Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AJ Baltic Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6523-580/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AJ Baltic Group“ ieškinį atsakovui P. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „AJ Baltic Group“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo P. J. 46 500,40 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsiais apsaugos priemones– areštuoti atsakovo P. J. nekilnojąmąjį ir kilnojąmąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir / arba trečiuosius asmenis bei atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, ar bendrai su kitais asmenimis valdomose sąskaitose visuose bankuose ir / ar kreidito įstaigose, ar pas atsakovą asmeniškai 46 500,40 Eur sumai.Nurodė, jog pagrindas taikti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui, nes ieškinio suma didelė, atsakovas galimai sunaikino, paslėpė ar sugadino bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2013 m., atsakovas turi patyrimo, priemonių ir būdų ilgą laiką vengti įsipareigojimų vykdymo įmonės kreditoriams, o sužinojęs apie pareikštą ieškinį neabejotinai gali mėginti turtą ir turitnes teises paslėpti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės BUAB „AJ Baltic Group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus teismas nusprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinyje nurodomų aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys, nes po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria ji buvo įpareigota pateikti papildomus duomenimis apie ieškinyje nurodytas aplinkybes, jokių naujų aplinkybių bei dokumentų nepateikė. Ieškinyje nurodyta faktinė situacija grindžiama ieškovės žiniomis. Teismo vertinimu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas taip pat dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis būtų tiek sunki, kad šis neturėtų tokio dydžio lėšų. Taigi, didelės reikalavimo sumos prezumpcija paneigta. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovo veiksmus, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant teismo sprendimą.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė BUAB „AJ Baltic Group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė laiku ir tinkamai pašalino ieškinio trūkumus, teismas ieškinį priėmė nagrinėti. Su ieškiniu pateikta įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-34520-5782/2015, kurioje nurodyta, kad atsakovas buvo UAB „AJ Baltic Group“ vadovas bankroto bylose iškėlimo metu. Atsakovas atsakingas už antstolės B. Č. 2015-06-10 reikalavimų perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą nevykdymą. Bankrutavusios įmonės dokumentų bei turto neperdavimas vertintinas kaip tyčinis, piktavališkas teismo sprendimų ir antstolės reikalavimo nevykdymas. Atsakovas galimai tyčia paslėpė ar sunaikino likviduojamos įmonės buhalterinius dokumentus už 2013 veiklos metus, todėl tikėtina turi polinkį, patyrimo, priemonių ir būdų ilgą laiką vengti įsipareigojimų prieš įmonės kreditorius vykdymo, o sužinojęs apie pateiktą ieškinį neabejotinai gali bandyti nuslėpti ir savo asmeninį turtą ir / ar turtines teises.Atsakovui yra pareikšta visa eilė ieškinių, o pagal Turto areštų aktų registro duomenimis atsakovui pradėta apie 15 vykdomųjų bylų, vykdymo veiksmų pradžia siekia 2009 metus. Atsakovas skolų nemoka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ženklesnių darbinių pajamų neturi.Reiškiamo reikalavimo suma yra didelė ir palankaus teismo sprendimo atveju iškils reali grėsmė jį įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: i) tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas, ii) aplinkybių, leidžiančios spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, egzistavimas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad ieškovui palankus teismo sprendimas tikėtinai galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų galimas. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, buvusio UAB „AJ Baltic Group“ vadovo, žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 už bankroto administratoriui neperduotą bankrutavusios įmonės balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą dienai, neparduotą turtą, turto inventorizacijos, nurašymo aktų po 2011 m. bei neparduotą įmonės dokumentaciją už 2013–2015 m., kadangi yra dalinai perduota dokumentacija tik už 2012 m. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog Vilniaus apygardos teismas išdavė 2015 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą, kuriuo įpareigojo BUAB „AJ Baltic Group“ vadovą P. J. per 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui P. V. visus bankrutuojančios UAB „AJ Baltic Group“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovas nepateikė teismui jokių paaiškinimų, duomenų ar įrodymų apie bankroto adminstratoriui perduotą turtą bei dokumentus ir / ar apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. vykdomojo rašto įvykdymą (CPK 178 str.). Taigi, pagal preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus, nagrinėjamojoe byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.Egzistuojant tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygai, taip pat turi būti įvertintas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas / nebuvimas. Pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Taigi, vien didelės vertės pareikšta ieškinio suma savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas buvo UAB „AJ Baltic Group“ vadovas bankroto bylose iškėlimo metu ir yra atsakingas už antstolės B. Č. 2015-06-10 reikalavimų perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą nevykdymą bei tai yra tyčinis, piktavališkas teismo sprendimų ir antstolės reikalavimo nevykdymas, suponuoja, kad atsakovo elgesys galimai galėtų būti vertintinas kaip nesąžiningas ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams.Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovui yra pareikšta daug ieškinių, Turto areštų aktų registro duomenimis pradėta apie 15 vykdomųjų bylų, jų vykdymo veiksmų pradžia siekia 2009 m., o atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ženklesnių darbinių pajamų neturi, sudaro pagrįstą prielaidą manyti, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apibendrinus išdėstytą bei atsižvelgus į tai, kad atskirasis skundas grindžiamas dviejų būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimu (tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), apeliacinės instancijos teismas sprendžia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį šio klausimo negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.