Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl administravimo išlaidų priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 44-45). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančia medžiaga, 2013 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonei UAB „Personal security“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Bankroto administratorių kompanija“, o 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi tenkintinas ieškovo prašymas ir patvirtinta bendra iki 3 000 Lt administravimo išlaidų suma (b.l. 7-10). Iš pateikto 2014 m. vasario 2 d. BUAB „Personal security“ 1-ojo pakartotinio Kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad šio susirinkimo metu buvo patvintas 1 500 Lt dydžio ieškovo atlyginimas per mėnesį, 1 000 Lt dydžio atlyginimas ieškovo padėjėjui bei buhalteriui bei 600 Lt dydžio einamosios išlaidos (b.l. 12). Ieškovo paskaičiavimu, šiuo metu likusi neapmokėta administravimo išlaidų suma iki ieškinio teismui pateikimo dienos - 25 470 Lt (b.l. 2). Duomenų apie tai, kad ši suma būtų sumokėta, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 punktą kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Iš byloje pateiktos 2013 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad jau 2010 metais įmonė UAB „Personal security“ dirbo nuostolingai, o 2013 metais turėjo įsiskolinimų tiek VSDFV, tiek VMI (b.l. 7-8). Iškeldamas pagal E. M. ieškinį įmonei UAB „Personal security“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartyje konstatavo, kad pradelsti UAB „Personal security“ įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus bei neturi pakankamai turto įsiskolinimams padengti. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad jau 2010 metais įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Tuo tarpu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. įmonės UAB „Personal security“ vadovo pareigas einantis atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. nevykdė nustatytos ĮBĮ 8 straipsnyje atsakovui, kaip įmonės vadovui, pareigos. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų buvus objektyvioms priežastims, trukdančioms atsakovui įvykdyti šią pareigą, nėra.

Pažymėtina, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Vertinant byloje esančią medžiagą, UAB „Personal security“ vienasmeniu valdymo organo nariu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. buvo atsakovas. Taigi UAB „Personal security“ bei atsakovą be kita ko, siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kurie reiškia, kad atsakovas turėjo pareigą veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pažymėtina, jog tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Taigi šiuo atveju įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) bei fiduciarinių pareigų pažeidimu (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-406-372/2014). Todėl atsakovas, būdamas įmonės vadovu, matydamas, kad įmonės skolos auga ir viršija turimo turto vertę, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas to nepadarė ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą, todėl konstatuotina, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 25 470 Lt žalos sumą, kurios, realizavus bankrutavusios įmonės turtą, neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-406-372/2014 nurodyta, kad „Vadovaujantis ĮBĮ reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės vadovas ir akcininkai yra atsakingi, jeigu dėl jų neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovai būtų kreipęsi į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovai būtų kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jie būtų įpareigoti įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos“. Taigi ieškovui, kaip įmonės kreditoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos, kuri atsirado atsakovui, kaip įmonės vadovui, neįvykdžius įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ieškovo patirtos žalos bei atsakovo veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Tuo tarpu atsakovo kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama.

Taigi esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovo kaltei esant preziumuojamai, laikytina, kad atsakovui remiantis Civilinio kodekso 6.245 straipsniu kyla civilinė atsakomybė dėl 25 470 Lt žalos atsiradimo (b.l. 1-6). Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, jokių savo civilinę atsakomybę dėl žalos atsiradimo eliminuojančių įrodymų nepateikė, dėl ko konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 25 470 Lt žalos atlyginimo pagrįstas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 764 Lt žyminio mokesčio bei 1 000 Lt teisinei pagalbai apmokėti, t. y. viso 1764 Lt suma (b.l. 26, 41-43).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 10,00 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Bankroto administratorių kompanija“, įmonės kodas 302425056, naudai 25 470 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties Lt) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 470 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. lapkričio 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1764 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt keturių Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.