundo argumentus, kad A. A. vairuojamas automobilis buvo per toli nuo prietaiso, todėl prietaisas gali nurodyti neteisingus duomenis apie automobilio greitį paneigia administracinio nusižengimo protokolo (13 b. l.) foto lentelė, iš kurios matyti, kad lazerio spindulys fokusuotas į greitį viršijančio artėjančio A. A. vairuojamo automobilio valstybinį numerį, kas reiškia, jog automobilis buvo matavimo prietaiso darbinėje zonoje. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje A. A. vairuojamo automobilio greitį nusižengimo padarymo metu fiksavusio greičio matavimo prietaiso PS-954844 tinkamumas naudoti nekelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, jog stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo priemonių ir sistemų patikrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau ir – ūkio ministras) 2014-10-24 įsakymu Nr. 4-761 patvirtintų Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 40 punktas. Ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 Stacionarioms ir mobiliosioms transporto priemonių greičio matavimo priemonėms ir sistemoms nustatytas 1 metų laiko intervalas tarp periodinių patikrų, kurias atlieka paskirtosios įstaigos. Aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu mobilus greičio matavimo prietaisas PS-954844 buvo veikiantis, patikrintas ir sertifikuotas (patikros sertifikatas Nr. E19-1483/02 galioja nuo 2019-08-02 iki 2020-08-02). Pažymėtina ir tai, kad pažeidėjo greitis buvo įvertintas pažeidėjo naudai, pritaikius 3 km/h greičio matavimo paklaidą.
12.6. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog apylinkės teismas nepasisakė dėl 3 km/h palaidos, nors tikslios prietaiso paklaidos nustatymas, pasak pareiškėjo, lemia nusižengimo kvalifikavimą, pažymėtina, jog apklaustas apylinkės teismo posėdyje Institucijos atstovas R. I. paaiškino, kad visus mobiliųjų matavimo priemonių pirkimus vykdo Lietuvos kelių policijos tarnyba per įmonę (duomenys neskelbtini). Prietaisai perkami Austrijoje, Vokietijoje, su diske laikomais patikros sertifikatais. Jei sertifikate nurodomas ilgesnis patikros galiojimo terminas negu 1 metai, tuomet vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie numato vienerių metų sertifikato galiojimą. Pasak institucijos atstovo, Lietuvos metrologijos tarnyba išduoda sertifikatą 1 metams ir ten nurodoma greičio paklaida. Austrijos ir Vokietijos įstatymai, nenumato paklaidos reglamentavimo, gi Lietuvoje paklaidos skaičiavimas yra nurodytas metodikoje. Pažeidimo fiksavimo protokole nurodyta, kad paklaida yra 3 km/val. Matavimo priemone fiksuojamas judantis objektas – automobilis, jo numeris, privažiavus tam tikrą ribą fiksuojamas greitis, Sertifikato 2.4 punkte nurodytas matavimo priemonės matavimo ruožas esant standartiniam įrengimui – 20-50 metrų, kai įrengta ant stiebo – 35-65 metrai. Jei automobilis neviršija greičio ar matavimo atstumas didesnis negu 65 metrai, automobilis nefiksuojamas. Prietaisą galima nustatyti, kad matuotų ir artėjančių, ir tolstančių automobilių greitį. Institucijos atstovas pripažino, kad byloje nėra atstumo duomenų tarp prietaiso ir A. A. automobilio, nurodė, kad ir techninėse charakteristikose to nėra, tačiau atkreipė dėmesį, kad fiksavimo protokolo spalvotoje versijoje matyti, kaip lazerinis spindulys fiksuoja A. A. automobilį – matosi kvadratinis žymėjimas aplink automobilio valstybinį numerį bei yra matoma greičio matavimo zona. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nuotraukoje užfiksuotas A. A. automobilis, o ne kitas tolstantis automobilis.
13. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog skundžiamame Institucijos nutarime teisingai konstatuota, kad A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje,
14. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutartis, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-09-25 nutarimas Nr. 10-ANR_N-22350-2020 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutartį palikti nepakeistą, ir pareiškėjo A. A. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.