Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, Giedrei Paukštytei-Grėbliauskienei, Ernestai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovės J. M. atstovei advokato padėjėjai Linai Alksnienei, atsakovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovei O. S. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyrius, E. R. ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, atstovaujama atstovės, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus: leisti atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto (rekonstrukcijos) darbus be O. S. sutikimo, nustatant, kad O. S., kuriai nuosavybės teise priklauso 61/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalis, privalo atlyginti proporcingai turimai gyvenamojo namo daliai, kas sudaro 61 proc., stogo remonto (rekonstrukcijos) išlaidų; priteisti iš O. S. J. M. naudai 90 Eur žyminį mokestį, 66 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 800 Eur atstovavimo išlaidas. Patikslintą ieškinį laikyti pagrindiniu.

Bylos nagrinėjimo metu, teisme gautas ieškovės, atstovaujamos atstovės, pareiškimas dėl dalies ieškinio atsisakymo. Nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje ieškovei tapo žinoma nauja aplinkybė, dėl kurios ieškovės dalies pažeistų teisių gynyba (reikalavimas leisti atlikti minėto stogo remonto darbus be O. S. sutikimo) tampa visiškai neefektyvi ir beprasmė, kadangi nuo 2020 m. liepos 17 d. nuosavybės teisė į 61/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso E. R., su kuria pavyko rasti bendrą sprendimą (sutarimą) dėl minėto gyvenamojo namo stogo remonto. Dėl šios priežasties yra teikiamas pareiškimas dėl dalies ieškinio atsisakymo. Taip pat nurodė, jog atsisakymo pasekmės jai yra žinomos ir suprantamos. Mano, jog būtent atsakovė kalta dėl šios civilinės bylos iniciavimo, t. y. ji nei iki bylos iniciavimo, nei ją iniciavus, sutikimo remontuoti namo stogą nedavė, taip pat jokių pagrįstų argumentų dėl atsisakymo duoti sutikimą remontuoti namo stogą nepateikė, nors akivaizdu, kad namo stogo remontas ir pateikiant ieškinį, ir dabar yra būtinas bei akivaizdu, jog remontuoti stogą (įskaitant duoti sutikimą dėl jo remonto bei apmokėti remonto išlaidas) tuo metu buvo atsakovės, kaip bendrasavininkės pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75, 4.76 straipsniai). Atsakovė pardavusi jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį, taip pat yra atsakinga dėl to, kad šioje civilinėje byloje nebėra prasmės priiminėti teismo sprendimą dėl minėto pareikšto ieškovės reikalavimo, nes atsakovė nebėra gyvenamojo namo dalies savininkė, dėl ko jos sutikimas nėra reikalingas, be to, ji nebeturi pareigos dengti gyvenamojo stogo remonto išlaidas. Kadangi ieškovės ieškinys susidėjo iš turtinio ir neturtinio reikalavimo, ieškovei atsisakant neturtinio reikalavimo, laikoma, jog atsisakoma 50 proc. ieškinio. Taip pat nurodė, kad ieškovė palaiko reikalavimą priteisti iš atsakovės 530,77 Eur žalos atlyginimo. Prašo: priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio („leisti atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto (rekonstrukcijos) darbus be O. S. sutikimo, nustatant, kad O. S., kuriai nuosavybės teise priklauso 61/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, privalo atlyginti proporcingai turimai gyvenamojo namo daliai, kas sudaro 61 proc., stogo remonto (rekonstrukcijos) išlaidų“) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti; grąžinti ieškovei 56,25 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 400,00 Eur atstovavimo išlaidas.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą dėl dalies patikslinto ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad liko patikslinto ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo. Į bylą pateiktas savivaldybės statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad yra būtinas gyvenamojo namo sutvarkymas, t. y. kapitalinis remontas ar rekonstravimas. Ieškovė ir atsakovė buvo įpareigotos bendraturčių susitarimu remontuoti stogą. Tačiau tokio susitarimo nepavyko gauti iš atsakovės iki šios dienos. Ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo, negalėjo nieko daryti. Iki teismo ieškovė siekė spręsti situaciją, teisme taip pat nepavyko rasti susitarimo. Stogas yra prastos, avarinės būklės. Prieš kreipiantis į teismą, būtent dėl to, kad stogas yra avarinės būklės, per jį prasiskverbė vanduo, buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas – patalpų lubos. Iš į bylą pateikto komercinio pasiūlymo matyti, kad yra sugadintos lubos dėl drėgmės, o tokių lubų keitimo darbai sudarytų 530,77 Eur. Ieškovei tenka pareiga įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį. Žalos dydį pagrindžia pateiktas minėtas komercinis pasiūlymas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. sutikimo remontuoti stogą nedavimu ir jokių veiksmų, siekiant remontuoti, prižiūrėti priklausančią nuosavybę neatlikimu. Kaltė yra preziumuojama. Tačiau iš kitos pusės, atsakovės kaltė yra įrodyta, kadangi atsakovė nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad šalintų atsiradusius neigiamus padarinius, ir, kad būtų išvengta žalos, ir žinodama, kad ieškovė siekė teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, t. y. siekė tvarkyti stogą. Todėl manytina, kad atsakovės nesirūpinimas bendrosios nuosavybės objektu, būkle, priežiūra, daro atsakovės kaltę įrodyta. Dėl prastos stogo dangos drėko ieškovės patalpos, vanduo skverbėsi į vidų. Būtent dėl tų neteisėtų veiksmų, dėl bendro pobūdžio pareigos prižiūrėti bendro naudojimo objektus, remontuoti ar kitaip tvarkyti nevykdymo ir ieškovės patalpose esančios padidintos drėgmės yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovės manymu, visos civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, todėl iš atsakovės priteistina 530,77 Eur suma, atitinkamai ir patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nepaisant to, kad ieškovė atsisako dalies patikslinto ieškinio atsakovės atžvilgiu, ieškovė mano, kad atsakovė yra atsakinga už susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi ieškovė neturėjo jokių galimybių be atsakovės sutikimo daryti remontą bendrame turte, o atsakovė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų atliekami remonto darbai, nesiėmė, taip pat ieškovei nedavė sutikimo, kad būtų atliekami stogo remonto darbai. Santykiai buvo pakankamai įtempti ir konfliktiški. Tuo metu, kai buvo padaryta 530,77 Eur žala, draudimo apsaugos nebuvo. Šiuo metu ieškovė nėra susiremontavusi lubų, išlaidų nėra patyrusi, tačiau pagal teismų praktiką, netgi jei išlaidos dar nėra patirtos, teismai pripažįsta teisę gauti išlaidų atlyginimą ir ateityje, t. y. būsimų išlaidų atlyginimą. Atsakovė į bylą jokių įrodymų, kad kaina būtų paskaičiuota neteisingai, pateikusi nėra. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad lubos galėjo būti sugadintos dėl kažkokių kitų priežasčių arba, kad lubos iš viso nėra sugadintos. Prašo patikslintą ieškinį dėl žalos priteisimo tenkinti pilnai, priimti atsisakymą nuo dalies patikslinto ieškinio dėl stogo dalies remonto įpareigojimo ir priteisti pilnai bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo E. R. į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmetamas.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo nekilnojamojo turto – statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei J. M. nuosavybės teise priklauso 39/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei O. S. nuosavybės teise priklausė (2020 m. liepos 10 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis) 61/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis daiktas, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 23 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte nurodyta, jog apžiūrėjus gyvenamąjį namą, gyvenamosios paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninė būklė bloga, dėl fizinio susidėvėjimo susilpnėjęs stogo mechaninis atsparumas ir pastovumas. Vizualiai iš išorės apžiūrėjus statinį nustatyti defektai: šlaitinio stogo deformacija (pietinėje stogo dalyje pavojingas įlinkis), danga asbestcemenčio lakštų, kurie vietomis sulūžę, aptrupėję. Statinio išorės apdaila fiziškai susidėvėjusi (apirusi ugniasienė, susidėvėję pietinio fasado apkalimo lentelės), netvarkinga lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 23 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti reikalavimai: bendraturčių susitarimu iki 2016 m. gruodžio 30 d. sutvarkyti (suremontuoti, rekonstruoti) stogą; bendraturčių susitarimu organizuoti kitų 3 punkte nurodytų gyvenamojo namo defektų šalinimą; statinio tvarkybos darbus vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, suderinus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio specialistais; iki 2016 m. gruodžio 30 d. informuoti raštu apie reikalavimų įvykdymą. Ieškovės atstovė 2018 m. vasario 6 d. surašė pretenziją, adresuotą O. S., kuria prašė ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 13 d. informuoti apie tai ar sutinka prisidėti, jeigu taip – kokiu būdu (fiziškai ar materialiai), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir kitų nustatytų defektų šalinimo. Atsakovės atstovas 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į ieškovės atstovę, kuriame nurodė, jog O. S. yra pasiruošusi šiais klausimais kalbėtis su J. M., siūlė galimus sprendimo variantus. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. tarp ieškovės atstovės ir atsakovės atstovo vyko susirašinėjimas el. paštu, kurio metu buvo siūloma bendro turto atidalijimo galimybė, taip pat deramasi dėl atsakovei nuosavybės teise priklausiusios turto dalies išpirkimo. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašytame 2018 m. spalio 25 d. komerciniame pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini), kurio objektas stogo remontas, bendra suma sudaro 9633,93 Eur (su PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu pateikė nepasirašytą 2019 m. vasario 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio objektas vidaus patalpų remontas, 530,77 Eur (su PVM) sumai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra ir nuostolių atlyginimo bei patikslintu ieškiniu dėl leidimo atlikti remonto darbus ir nuostolių atlyginimo, kurie buvo priimti. Ieškovės ir atsakovės atstovų prašymu, siekiant šalims sudaryti galimybę ginčą išspręsti taikiai, teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą. Šalys taikos sutarties nesudarė. 2020 m. liepos 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu E. R. įgijo nuosavybės teisę į 61/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2020 m. liepos 17 d.). Bylos nagrinėjimo metu, teisme gautas ieškovės, atstovaujamos atstovės, pareiškimas dėl dalies patikslinto ieškinio atsisakymo, kuris buvo priimtas. Atsakovė draudė būstą (pastatus (gyvenamasis pastatas: gyvenamojo namo dalis) ir namų turtą (namų turtas gyvenamajame pastate: gyvenamojo namo dalyje)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. 00:00 val. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. 24:00 val. Atsakovė taip pat draudė būstą (pastatus (gyvenamasis pastatas: gyvenamojo namo dalis) ir namų turtą (namų turtas gyvenamajame pastate: gyvenamojo namo dalyje)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiais: nuo 2018 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2019 m. gruodžio 15 d. 24:00 val.; nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. gruodžio 15 d. 24:00 val. 2020 m. vasario 19 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje (pagal pateiktą klausimą) nurodyta, kad galima remontuoti tik J. M. priklausančios namo dalies stogą, neremontuojant O. S. priklausančios namo dalies stogo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 19 d. pažymoje, pasirašytoje direktoriaus, pažymėjo, kad 2019 m. J. M. buvo pateiktas pasiūlymas stogo remonto darbams (duomenys neskelbtini), atsakydami į J. M. paklausimą dėl dalies stogo remonto, pažymi, kad jie dalies stogo keisti neapsiimtų, nes jų nuomone, ardant seną stogą būtų sudėtinga išsaugoti dalį stogo, jo nepažeidžiant. AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu apie žalos atlyginimą, adresuotu J. M., informavo, kad tą pačią dieną priimtas sprendimas dėl 1242,85 Eur draudimo išmokos gavėjai J. M. už 2020 m. birželio 30 d. atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), per kurį buvo sugadintas gyvenamasis pastatas namas – pro nesandarų stogą į vidų skverbiasi kritulių vanduo. AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu dėl išmokos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į O. S., prašydamas per 15 dienų pervesti 758,14 Eur (61 proc. žalos sumos, proporcingai valdyto turto daliai) AB „Lietuvos draudimas“, bei pranešdamas, kad „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus su draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2020 m. birželio 30 d. įvykiu (duomenys neskelbtini), per kurį dėl neremontuojamo pastato stogo, kuris priklauso butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aplieta gyvenamojo namo dalis (savininkė J. M.).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių (žalos), atsiradusių dėl vandens nuotėkio (prasiskverbusios drėgmės) per namo stogą, atlyginimo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nors kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims, tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Vertinant byloje surinktus įrodymus visetu, darytina išvada, jog ieškovė, atstovaujama atstovės, neįrodė visų CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, neįrodė jos nurodytomis aplinkybėmis 2019 m. vasario mėn. buvus įvykiui, dėl kurio ieškovės turtui buvo padaryta žala, todėl patikslintas ieškinys dėl nuostolių (žalos) atlyginimo atmetamas (CPK 178 straipsnis). Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namo stogas turi defektų, drėgmė vietomis skverbėsi iš viršaus, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta žala ieškovės turtui, nenustatyta tiksli defektų atsiradimo priežastis ir laikas. Nors ieškovės, atstovaujamos atstovės, teigimu dėl 2019 m. vasario mėn. prasiskverbusios drėgmės įlinko balkiai, iškrito lubų apdaila, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė apie šį įvykį būtų informavusi atsakovę, ar kreipusi į atsakovę dėl atsiradusių padarinių šalinimo, nuostolių (žalos) atlyginimo, ar kreipusi į antstolius konstatuoti faktines aplinkybes. Stogo konstrukcijos bendrasavininkės yra tiek ieškovė, tiek atsakovė, todėl abi turi pareigą būti pakankamai atidžios ir rūpestingos, naudodamos ir valdydamos joms priklausantį turtą. Šalių tarpusavio santykiai blogi. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, iki kreipimosi į teismą, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu, bendravo per savo atstovus, siekė išspręsti klausimus susijusius su bendru turtu, buvo svarstomos įvairios sprendimų galimybės. Bylos nagrinėjimo teisme metu, abiejų šalių atstovų prašymu, buvo sudarytos galimybės išspręsti kilusį teisminį ginčą taikiai, tačiau šalims sudaryti taikos sutarties nepavyko. Atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie būtų nulėmę žalos atsiradimą.

Sutinkamai su CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, viso 56,25 Eur (75 Eur x 75 procentai). Žyminio mokesčio dalį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai, priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patikslintą ieškinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 41,80 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Įvertinus tai, kad byloje priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies patikslinto ieškinio, taip pat atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys dėl nuostolių (žalos) atlyginimo atmetamas, iš ieškovės priteisiama 20,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei turėtų būti grąžinama 56,25 Eur dalis žyminio mokesčio, iš šios sumos užskaitytina pašto išlaidų suma (t. y. 20,90 Eur) valstybei, tad ieškovei iš viso grąžinama 35,35 Eur dalis žyminio mokesčio, tai pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,35 Eur (trisdešimt penkių eurų 35 ct) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. kovo 8 d. (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.